Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-12-520/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-03
Bylos Nr.
2A-12-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Visagino savivaldybei, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“
Ieškovas
A. M.
Civilinė byla Nr. 2A-12-520/2009

Procesinių sprendimų klasifikatorius 30.1., 30.3., 30.6., 42.5., 45.6., 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant atsakovų atstovams Neringai Jefimovienei, Tomui Šliogeriui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Visagino savivaldybei, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja VĮ „Registrų centras“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. 2007-08-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti galiojančia 1997-01-01 sutartį, kuria VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ (toliau VĮ IAE) pardavė šiuo metu atsakovui Lietuvos Respublikai, su patikėjimo teise Visagino savivaldybei, nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o jis (ieškovas) šį butą nupirko. Nurodė, kad jis nuo 1993 m. birželio mėn. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį 1995-09-11 Valstybinės komisijos protokolu Nr.111 ir 1997-01-01 Žinybinių butų privatizavimo ir pardavimo komisijos sprendimu Nr. 80 jam buvo leista privatizuoti. Jis 1996-12-17 sumokėjo už perkamą (privatizuojamą) butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašė VĮ IAE parengtą ir įgalioto asmens pasirašytą sutartį. Kadangi sutartyje nebuvo nurodyta konkreti sutarties sudarymo data, VĮ IAE privalėjo paskirti konkrečią šios sutarties patvirtinimo pas notarą datą. Ieškovas nežinojo, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra būtina įforminti notarine tvarka, nes valstybinės kalbos nemoka, yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, iki tol jokių nekilnojamojo turto sandorių nebuvo sudaręs, todėl buvo įsitikinęs, jog jis yra nupirkto buto savininkas. Be to, ieškovas ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo nuvykti pas notarą, nes nuo 1997 m. sausio mėn. buvo komandiruotėje Maskvoje, po to buvo nuteistas ir bausmę atliko Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje, vėliau išvyko ieškoti darbo užsienyje. VĮ IAE ginčo butą 1997-09-29 priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovui Visagino savivaldybei. VĮ IAE, o vėliau atsakovas Visagino savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 19, 20 p., 1964 m. CK 255 str., Vyriausybės 1993-04-20 potvarkio Nr. 290p. „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ 4 p. privalėjo ne vėliau kaip per dvi savaites pabaigti įforminti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo dokumentus, t.y. įforminti notarine tvarka buto pirkimo–pardavimo sutartį ir per tris mėnesius įregistruoti ją Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro įmonėje. Kadangi ieškovas įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o atsakovai neįformino sandorio notarine tvarka, toks sandoris CK 1.93 str. 4 d. pagrindu pripažintinas galiojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino galiojančia 1996-12-31 (sutartyje 1996 m.) sutartį, kuria VĮ IAE pardavė šiuo metu Lietuvos Respublikai, su patikėjimo teise Visagino savivaldybei, priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas A. M. šį butą nupirko. Teismas nustatė, kad 1995-09-11 Valstybinės komisijos protokolu Nr.111 A. M. (M.) buvo leista privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakovu VĮ IAE sudarė ginčo buto privatizavimo, pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra nurodyta pilna sutarties sudarymo data. Teismas konstatavo, kad sutarties turinys atitiko įstatymo keliamus reikalavimus ir sutarties šalių tikrąją valią, tačiau sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 19, 20 p., konstatavo, kad dėl VĮ IAE neveikimo nuosavybės teisės į ginčo butą nebuvo įregistruotos ieškovo vardu. Taip pat teismas nustatė, kad VĮ IAE 1997-09-29, vykdydama Vyriausybės 1997-09-22 nutarimą Nr.1044, ginčo butą kartu su kitu turtu ir sąrašais asmenų, siekiančių privatizuoti butus, perdavė valstybei, o valstybė patikėjimo teise perdavė Visagino savivaldybei, kuri privalėjo tęsti ir užbaigti ieškovo ir VĮ IAE sudarytos ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties įteisinimo procedūras. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl VĮ IAE neveikimo nuosavybės teisės į ginčo butą nebuvo įregistruotos ieškovo vardu, taip pat į tai, kad Visagino savivaldybė vykdė iš VĮ IAE perduotų butų privatizavimą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, nustatė sutarties sudarymo datą - 1996-12-31. Teismas, nustatęs, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2003-12-12, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; pripažinti, kad A. M. praleido terminą kreiptis į teismą dėl 1996 m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Nurodo, kad ieškovas praleido senaties terminą kreiptis į teismą dėl 1996 m. