- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e1-661-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25770-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- E. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25770-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. kaltinamas tuo, kad 2020 m. laikotarpiu nuo birželio 2 d. iki birželio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), sugadinęs durų spyną įsibrovė į V. P. priklausantį butą, iš kur pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. P. priklausantį turtą - televizorių "(duomenys neskelbtini)", 185 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 185 eurų turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią E. J. padarytą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad save laiko truputi psichiškai nesveiku, yra registruotas psichikos sveikatos centre. Dėl kokių priežasčių nežino. Su pranešimu apie įtarimą susipažino įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. V. P. pažįsta, jis yra jo kaimynas, gyvena 12 bute. 2020 metais jis žinojo, kad nuo pavasario, tikslaus laiko neatsimena, V. P. nėra minėtame bute, kiek aplinkiniai kalbėjo, jis buvo paguldytas į ligoninę. V. P. butas buvo užrakintas įleidžiama spyna. Apie tris mėnesius jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini) grįžo gegužės mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neatsimena. V. P. buto durys buvo užrakintos. Praėjus gal dviem savaitėms pastebėjo, kad buto durys yra atviros. Užėjo į butą pasižiūrėti, šiaip iš smalsumo. Butas buvo pusiau tvarkingas, kambaryje ant grindų buvo numestos kelnės ir sujaukta lova. Kambaryje ant komodos pamatė stovintį televizorių "(duomenys neskelbtini)". Televizorius buvo nedidelis, juodos spalvos. Taip pat matė ir kitus vertingesnius daiktus - priedelis, DVD, radijo imtuvas, kompaktai. Tą dieną iš buto nieko nepaėmė. Praėjus keletai dienų sugalvojo pavogti televizorių, nes reikėjo pinigų. Tikslios dienos neatsimena, apie 16 val. vienas nuėjo į V. P. priklausantį butą ir iš ten pagrobė minėtą televizorių. Televizoriui įjungti skirtą valdymo pultelį pamiršo paimti. Tą pačią dieną draugo, kurio asmens duomenų nenori pasakyti, paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestą, nes norėjo televizorių priduoti į lombardą. Draugui apie tai, kad televizorius vogtas nieko nesakė, jis nežinojo. (Duomenys neskelbtini) mieste televizorių pristatė į lombardą, kurio adreso nežino, esantis netoli geležinkelio bėgių, privačių namų kvartale. Į lombardą televizorių pridavė savo vardu. Už televizorių gavo gal 60 ar 70 eurų, neatsimena. Pinigus išleido savo reikmėms, pirko cigaretes, maisto produktus. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, mano dėl pinigų nepritekliaus. Dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 86-88).
Motyvuojamoji dalis
E. J. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja parodė, kad nuo 2018 metų žodinio V. P. prašymu jį nuolat prižiūri, jam padeda susitvarkyti su finansais, nes jis yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai. Ji V. P. nuolat veža pas gydytojus, perka vaistus, maistą ir namų apyvokos daiktus, sumoka už jį mokesčius. Juo rūpinasi, nes niekas kitas iš artimų giminaičių jo neprižiūri. 2019 m. lapkričio 26 d. iš sutaupytų V. P. pinigų, jo pageidavimu pirko naują televizorių (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 185 eurus. V. P. nuo šių metų kovo mėnesio 26 dienos dėl suprastėjusios sveikatos būklės buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo atlikta operacija ir amputuota antra koja. Šiuo metu V. P. gydomas (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo skyriuje. Šių metų galimai birželio mėnesį iš L. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad buvo patekta į V. P. butą esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pavogtas televizorius. Daugiau vertingų daiktų V. P. neturėjo. L. S. pasakojo, kad televizorių galimai pavogė čigonai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Su V. P. gydytoja dėl V. P. būklės kalbėjosi keletą kartų telefonu. Jai prižiūrinti gydytoja ir seselės pasakojo, kad V. P. sveikata labai prasta, kliedi, sunkiai pasakoja kas buvo anksčiau. Gydytojų teigimu V. P. sveikata prastėja. Šiuo metu ruošiami dokumentai dėl apgyvendinimo socialinių paslaugų namuose (b. l. 32-34);
– V. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad šiuo metu gyvena socialinių paslaugų namuose, prieš tai gyveno socialiniame būste (duomenys neskelbtini), gatvės neatsimena. Atsimena, kad socialinė darbuotoja, kurios vardo ir pavardės neatsimena, lyg Vyginta, iš jo pinigėlių nupirko naują televizorių. Televizoriaus pavadinimo neatsimena, bet gali pasakyti, kad televizorius buvo juodos spalvos, plokščias, naujoviškas. Kokią pinigų sumą už jį mokėjo, jis neatsimena. Socialinė darbuotoja televizorių pastatė ant spintelės. Pavasarį, tikslios datos neatsimena, išvažiavo į ligoninę, kurioje pragulėjo iki šiol. Išvažiuodamas raktus nuo buto paliko kaimynui L., kuris prižiūrėjo butą. Durys užrakintos buvo įleidžiama spyna, plokščiu raktu. Būnant ligoninėje buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja V., kuri pasakė, kad dingo televizorius. Vėliau buvo atvažiavusi V. ir pasakė, kad nustatė, kas paėmė televizorių. Kadangi jis neatsimena, kiek kainavo televizorius, gali pasakyti, kad remiasi V. parodymais ir žala dėl televizoriaus vagystės padaryta tokia, kokią nurodė V. Baudžiamojoje byloje reikš civilinį ieškinį dėl televizoriaus vagystės (b. l. 40-41);
– įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, stovi galais į šiaurę ir pietus. Įėjimas į laiptinę iš rytų pusės. Antrame aukšte, koridoriaus gale, kairėje matome žalios spalvos duris Nr. (duomenys neskelbtini). Durų staktoje matomas apgadinimas, duryse išlindęs spynos užraktas. Įėjus į butą, priešais matoma virtuvę, kurioje daug įvairių daiktų. Dešinėje yra kambarys, kuriame palei sienas stovi įvairūs baldai ir daiktai. Kambario dešiniajame kampe rudos spalvos spintelė. Bute avalynės ar pirštų pėdsakų ar jų fragmentų nepastebėta (b. l. 18-19);
– savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojos L. S. paimti sekantys dokumentai: (duomenys neskelbtini) garantijos kortelė, mokėjimo kortele kvitas, pirkimo čekis (b. l. 62-67);
– 2020 m. spalio 13 d. įtariamasis E. J. atlygino 80 eurų turtinę žalą. Tarp šalių susirašytas susitarimas dėl likusios turtinės žalos atlyginimo (b. l. 93).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo E. J. kaltė 2020 m. laikotarpiu nuo birželio 2 d. iki birželio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovus į V. P. priklausantį butą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį turtą – televizorių "(duomenys neskelbtini)" (185 eurų vertės), tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 185 eurų turtinę žalą. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teisingai ir pagrįstai, padaryta veika yra visiškai įrodyta. Teismas tokią išvadą daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. J. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 94-96).
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas E. J. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. E. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta, veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika dalis padarytos žalos atlyginta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo E. J. asmenybę – neteistas (b. l. 72), administracine tvarka baustas (b. l. 74-75), nedirba (b. l. 76), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 77). Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo padėtį lengvinančios aplinkybės buvimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą neskiriant intensyvios priežiūros, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai – atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.
Kaltinamasis E. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams neskiriant intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.