Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovės M. S. ir D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė pripažinti ieškovei M. S. teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), pagal iki 1998-07-01 galiojusiame Butų privatizavimo įstatyme numatytą privatizuojamo buto kainos apskaičiavimą, o ieškovei D. J. - teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), pagal iki 1998-07-01 galiojusiame Butų privatizavimo įstatyme numatytą privatizuojamo buto kainos apskaičiavimą; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1997-07-31 sprendimo Nr. 1303V 5 punktą, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios buvusio Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1988-05-18 garantinį raštą Nr. 187.

2. Nurodė, kad 1988-05-18 garantiniu raštu Vilniaus miesto vykdomasis komitetas įsipareigojo ieškovių 5 asmenų šeimai po namo, (duomenys neskelbtini) remonto suteikti trijų kambarių butą. Ieškovių šeima buvo iškeldinta į manevrinį butų fondą laikotarpiui iki name bus baigtas kapitalinis remontas. Atsakovas 2001-05-28 ieškovei M. S. išnuomavo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2001-05-31 atsakovas ieškovei D. J. išnuomavo dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis namo, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinis remontas baigtas 2016-09-02. Visi butai buvę šiame name parduoti fiziniams asmenims. Pažymi, jog ieškovių šeimai nei butas, kuriame gyveno, esantis (duomenys neskelbtini), nei butas kurio suteikimas buvo nurodytas garantiniame rašte ((duomenys neskelbtini)) nebuvo suteikti, nenurodant jų nesuteikimo priežasčių.

3. Ieškovės nurodo, kad buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas buvo K. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. K. S. buvo ieškovės M. S. sutuoktinis. Atsakovas pripažindamas, kad ieškovių šeimos teisė į butą (duomenys neskelbtini) išlieka, 1994-04-26 sudarė nuomos sutartį su ieškove M. S..

4. Ieškovių teigimu, atsakovas yra pažeidęs M. S. šeimos narių teises privatizuoti jų nuomojamas patalpas. Ieškovių manymu, jie turi teisę privatizuoti butus pagal Butų privatizavimo įstatymo kainas, nes butų laiku negalėjo privatizuoti išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Pažymėjo, jog atsakovė, žinodama apie ieškovių teises į butą (duomenys neskelbtini), jį pardavė kitiems asmenims, negavusi ieškovių sutikimo ir nepranešusi ieškovėms apie tokį savo sprendimą.

14. Apeliantės M. S. ir D. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti, kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

14.1. Apeliančių manymu, jos turi teisę pasinaudoti lengvatine nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo tvarka, nes ne dėl jų kaltės nebuvo laiku privatizuotas butas (duomenys neskelbtini) ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, n dėl jų kaltės nebuvo privatizuoti nuomojami butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo ieškovėms išnuomoti, kapitališkai iki 2016 m. remontuojant namą (duomenys neskelbtini).

14.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė M. S. savo teisę privatizuoti pagal orderį suteiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgyvendino tinkamai. Privatizavimo santykiai atsirado ir privatizavimo procesas buvo pradėtas ieškovės M. S. iniciatyva, tačiau neužbaigtas ne dėl ieškovių kaltės. Ieškovių kaltė nenustatyta ir neįrodyta, nes butų privatizavimo procesas nepriklausė nuo jų valios. Butui (duomenys neskelbtini) ir visam namui buvo reikalingas kapitalinis remontas, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, nes dėl namo avarinės būklės šeimos buvo iškeldintos iš namo, o ieškovės iš teisėtai suteikto ir naudojamo buto. Pateikti byloje ieškovių ir atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namas buvo kapitališkai remontuojamas ir jo remontas buvo užbaigtas tik 2016-09-02 pripažįstant, kad namas yra tinkamas eksploatacijai.

14.3. Į bylą nepateikta įrodymų, paaiškinančių priežastis, dėl kurių butas (duomenys neskelbtini) neprivatizuotas M. S.. Nenustatyta atsakovo sprendimų, kuriais būtų išspręstas M. S. pareiškimas privatizuoti butą. Tai, kad butų privatizavimo klausimai nebuvo tinkamai ir laiku sprendžiami patvirtina 1995-05-16 LR Seimo kontrolieriaus pažyma dėl skundo, kurios išvadų 2.3 p. nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės merui išspręsti iš esmės piliečių, gyvenančių manevrinio fondo butuose (duomenys neskelbtini), prašymus privatizuoti jų užimamus butus. Tačiau Vilniaus miesto meras, savivaldybės administracija tik iš dalies įvykdė Seimo kontrolierės N. Š. pasiūlymus. Padidėjusiai M. S. šeimai, atsižvelgiant į tai, kad suteiktas butas (duomenys neskelbtini) buvo 100 kv. m. bendro ploto iš dalies buvo pagerintos buitinės sąlygos ir išnuomoti du butai (duomenys neskelbtini). Tačiau nebuvo išspręstas jų privatizavimo klausimas, atvirkščiai Vilniaus miesto savivaldybės taryba vietoj to, kad leisti privatizuoti ieškovių nuomojamus butus (duomenys neskelbtini) ir atlikti su tuo susijusius veiksmus, veikdama pagal LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimą Nr. 870 ir pagal Vilniaus apskrities viršininko 1999-09-08 išduotą priėmimo perdavimo aktą įsiteisino šiuos butus savo vardu. Tokie Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai patvirtina, kad ši institucija nesprendė ir nesiruošė spręsti ieškovių nuomojamų butų (duomenys neskelbtini), privatizavimo klausimų, nei buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo pateiktą aiškinamąjį raštą prie sprendimo projekto, kurį ruošė atsakovo darbuotoja, kaip M. S. atsisakymą garantiniame rašte numatyto buto (duomenys neskelbtini), nes tokio atsisakymo ieškovė niekada nerašė.

14.4. Be to, apeliantės nesutinka, kad jos praleido 10 metų ieškinio terminą, teismo skaičiuojama nuo 2000-12-31, kol galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Apeliančių nuomone ieškinio senaties termino pradžia galėjo prasidėti ne anksčiau kaip nuo 2016-09-02, kai buvo suremontuotas ir pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

15.2. Apeliantės pakartotinai tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ne kartą bandė spręsti buto įteisinimą, kreipiantis į atsakovą su prašymais. Atsakovė nesutinka su šiais apeliančių teiginiais, kadangi apeliantės į bylą nėra pateikę jokių duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų tas aplinkybes, kad buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl Butų privatizavimo, taip pat nėra nustatyta, jog apeliantės ir jų šeimos nariai atliko visus būtinus veiksmus. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl minėtų aplinkybių, nurodydamas, kad iš bylos medžiagos (Seimo kontrolierės 1995-05-16 pažymos 9.1 p.), kurioje pažymėta, kad M. S. pagrįstai atsisakė privatizuoti jai suteiktus butus (duomenys neskelbtini) arba remontuoti savo lėšomis butą adresu (duomenys neskelbtini).

15.3. Nesutiktina su apeliančių teiginiais, kuriais yra nurodoma, jog jų nuomone, jos neturėjo galimybės pasinaudoti lengvatine tvarka (privatizuodamos) įsigyti gyvenamąsias patalpas ne dėl savo kaltės. Pagal Butų privatizavimo įstatymą, įsigyti butą lengvatine tvarka, reikėjo ne tik šiuo atveju atsakovo aktyvių veiksmų, bet ir apeliančių, kadangi iš apeliaciniame skunde išdėstomos apeliančių pozicijos, galima daryti išvadą, kad privatizacijos procesas vienašališkai vyko be apeliančių valios. Akivaizdu, kad tokia pozicija klaidinga, kadangi pagal Butų privatizavimo įstatymą reikėjo, kad ir pareiškėjas įvykdytų aktyvius valinius veiksmus, ne tik pateikdamas pareiškimą dėl buto privatizavimo, bet ir pateiktų šeimos narių rašytinį susitarimą, kuriame būtų nurodomas bendras šeimos narių sprendimas, kas taps privatizuojamo būsto savininku. Šioje byloje apeliantės nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Taigi jeigu teismas būtų tenkinęs šį apeliančių reikalavimą, nepagrįstą jokiais įrodymais ir byloje surinkta medžiaga, tokiu atveju toks teismo sprendimas pagrįstai būtų traktuotinas kaip prieštaraujantis įstatymuose įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams, kuris draudžia nuomininkui ir jo šeimos nariams, įgijusiems nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą draudimą privatizuoti kitą gyvenamąjį namą, butą. Taigi, privatizuojant butus šeimos nariams, yra nustatytas draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą visiems šeimos nariams bendrai naudoti. Dėl šių priežasčių yra nepagrįstas bei prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ieškinyje reiškiamas reikalavimas, kuriuo yra siekiama pripažinti apeliančių teises privatizuoti du atskirus nuomojamus butus ir įpareigoti sudaryti dvi butų pirkimo - pardavimo sutartis.

15.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad visus veiksmus, kurie suteikia asmenims teisę privatizuoti jų nuomojamus butus apeliantės įvykdė, o apeliantės minėtų butų negalėjo privatizuoti dėl atsakovės neveikimo. Atsakovė nesutinka su šiais apeliančių teiginiais, kadangi vadovaujantis galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu, kuriuo patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės (5 ir 18 p.), jose imperatyviai nustatyta, jog pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą, - į atitinkamą administraciją. Taip pat minėtose taisyklėse (18 p.) yra nustatyta, kad šeimos nariai, privalo susitarti dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais) bei toks susitarimas (susitarimui taikoma notarinė forma) pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo- pardavimo sutartis nesudaroma. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantės nėra pateikusios, atkreipiant dėmesį, kad šiuo atveju toks susitarimas privalėjo būti, kadangi 1988-05-18 Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus Garantiniame laiške Nr. 187 nurodyta, jog K. S. šeimą sudaro 5 žmonės. Jeigu tokį susitarimą apeliantė sudarė, nėra aišku dėl kokių aplinkybių apeliantės vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 15(1) str. 2 d. nesikreipė į notarą, kuris notariškai patvirtino minėtą apeliančių šeimos narių susitarimą dėl butų privatizavimo, kadangi notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas saugomas notaro biuro patalpose, jeigu jis nėra perduotas Notarų rūmų archyvui. Nesant minėtų dokumentų, negalima konstatuoti trečiosios būtinos sąlygos egzistavimo.

15.5. Nesutiktina su apeliančių teiginiais, kad jos turi teisę pasinaudoti lengvatine nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo tvarka, visų pirma, todėl, kad Seimo kontrolierė anksčiau minėtoje pažymoje, nustatė, kad M. S. pagrįstai atsisakė privatizuoti ar remontuoti minėtus butus. Dėl šių priežasčių, akivaizdu, kad negalima konstatuoti visų būtinų sąlygų, pagal kurias apeliantės būtų turėjusios galimybė įgyti teisę privatizuoti butą.

15.6. Be to, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokios apeliančių ar jos šeimos narių subjektinės teisės buvo pažeistos. Subjektinių teisių pažeidimas yra nustatytinas tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas faktas, kad apeliantės tinkamai kreipėsi dėl ginčo patalpų privatizavimo į atsakovę, tačiau atsakovė atsisakė jas privatizuoti. Šiuo atveju apeliantės negali pateikti jokių įrodymų, kad buvo nepagrįstai atsisakyta leisti privatizuoti ginčo butus, kad pačios apeliantės tinkamai veikė ir buvo aktyvios bei rūpinosi būsto privatizavimo procedūra.

