Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-58-345/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-31
Bylos Nr.
2S-58-345/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
V. Z.
Civilinė byla Nr.2S-58 2008 m.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 31d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės,Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria ieškovės V. Z. ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. Z. pareiškė ieškinį atsakovams I. P. ir R. M. dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nustatymo. Tretieji asmenys V. V., V. M., Z. V., T. G., E. A., A. N., Ž. Š., J. R., Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Registrų centro Vilniaus filialas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-09-14 nutartimi ieškovas D. Z. buvo pakeistas į tinkamą ieškovę V. Z.. Ieškininiai reikalavimai yra tokie: 1) įpareigoti atsakoves netrukdyti jai patekti į rūsį bei perduoti jai raktus nuo lauko durų ir nuo pakeistų durų į rūsį; 2) išlaisvinti neteisėtai atsakovių užimtą ieškovės rūsį ind. 16-1 (10,74 kv.m); 3) įpareigoti atsakoves nugriauti neteisėtai užmūrytą praėjimą tarp koridorių, kuriais trukdoma patekti į rūsį 4) atstatyti 1978 m. rūsio planą ir pripažinti 2004-05-10 planą negaliojančiu; 5) nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką ieškovei paskiriant naudotis rūsiu 1978 m. plane pažymėtu R-1 16-1 (10,74 kv.m.), o atsakovėms - R. M. rūsiu R-1 15-3 (10,58 kv.m.), I. P. – rūsiu R-1 15-2 (11,93 kv.m).

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-10-05 nutartyje konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai ar visos rūsio patalpos buvo privatizuotos ir kurie butų (patalpų) savininkai privatizavimo metu įsigijo butus (patalpas) su sandėliukais rūsyje. Teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus - butų privatizavimo dokumentus.

Teismas taip pat konstatavo, jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, reikalinga sutikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi prašydama nustatyti naudojimosi tvarką rūsio patalpomis, ieškovė ieškinyje nenurodo visų rūsio patalpų ir jų paskirstymo tarp bendraturčių, o taip pat to, kokiu būdu bendraturčiai galės patekti (įeiti) į jiems priskirtą naudotis patalpą. Ieškovė siekia nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu – rūsiu tvarką, todėl ji turi aiškiai nurodyti kokias patalpas (daiktus ar aiškiai apibrėžtas jų dalis) ji prašo paskirti naudotis jai, kokias kitiems bendraturčiams. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė neįtraukė šalimi byloje butą su rūsiu nuosavybės teise valdančio savininko V. V. (3 t, b.l. 71-72). Be to ieškovės ieškinyje nurodytos patalpos neatitinka Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byloje esančios užfiksuotos faktinės rūsio patalpų išplanavimo padėties (prašoma atsakovei I. P. priskirti patalpa 15-2 (1,93 kv.m) neegzistuoja).

Konstatavęs, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, apylinkės teismas nustatė V. Zeleninai 20 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir galutinai sutikslinti ieškinio reikalavimus bei pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovė V. Zelenina 2007-11-19 pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašo :

Pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę (kiekvienam po 1/10 dalis) į rūsio po namo (duomenys neskelbtini) (pastatas 1A2p), patalpas;Įpareigoti atsakoves netrukdyti naudotis rūsio ginčo patalpomis bei bendra namo įranga; netrukdyti pakliūti į rūsį, 1978 m. plane pažymėtą indeksu R-1, esantį pastate 1A 2p (duomenys neskelbtini) įpareigoti pateikti jai raktus nuo pakeistų rūsio durų;Įpareigoti atsakoves savo lėšomis atstatyti praėjimą rūsio koridoriaus sienoje (1978 m. plane pažymėtu indeksais – 15.1 ir 16.1) į rūsį 16-1 (10,74 kv.m.);Pripažinti negaliojančiu 2000-04-15 Vilniaus miesto 22-ame notarų biure sudarytą pareiškimą – susitarimą (registro Nr.JS1703) dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo;Panaikinti savavališkai rekonstruotų rūsio patalpų 15-3 (11.43), 15-4 (4.71), 15-5 (6.33), 16-3 (9.30), 16-4 (3.03) bei 2004-05-10 plano teisinę registraciją;Įpareigoti atsakoves R. M. ir I. P. atkurti buvusią rūsio R-1 patalpų 15-3 (10,58 kv.m.), 15-1 (5 kv.m. – koridorius), 16-2 (5,53 kv.m. – koridorius), 15-2 (11,93 kv.m.) padėtį bei savo lėšomis atstatyti neteisėtą užmūrytą praėjimą tarp koridorių (1978 m. plane pažymėtų indeksais 15-1 ir 16-2) į rūsį 16-1 (10,74 kv.m.); po atkūrimo nustatyti rūsio patalpų naudojimosi tvarką, priskiriant jai naudotis rūsiu, 1978 m. plane pažymėtu indeksu R-1 16-1 (10,74 kv.m.), atsakovei R. M. paskirti naudotis rūsiu, 1978 m. pažymėtu indeksu R-1 15-3 (10,58 kv.m.), Pucharevui – R-1 15-2 (11,93 kv.m.), V. M. – R-1 14-4 (11,30 kv.m.), V. V. – R-1 14-2 (8,56 kv.m.), R-1 14-3 (10,34 kv.m.), L. E. – R-2 17-1 (18,77 kv.m.);Priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 28 d. nutarė V. Z. ieškinį ( ir jo patikslinimą palikti nenagrinėtą).

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas konstatavo, jog ieškovė jai nurodytų trūkumų nepašalino. Be to ieškinyje yra naujų trūkumų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. Z. prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-28 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Ieškinio dalykas yra susijęs su bendraturčių teisėmis naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) priklausančiomis rūsio R-1 patalpomis bei šiam namui priklausančia vandentiekio, kanalizacijos vandens įranga pažeidimu. Pagal CK 4.82 str. rūsį bei įranga valdo, naudojasi ir disponuoja gyvenamojo namo butų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad ji negali šia teise naudotis, nes I. P. ir R. M. atėmė galimybę realiai naudotis rūsio patalpomis (pakeitė rūsio durų spynas, neteisėtai rūsių patalpas rekonstravo ir perplanavo rūsio patalpas ir kt.). Jos reikalavimai – įpareigoti atsakoves netrukdyti naudotis rūsio ginčo patalpomis bei bendra įranga; netrukdyti pakliūti į rūsį, 1987 m. plane pažymėtą indeksu R-1, esantį pastate 1A 2p (duomenys neskelbtini) įpareigoti pateikti jai rūsio durų raktus, - atitinka bendraturčių teises, nustatytas CK 4.75 str. Ji teismo nurodytus trūkumus pašalino.

Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės R. M. ir I. P. nurodo, jog Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, konstatavo, jog ieškovė nepašalino teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, kadangi nenurodė visų bylos dalyvių bei jų procesinės padėties (CPK 111 str. 1 d. 2 p., 135 str. 1 d.) – reikšdama reikalavimą ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką trečiųjų asmenų naudai, o tokia procesinė padėtis negalima; teismas negali tiesiogiai spręsti asmenų, nesančių šalimi, teisių ir/ar pareigų, todėl bendraturčiai šioje byloje turėtų būti bendraieškiais ar bendraatsakoviais (CPK 37 str., 42 str., 44 str., 46 str. – 47 str., CK 4.80 str.). Ieškovė nenurodo kokiam atsakovui reiškia reikalavimą panaikinti atitinkamų faktų (rūsio išplanavimo) teisinę registraciją. Teismas taip pat negali spręsti dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir/ar pareigų (dėl L. E.). Ieškovės ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – prašydama pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę (kaip galima numanyti ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/10 dalį rūsio patalpų), ieškovė reiškia turtinį reikalavimą (viešame registre nėra įrašų apie tai, kad ieškovei priklauso daiktinės teisės į rūsį – šiuo ieškiniu ieškovė jų siekia), todėl ieškovė privalėjo nurodyti ieškinio sumą (CPK 135 str. 1d. 1 p.), bet jos nenurodė, nesumokėjo žyminio mokesčio nuo naujai pareikšto turtinio reikalavimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p., 10 p., 135 str. 2 d. apskaičiuojamas nuo daikto rinkos vertės). Be to ieškovė procesiniame dokumente nemotyvuoja – kodėl prašoma 1/10 rūsių dalis (name viso yra trylika butų/patalpų). Teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartyje buvo nurodęs ieškovei, kad ji ieškinyje nenurodė visų rūsio patalpų ir jų paskirstymo tarp bendraturčių, o taip pat tai, kad siekdama nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu – rūsiu tvarką, ieškovė turi aiškiai nurodyti kokias patalpas (daiktus ar aiškiai apibrėžtas jų dalis) ji prašo paskirti naudotis jai, kokiais kitiems bendraturčiams. Šio trūkumo ieškovė taip pat nepašalino, kadangi nenurodė kaip pagal jos siūlomą naudojimosi tvarką bus naudojamos ir kas naudos kai kurias rūsio patalpas (pagal 1978 m. planą liko neaptartas patalpų 15-1, 16-2 bei 14-1, 14-5, kurios 2004 ir 2006 m. planuose žymimos 16-6 (13,40 kv.m.) naudojimas). Ieškovės ieškinyje nurodytos patalpos neatitinka Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byloje esančios užfiksuotos faktinės rūsio patalpų išplanavimo padėties, kadangi kai kurias patalpas ieškovė nurodo iš 1978 m. sudaryto plano, o kai kurias iš 2004 ar 2006 m. planų (patalpos 14-3, kurią ieškovė prašo skirti naudoti Vaitekūnui).

Su šia išvada sutikti negalima.

Asmens teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos realizuojama atitinkamame procesiniame dokumente – ieškinyje, pareiškime, išdėstant materialinį reikalavimą teisę pažeidusiam subjektui. Teisė į teisminę gynybą realizuojama, laikantis šalių lygiateisiškumo, rungimosi principų, kurie įpareigoja proceso šalis nurodyti įrodymus, pagrindžiančius pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kada pagal pareikštą ieškinį yra neaiškus ieškinio pagrindas ar bylos nagrinėjimo ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo veiksmai atitiko Civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, tačiau teismas negali savo iniciatyva padėti šaliai aiškiai suformuluoti visus ieškininius reikalavimus, teisingai nurodyti šalių procesinę padėtį arba ištaisyti kitus trūkumus.

Kolegija konstatuoja, jog ieškovė yra pareiškusi daug reikalavimų ir ne visi jos pareikšti reikalavimai neatitinka procesinių reikalavimų. Pavyzdžiui, reikalavimai įpareigoti atsakoves netrukdyti naudotis rūsio patalpomis, pateikti raktus nuo pakeistų rūsio patalpų durų, atstatyti praėjimą, atkurti ginčo rūsio patalpų pradinę būklę nėra neaiškūs ir gali būti išnagrinėti teismo posėdyje priimant galininį sprendimą. Jei teismas nustato, jog tam tikri reikalavimai yra pareikšti ne tam atsakovui arba jie nepagrįsti įrodymais, tai šiuo atveju taip pat gali būti priimtas galutinis sprendimas, o ne pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Tuo atveju, kai ieškinys yra turtinio pobūdžio, teismas privalo nustatyti terminą sumokėti konkretų (arba preliminarų) žyminį mokestį, o tik po to svarstyti klausimą ar ieškovė ištaisė trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio nesumokėjimu.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-25 nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikina. Kadangi ieškininiai reikalavimai yra susiję tarpusavyje, nutartis naikintina visų reikalavimų atžvilgiu, o byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336, 337 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti, o bylą perduoti tam pačiam apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė