Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimo V. J. (V. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. už tai, kad 2010 m. rugsėjo 10 d., 12.15 val., Taikos g. 86, Vilniuje, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to žodžiu įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, o paskui jiems pasipriešino. Veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį bei 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 bei 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to žodžiu įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, o paskui jiems pasipriešino. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė iš esmės remdamasis tik atsakomybėn traukiamo asmens pateiktu vaizdo įrašu ir paaiškinimais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra objektyvių duomenų, liudijančių galimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo: pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog pareigūnams bendraujant su V. J., pastarasis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, įžeidė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino su jais susidoroti (b. l. 8-9). Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra vaizdo įrašo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tačiau iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, jog įraše užfiksuotas ne visas pareigūnų pokalbis su V. J., o tik epizodas, kas tokiu atveju nelaikytina pakankamu įrodymu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių prieštaravimams pašalinti, neapklausė liudytojais tiesiogiai pažeidimą stebėjusių asmenų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. J. kaltinimas dėl dokumentų nepateikimo nėra suformuluotas, be to, iš nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 18-20) užfiksuotų tarnybinių pranešimų epizodų, negalima daryti išvados, kad asmuo apskritai viso pokalbio su pareigūnais metu nepateikė asmens dokumento.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą V. J. (V. J.) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.