- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-110-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Vilniaus (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-960, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį – devynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 25 d.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 21 d. – 1 (vieneri) metai 6 (šeši mėnesiai) 23 (dvidešimt trys) dienos.
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimu, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. S. apibūdinantys duomenys. Nurodė, jog nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau vertino, jog skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš bausmės atlikimo vietos. Žemesnysis teismas darė išvadą, kad Komisija, priimdama nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos galimybės nebuvimo.
II. Skundo prašymai ir argumentai
5. Nuteistasis A. S. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą ir taikyti A. S. lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Mano, jog žemesnysis teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo netinkamai, nepateikiant suprantamų motyvų, pažeidžiant asmens teisėtus lūkesčius, nesivadovaujant Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis valstybės narėms REC(2003)22 “Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumo.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su argumentais apie praeityje buvusius teistumus, nes tai prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (BK 97 str.). Pažymima, jog nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis atlieka bausmę, įvykdymo metu A. S. buvo laikomas neteistu, šį faktą pažymėjo Kauno apygardos teismas. Be to, akcentuoja, jog praeities faktai yra vertinamos statinėmis aplinkybėmis, kurių nuteistasis pakeiti negali. Pabrėžiama, jog lygtinio paleidimo taikymui svarbiomis yra nuteistojo asmenybės charakteristikos, stebimos bausmės atlikimo metu, ir nuteistojo ateities elgesio perspektyvos vertinimas. Nuteistojo teigimu, šiai dienai nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad išėjęs į laisvę A. S. galėtų grįžti prie senų pažiūrų ir lengvo gyvenimo būdo.
5.2. Nuteistasis teigia, jog negalima sutikti ir su skundžiamos nutarties teiginiais apie „gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio probleminėmis sritimis“. Nurodo, jog dalyvavimas įvairiose socialinės reabilitacijos programose, edukacinėse ir socialinių įgūdžių ugdymo programose – yra nukreiptas būtent į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą. Tačiau nuteistąjį A. S. kuruojantis resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas E. T. socialinio tyrimo išvadoje neįžvelgė šioje srityje ženklių pokyčių ir tai verčia manyti, kad objektyviam požiūriui sutrukdė tam tikri asmeniškumai. Šis specialistas prieš pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos svarstymą, kviečiasi nuteistąjį „pokalbiams“, kurie de facto yra apklausomis, o po to į socialinio tyrimo išvadą įrašo nuteistąjį šmeižiančius prasimanymus. Pažymima, jog pastaruosius daugiau kaip dvylika metų nuteistasis neturi jokių draugų ir bendrauju tik su savo šeima, todėl teigti, neva egzistuoja „probleminė sritis draugai“ - yra mažų mažiausiai nekorektiška. Teiginiai apie darbą Vilniaus Kalėjime yra apsimetinėjimas, kas nesuderinama su bendruoju teisės principu, jog teisė nereikalauja to, kas neįmanoma, nes darbo vietų Vilniaus Kalėjime nėra apskritai.
5.3. Komisija neįvertino duomenų, jog rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju yra ženkliai sumažėjusi, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. S. asmenybė laikytina iki šiol išliekančia pavojinga visuomenei. Pažymima, jog tuo atveju, kuomet jis (A. S.) būtų pavojingas visuomenei, jo sutuoktinė E. S. senai būtų praradusi pasitikėjimą juo ir nelankytų A. S. nei ilgalaikiuose nei trumpalaikiuose pasimatymuose ištisus dvylika su puse metų, šiam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje ir nelauktų sugrįžtant iš įkalinimo įstaigos.
5.4. Tvirtinama, jog Komisijos, taip pat ir teismo nėra objektyviai ir tinkamai įvertinta A. S. asmenybė, akivaizdi jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažymint, jog nuteistasis visas ankstesnio Komisijos 2020-07-24 nutarimo Nr. 81/04-861, 2021-02-19 nutarimo Nr. 81/04-270, 2021-07-19 nutarimo Nr. 81/04-1242, 2022-05-11 nutarimo Nr. 81/04-1242, 2022-05-11 nutarimo Nr. 58-125 rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos mažinat nusikalstamo elgesio riziką rekomendacijas pilnai yra įvykdęs, todėl yra nesuprantama, ką nuteistasis dar gali padaryti, kad lygtinis paleidimas jam būtų taikomas.