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo. Be to, ši pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka tuo metu galiojusio CK 58, 225 str. reikalavimų, ieškovas už buto privatizavimą apmokėjo 1997-01-01, t. y. po sutarties pasirašymo. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas pats nurodė, jog jam buvo žinoma apie sutarties patvirtinimą notarine tvarka. Ieškovas į teismą pagal 1964 m. CK 84 str. privalėjo kreiptis iki 2000-01-01. Teismas nepagrįstai nepadarė išvados, kad dėl aplaidumo ieškovas nesikreipė į VĮ IAE, jog sutartis būtų patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, ieškovas nesidomėjo, ar pirkimo–pardavimo sutartis yra patvirtinta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taip pat teismas neįvertino ieškovo ir atsakovo Visagino savivaldybės 2006-04-06 sudarytos ginčo buto nuomos sutarties, iš kurios akivaizdu, kad ieškovas jau žinojo, jog ginčo butas jam nuosavybės teise nepriklauso. Be to, Vyriausybė nėra tinkamas atstovas šioje byloje, nes ji nebuvo ir nėra prašomos pripažinti galiojančia 1997-01-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privatizavimo nevykdė ir jokių veiksmų, susijusių su butų privatizavimu, neatliko ir neprivalėjo atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovas Visagino savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; pripažinti, kad A. M. praleido terminą kreiptis į teismą dėl 1996 m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu. Ieškovas kreiptis dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia turėjo teisę iki 2000-01-01, t.y. iki 3 metų senaties termino pabaigos (1964 m. CK 84 str. 3 d.). Pats ieškovas patvirtino, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jis buvo informuotas, jog sandoris turi būti įformintas notarine tvarka. Ieškovas už ginčo butą sumokėjo 1997-01-01, t.y. po buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau dėl savo aplaidaus ir neatitinkančio apdairaus ir rūpestingo bei atidaus žmogaus elgesio veikimo, šios sutarties nepatvirtino notarine tvarka bei neįregistravo nekilnojamojo turto registre. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas vengė su juo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesikreipė nei į VĮ IAE, nei į Visagino savivaldybės administraciją dėl sutarties patvirtinimo notarine tvarka, nors 2003-12-12 jis (atsakovas) kreipėsi į teismą dėl ieškovo iškeldinimo, o 2006-04-06 su ieškovu sudarė ginčo buto nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo A. M. (M.) ieškinio reikalavimą ir pripažino galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo VĮ IAE, kuria ieškovui buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CPK 176-185, 263, 265, 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 1995-09-11 Valstybinės komisijos, sudarytos Seimo 1993-04-01 nutarimu Nr.I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, posėdžio protokolu Nr. 11 ieškovui buvo leista privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.31-32). 1996 m. VĮ IAE, atstovaujama R. K., ir A. M. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią VĮ IAE už 1862,75 Lt pardavė, o A. M. nupirko minėtą butą (b.l. 5). Sutartyje nurodyta, kad ieškovas A. M. sumokėjo nustatytą kainą: 1996-12-17 Banko Visaginas filiale Nr. 7617/021 48,35 Lt grynais pinigais ir 1814,40 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (Sutarties 2 p.). Tai, kad ieškovas A. M. sumokėjo sutartyje nurodytą sumą 1996-12-17, patvirtina byloje pateiktas kvitas ir pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr.J-4353 už buto privatizavimą (b.l.6-7). Dėl to nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ieškovas už butą apmokėjo 1997-01-01. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas taip pat sumokėjo ir valstybinį mokestį Visagino mokesčių inspekcijai už pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą. Sutartį pasirašė pardavėjo atstovas ir ieškovas, tačiau sutarties nepatvirtino notaras. Vyriausybės 1997-09-22 nutarimu Nr. 1044 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės įstatinio kapitalo patikslinimo“ leista VĮ IAE perduoti 285533,92 Lt likutinės vertės pagal 1997-08-01 būklę turtą Visagino savivaldybei valdyti patikėjimo teise (b.l. 107). 1997-09-29 VĮ IAE pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 89 butai pagal sąrašą, esantys Visagino mieste, buvo perduoti į Visagino miesto savivaldybės balansą (b.l.25-26). Kartu buvo perduotas butų sąrašas, kuriame yra nurodytas ginčo butas (b.l.29), bei 1997-08-01 gyventojų sąrašas, turinčių leidimus privatizuoti butus, kuriame nurodytas ieškovas A. M. (b.l. 30), nuo 1997-11-26 butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai Vyriausybės 1997-09-22 nutarimo Nr. 1044, 1997-09-29 priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 pagrindu ir patikėjimo teise nuo 1997-11-26 valdomas Visagino savivaldybės.

