Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui K. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo K. Ž. priteisti 145,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (toliau – ginčo laikotarpis) bei 52,57 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų. UAB „Telšių RATC“ nurodė, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Butas, esantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui K. Ž., kuris dėl nežinomų priežasčių 145,25 Eur vietinės rinkliavos nesumokėjo.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Telšių RATC“ prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios vietinės rinkliavos sąvoką, yra nurodęs, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1333/2008; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-54, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti skirtingų redakcijų Nuostatai. Pagal šių teisės aktų 6 punktuose įtvirtintas teisės normų nuostatas, vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu ( išskyrus žemės sklypus). Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB ,,Telšių RATC” (2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 redakcijos Nuostatų 37 punktas, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 45 punktai).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, K. Ž. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą, esantį Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), todėl jis privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. UAB ,,Telšių RATC” pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 145,25 Eur įsiskolinimas. Pagal 2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 ir 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 redakcijų Nuostatų 1 priedų 3 eilutes, už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name vietinės rinkliavos dydis buvo 133 Lt, pagal 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 1 priedo 3 eilutę šios rinkliavos dydis iki 2013-07-01 buvo 162 Lt, nuo 2013-07-01 – 46,92 Eur. Atsižvelgus į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, nėra pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovas būtų sumokėjęs vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad UAB „Telšių RATC“ reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

UAB „Telšių RATC“ prašė iš atsakovo priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015-05-13 mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015-05-12 pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija. Specifikacijos 32 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 44 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis) ir reikalauti atlyginti atstovavimo išlaidas (6 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi įvertinti, ar, atsižvelgus į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, ar yra suformuota teismų praktika atitinkamu klausimu, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato ir pan. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014).

Pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,49 Eur)). Tačiau teismas, spręsdamas dėl UAB „Telšių RATC“ prašymo priteisti patirtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga; atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvus ir neteikė atsiliepimo; atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų; prašymas paduotas per elektronines ryšių priemones. Be to, atsižvelgus į tai, kad UAB „Telšių RATC“ yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 14 Eur. Teismo vertinimu, tokia išvada neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įm.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 145,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 25 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo K. Ž. 14 Eur (keturiolika eurų ir 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitos prašymo dalies dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.