5.5. Nuteistasis, plačiai cituodamas ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinių sprendimų ir/ar nutarimų pagrįstumo pažymi, kad Komisija, nagrinėdama nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymą veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Todėl laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos Komisija, priimdama nutarimą dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taikymo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti savo sprendimą. Pasak nuteistojo, skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, įpareigojančio viešojo administravimo subjektą administracinį sprendimą ir/ar nutarimą pagristi objektyviais duomenimis (faktais). Tvirtinama, kad Komisija neturėdama ką pasiūlyti nuteistojo socialinei reabilitacijai ir/ar nuteistajam nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tiesiog tuščiažodžiavo, taip imituodama savo pareigų atlikimą. Todėl sprendimas yra naikintinas. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepaneigė A. S. skundo motyvų dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo, įgaliojimų traktavimo subjektine teise, teisėtų lūkesčių pažeidimo, rekomendacijos REC(2003)22 nuostatų nepaisymo - skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
5.6. Atkreipiamas dėmesys, kad A. S. yra beveik (duomenys neskelbtini) metų ir apie savo veiksmų pasekmes nėra nemąstančiu jaunuoliu. Tvirtina, jog neapgalvotai prisidėjo tik prie vieno vykdomo narkotinių medžiagų gabenimo nusikaltimo, nepagalvojęs nei apie pasekmes, nei apie vykdomo nusikaltimo sunkumą, ir tiesiog, po keleto valandų atsidūrė įkalinimo įstaigoje, ko pasėkoje Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis neteistas, skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra smurtinio pobūdžio nusikaltimas, nebuvo padaryta žala jokiam asmeniui. Savo veiksmais A. S. pakenkė tik sau ir savo šeimos nariams. Taigi pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes buvo daugiau nei gera, o bausmė – daugiau nei griežta. Dėl savo veiksmų A. S. labai nuoširdžiai gailiuosi ir užtikrina, kad per daugiau nei 12 metų ir 6 mėnesių kalinimo laikotarpį jis pakeitė savo mąstymo būdą ir šiuo metu supranta, kad už bet kokias padarytas veikas egzistuoja bausmės neišvengiamumas. Turi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Yra vedęs, turi sūnų M. S. ir posūnį A. S., kuris turi psichinę negalią (neįgalumo pažyma yra byloje), jam reikalinga priežiūra. Jis (A. S.) yra darbingo amžiaus, būdamas laivėje bus priimtas dirbti V. S. įmonėje (duomenys neskelbtini) mieste pagalbiniu darbuotoju baldų gamyboje, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotam darbui, namų projektavimo veiklai nuotoliniu būdu (pažymos yra byloje). Iki bausmės pabaigos likę 1 metai ir 6 mėnesiai, kas palyginus su jau atlikta daugiau kaip 12 metų ir 6 mėnesių bausmės dalimi, tikrai nėra labai daug – tai tik dešimtoji dalis teismo skirtos bausmės. Šiuo metu atlikdamas bausmę jis yra išlaikomas valstybės, prie išlaikymo prisideda artimieji, o paleistas į laisvę dirbtų, mokėtų mokesčius valstybei ir prisidėtų prie savo šeimos išlaikymo ir savo elgesiu turėtų galimybę įrodyti, jog per 12 metų ir 6 mėnesių praleistų įkalinime, bausmės tikslai tikrai buvo pasiekti. Tvirtina, jog A. S. požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė kardinaliai ir jis tikrai sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
5.7. Įsipareigoja vykdyti visas probacijos įstatymo numatytas lygtinio paleidimo sąlygas ir apribojimus, kurie jam bus paskirti. Vadovaudamasis BVK 82 str. 1 d. 3 p. deklaruoja teismui, kad sutinka su intensyvia priežiūra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstų jam paskirti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste bei pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. S. netaikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą bausmės dalį. A. S. atlieka 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Nuteistasis A. S. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas yra įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis po lygtinio paleidimo laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje minimą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad be kitų aplinkybių turi būti vertinama ir tai, jog A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Skundo argumetai, jog teismas nepagrįstai sprendimą grindė ir ankstesniais teistumais, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokie duomenys parodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, neteisėtais būdais siekiant turtinės naudos, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu, nes tokių duomenų visuma neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Akcentuotina tai, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos, kaip vienos iš daugelio aplinkybių, pobūdžio ir pavojingumo vertinimas, neišskiriant šios aplinkybės, kaip esminio kriterijaus, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę įstatymo nėra draudžiamas.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, esminiai skundo argumentai, jog nei Komisijos nei teismo priimti sprendimai yra nemotyvuoti ir pažeidžiantys konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos principus, netinkamai taikant BVK nuostatas, laikytini nepagrįstais, nes tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas teisėtai ir teisingai savo sprendimus grindė aplinkybių, indikuojančių, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visuma, o ne atskirais nuteistojo akcentuojamais argumentais dirbtinai išskaidant, išskiriant atskirus Komisijos ir apylinkės teismo vertintus momentus iš jų visumos.