Ieškovas A. M. šioje byloje pareiškė ieškinį dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, nes jis yra sumokėjęs už butą visą nustatytą kainą, butas jam buvo parduotas ir jis butą valdė, t. y. įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o atsakovas neįformino sandorio notarine tvarka. Nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 1.74 str. 1 d. 1 p. numato, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai. Tokia nuostata galiojo ir iki 2001-07-01 (1964 m. CK 255 str.). Šioje civilinėje byloje taip pat turi būti taikomas ir specialusis įstatymas (Butų privatizavimo įstatymas), nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas siekė privatizuoti butą pagal šį specialųjį įstatymą ir yra įvykdęs šiame specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas. Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, jog ieškovas neturėjo subjektinės teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, kad tarp ieškovo ir atsakovo VĮ IAE nebuvo susiklostę specialiajame įstatyme nustatyti teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo.

Pagal Butų privatizavimo įstatymą ieškovas butą nuosavybėn lengvatine tvarka galėjo įsigyti iki 1998-07-01, nes iki šios dienos galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta pagal šį įstatymą, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Šioje byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovas įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas sąlygas, kurios leido jam butą įgyti nuosavybėn pagal šį įstatymą. Ieškovas ne tik apmokėjo už butą visą kainą, bet ir susitarė dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, tvirtinimą numatė 1991-07-31 Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės. Šių Taisyklių 2 p. numatė, kad privatizavimą vykdo miestų, rajonų valdybų (savivaldybėms priklausančių namų, butų), įmonių, įstaigų, organizacijų (jų balanse esančių gyvenamųjų namų, butų) administracijos sudarytos tarnybos arba komisijos. Pagal Taisyklių 19 p. miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse - su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo- pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką, sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu. Taisyklių 20 p. numatė, kad pirkėjui įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 1 procentą namo (perkant namą) ar 0,5 procento buto (perkant butą) kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo- pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama. Taigi tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas ieškovas įvykdė visas sandorio sąlygas, kurios leido buto savininkui imtis priemonių, jog pirkimo-pardavimo sutartis būtų patvirtinta notariškai. Nei VĮ IAE, nei po to Visagino savivaldybė, perėmusi butą, nesiėmė minėtose Taisyklėse nustatytų veiksmų, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis būtų patvirtinta notarine tvarka ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, nors ieškovas buvo apmokėjęs valstybinį mokestį už šios sutarties įforminimą. Atsakovas VĮ IAE byloje buvo nurodęs, kad ieškovas nuo 1997 m. sausio mėn. iki 1997 m. liepos mėn. buvo komandiruotėje Maskvoje, nuo 1997-11-12 iki 1998-09-01 buvo nuteistas, todėl jis (atsakovas) neturėjo galimybių iki galo baigti buto pirkimo-pardavimo procedūrų, tačiau nei šis atsakovas, nei kiti atsakovai byloje neteikė įrodymų, kad ieškovui buvo nurodyta, kada ir kur nuvykti, jog sutartis būtų patvirtinta notariškai. Kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos įforminti sutartį notarine tvarka, o ieškovas yra įvykdęs visas sandorio sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 str. 4 d. Tai, kad rašytinėje sutartyje nėra nurodyta konkreti sutarties sudarymo data (mėnuo ir diena), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad neteisingai buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas ir buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties, nustatė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2003 m. Kaip jau buvo minėta, ieškovas įvykdė visas sandorio sąlygas, atsakovas turėjo imtis priemonių, kad sutartis būtų įforminta notarine tvarka. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui, ieškovui nebuvo grąžinti jo už butą sumokėti pinigai, ieškovas butu naudojosi, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas mokėjo nuomos mokestį. Ieškovui ieškinys dėl iškeldinimo iš ginčo buto buvo pareikštas 2003-09-17, procesiniai dokumentai ieškovui buvo įteikti 2003 m. gruodžio mėn. (civilinė byla Nr. 2-50-03/2004). Nuomos sutartį ieškovas sudarė 2006-04-06, t. y. po to, kai buvo užvesta civilinė byla dėl iškeldinimo. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Terminas suprantamas kaip atitinkamo reiškinio trukmė, apibrėžta tam tikrais įvykiais, žyminčiais jo pradžią ir pabaigą laiko atžvilgiu. Įstatyme nurodyti įvykiai, kurie vertinami kaip teisės į ieškinį atsiradimas. Yra objektyvusis ir subjektyvusis teisės į ieškinį atsiradimo pagrindai, t. y. asmens teisės pažeidimas ir asmens sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie savo teisės pažeidimą. 1964 m. CK 86 str. nustatyta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviuoju kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, jog jo teisė yra pažeista. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, galiojant 1964 m. CK, nesuvokė, kad jo teisė yra pažeista, todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas pagal CK 1964 m. 84 str. privalėjo kreiptis į teismą iki 2000-01-01.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius