Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

jo atstovui adv. Z. Juknevičiui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui E. Č.,

išnagrinėjęs R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išsiskyrusio, gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. (duomenys neskelbtini), pradėjo vienbučio gyvenamojo namo su terasa savavališką statybą ir ją tęsė iki 2013 m. gegužės 9 d. 14 val., tuo pažeisdamas 1996-03-19 Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 str. 71 d., 3 str. 2 d., 23 str. 28 d., nuostatas,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d.

Pagal ATPK 159 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia naujo neypatingo statinio savavališka statyba. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Įstatymo) 2 str. 71 d. nustato, kad savavališka statyba tai yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įstatymo 2 str. 93 d. nustato, kad esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. A. savo kaltės nepripažino, tačiau ATPK 159 str. 5 d. pažeidimo faktą ir R. A. kaltę įrodo: liudytojo T. A. P. paaiškinimai teisme, kad R. A. yra jo pažįstamas. P. R. statyti namą. Kiek žino, įvyko klaida. R. nusipirko sklypą. Pardavėjas irgi parodė jam sklypo ribas. Sklypai buvo lygiaverčiai. Įvyko klaida dėl sklypo ribų. Namas buvo statomas ūkio būdu. R. nurodė jam konkrečią vietą, kur bus statomas namas. R. paprašė padėti pastatyti namą - parekomenduoti žmones, kurie statys namą, nusipirkti medžiagas. Padėjo jam organizaciniais klausimais. Namą statė mėnesį, R. A. per tą laiką buvo atvykęs 3-4 kartus. Namo statyba dar neužbaigta. Liko vidinę namo apdailą padaryti. Per mėnesį R. buvo atvykęs ir matė kur ir kaip yra statomas namas. R. A. kontroliuodavo viską ir matė vietą, kurioje buvo statomas namas, pastarasis jokių pretenzijų A. P. ar darbininkams dėl namo statybos neturėjo. Klaida dėl namo statybos išaiškėjo, kai buvo ruošiami dokumentai dėl namo pridavimo; administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), savavališkos statybos aktas (b.l. 2-3), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012-11-05 leidimas statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18); VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 19-21), kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 22), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2012-09-03 specialieji reikalavimai (b.l. 40-46).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal UAB ,,Archigama“ parengtą projektą 2012-12-05 statytojui R. A. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklype nuosavybės teise priklausančiame R. A.. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013-05-16 atliko statybos patikrinimą ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad naujo namo statyba vykdoma neturint leidimo. Byloje nustatyta, kad statytojas (R. A.), turėdamas parengtą namo projektą, kuriame aiškiai pažymėta statomo namo vieta, namą pastatė ne savo, o svetimame sklype, kas ir buvo pagrindu surašyti 2013-05-16 Savavališkos statybos aktą. R. A. teigimu, jis visiškai pasitikėjo A. P., kuriam buvo patikėjęs visus reikalus, susijusius su namo statyba, todėl turėtų atsakyti ir A. P.. Tačiau pažymėtina tai, kad leidimas namo statybai buvo išduotas statytojui R. A., visuose dokumentuose būtent jis įvardijimas kaip statytojas, ir visus dokumentus pasirašęs yra jis, o tai patvirtina, kad atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą turi prisiimti statytojas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. A.. Paties R. A. nurodoma aplinkybė, kad namo statybą jis buvo pavedęs savo pažįstamam A. P., neatleidžia paties R. A. nuo administracinės atsakomybės, kadangi jis, būdamas namo statytoju, privalėjo būti apdairus, rūpestingas ir prižiūrėti, kad namas būtų statomas tiksliai pagal statybą leidžiantį dokumentą.

Tai gi, bylos įrodymų visuma nustatyta, kad R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 5 d. – savavališkai statė naują neypatingą statinį.

R. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, bei padarymo aplinkybes, į R. A. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nedirba, yra išsiskyręs, turi vaiką, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta artima minimaliai piniginė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti R. A. mažesnę baudą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Įvertinus visų nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą pripažintina, kad jokių ypatingų išskirtinių aplinkybių, pateisinančių savavališką statybą, pažeidimo padarymo metu nebuvo. R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o visos aplinkybės, kurios yra labai svarbios pažeidėjui, jam buvo žinomos pažeidimo metu ir nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3, p. 149-363). Jas turėjo įvertinti pats atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas pažeidimą, o teismas jam skiria artimą minimaliai piniginę nuobaudą. Todėl pripažintina, kad proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai skiriant būtent tokio dydžio nuobaudą pažeisti nebus, o taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato kodeksas už padarytą pažeidimą, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. ir skirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6406. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.