12. Iš skundo turinio seka, jog nuteistasis nesutikimą su jo atžvilgiu priimtais sprendimais grindžia ir tuo, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas visiškai ignoravo nuteistojo teigiamus ir pozityvius pokyčius elgesyje, tiek mąstyme, tiek dėl darbinės motyvacijos, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis laisvės atėmimo vietoje savo elgesį keičia dalyvaudamas įvairiose socialinės reabilitacijos programose, edukacinėse ir socialinių įgūdžių ugdymo programose, prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, kritiškai vertina savo situaciją, geba įvardinti konkrečius veiksmus reikalingus integruojantis į darbo rinką bei visuomenę, palaiko ryšius su artimaisiais ir sulaukia iš jų paramos. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, nes tiek Komisijos, tiek žemesniojo teismo sprendimų turinys rodo, kad į visas šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės buvo atsižvelgta ir dėl to padaryta išvada, jog tokios aplinkybės vertintinos kaip apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą. Su tuo sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą ir analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, vis tik pažymėtina, kad 2023 m. vasario 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam A. S. nustatyta tebeišliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kuri jam buvo nustatyta ir ankstesnių atliktų vertinimų metu (2015 m. kovo 30 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. liepos 20 d. ir 2022 m. balandžio 26 d.). Ir nors buvo fiksuoti teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse tačiau ir toliau išliekant vidutinei A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, ypatingą reikšmę įgyja nuteistojo pažanga ją mažinti, kuri turi būti akivaizdi.
13. Apygardos teismas pritaria tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo išvadai, jog A. S. nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, išdėstyti duomenys apie kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriami septyni statiniai, negalintys kisti veiksniai: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius; ankstesnis teistumas už nusikaltimą įsibraunant; didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės (3); ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys; vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį; nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Jam taip pat išskiriami kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: oficialios darbinės patirties stygius; ambivalentiška nuostata į darbinę veiklą; nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiiaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destibilizuojančios aplinkos įtakos; savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; tam tikros kontroliuojančio elgesio apraiškos; nepakankami problemų idenifikavimo, sprendimo bei passekmių įvertinimo įgūdžiai; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, kas akcentuojama skunde, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. S. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
14. Taip pat aukštesnysis teismas pastebi, kad dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vienaip ar kitaip susiję ir su A. S. skirtomis nuobaudomis, kurie detaliai aptarti ir įvertinti žemesniojo teismo (kurių aukštesnysis teismas nebekartoja), iš kurių matyti, kad nors A. S. ir skatintas 7 kartus, paskutinį kartą tik 2021 m. liepos 8 d., tačiau 8 kartus baustas drausmine tvarka. Ir nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau nuobaudų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo nenorą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams, ir leidžia manyti, kad A. S. nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo pažangą ir realias pastangas resocializuotis. Nors nuteistasis tvirtina, jog jis būdamas lygtinai paleistas būtų pajėgus pilnai resocializuotis, vis tik įvertinus Socialinio tyrimo išvadą matyti, kad nuteistasis nors ir jaučiasi gan užtikrintai ir mano gebantis kontroliuoti savo gyvenimą bei geba išskirti savo problemas, vis tik negebėjimas pasimokyti iš savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai išlieka aktuliais kriminogeniniais poreikiais.
15. Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad A. S. kvestionuoja Socialinio tyrimo išvadas, kurių pagrindu žemesniojo teismo nutartimi buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. S.. Pasisakant dėl šių nuteistojo skundo argumentų pagrįstumo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundą, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis) išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Be to, iš 2023 m. vasario 28 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimą atliko išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją atitinkantis vertintojas, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Todėl nuteistojo nesutikimas su išvadomis dėl jo vertinimo, nereiškia, jog pateiktos išvados yra neteisingos. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad skundžiamas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Todėl ir šios aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad nuostata, jog A. S. turi sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.
16. Atkreipiant dėmesį į nuteistojo skundo argumentus dėl valstybinės politikos lygtinio paleidimo kontekste bei argumentus susijusius su teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais ir bausmės tikslais, aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Skunde taip pat be pagrindo atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtos Rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos.
17. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.