15.7. Teismas sprendime pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini)nebuvo privatizuotas, kadangi apeliantės išreiškė valią, jog vietoje Garantiniame rašte nurodyto buto, į kurį garantavo įkeldinti atsakovas po pastato remonto, šios teisės apeliantės atsisakė, kadangi iš byloje surinktų įrodymų, apeliantės išreiškė valią, kad butai esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų išnuomoti papildomai apeliantėms bei būtų pakeisti minėtų patalpų statusai (iš manevrinio butų fondo). Dėl šių priežasčių nėra aiškus apeliančių 3 lapo 1 pastraipoje nurodytas teiginys, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, paaiškinančių priežastis, dėl kurių butas (duomenys neskelbtini) liko neprivatizuotas M. S., kadangi kaip ir minėjome teismo posėdžio metu, šias aplinkybės pagrindžia 1997-07-31 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 1303V, 1997-06-17 ir 1997-09-16 apeliančių prašymai, 1996-09-16 Turto valdymo skyriaus raštas Nr. S-802, 1997-07-22 Vilniaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus aiškinamasis raštas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų ir surinktos informacijos, apeliantės, tiek jų mama, atsisakė šios teisės įsigyti minėtą būstą minėta tvarka. Teismas nustatė, kad apeliantės atsisakė pasinaudoti privatizavimo teise, o būtent, neprieštaraudama, jog pakeitus minėtų butų (duomenys neskelbtini) iš manevrinių butų fondo ir suteikus papildomą butą (duomenys neskelbtini), todėl buvo priimtas 1997-07-31 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 309, kuriuo panaikintas Garantinis raštas.

15.8. Apeliantės be visa to nurodo, kad turi pagrindą įsigyti minėtus Butus, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. ,,kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų“. Manytina, kad apeliantės neatitinka nei vienos iš nurodytų dviejų aplinkybių, kadangi kaip matyti iš apeliančių prie ieškinio pridėtų dokumentų pastato - Knygų restauravimo centro, adresu (duomenys neskelbtini)- perduotos negyvenamosios ir ne apeliantėms nuomotos patalpos. Įvertinus tai, akivaizdu, kad apeliantės negyveno būste, kuris buvo grąžintas religinėms bendruomenėms ar apeliantės būtų buvusios iškeldintos dėl šių priežasčių, todėl negali būti taikomas minėto įstatymo 24 str. 1 d. 6 p. Taip pat apeliantės nurodo, jog jos ne kartą prašė atsakovės leisti joms privatizuoti minėtas gyvenamąsias patalpas, tačiau apeliantės jokių tai pagrindžiančių dokumentų į bylą nėra pateikusios (išskyrus 2015-12-01 prašymą), o apeliaciniame skunde šie motyvai grindžiami tik apeliančių subjektyvia nuomone.

15.9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad privatizavimo procedūra apskritai net nebuvo prasidėjusi. Akivaizdu, kad praėjus daugiau nei 15 metų nuo nuomos sutarčių sudarymo ieškovės nesidomėjo butų privatizavimo klausimais. Todėl ieškovės ir jos šeimos nariai nesilaikė pareigos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Toks reglamentavimas grindžiamas protingumo principu, skatinančiu kiekvieną asmenį rūpintis savo teisėmis ir jų gynimu, taip pat būtinumu užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Byloje esantys duomenys ir aplinkybės įrodo, kad ieškovės ar jos šeimos nariai jau nuo 2001-05-28 ar 2001-05-31 privalėjo suvokti ir žinoti, kad ieškovės ar jos šeimos nariai neįgis nuosavybės teisių į gyvenamąsias patalpas. Toks ieškovių ar jos šeimos narių aplaidumas, nerūpestingumas yra nepateisinamas ir netoleruotinas, ką pagrįstai pripažino ir teismas skundžiamame sprendime.

15.10. Teismo ginčijamo sprendimo minėtoje Seimo kontrolierės pažymoje nurodyta, kad apeliantės tokios teisės pagrįstai atsisakė. Dėl šių priežasčių, tenkinus apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, būtų pažeistas ne tik BPĮ, bet ir tuo metu galiojęs Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 4 str.