Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs E. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 188⁷ str. 1 d., 187 str. 1 d., 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2009-02-03 apie 13.10 Vilniuje, Gynėjų g. 8, vykusiame susirinkime, slėpė savo veidą šaliku, taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, atidengti veidą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 2 d. Susirinkimų įstatymo Nr. 1-317 8 str. 1 d. 1 p., 19 str., tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 188⁷ str. 1 d.

LR Susirinkimų įstatymo 1 str. nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Minimo įstatymo 8 straipsnyje draudžiami susirinkimai, kurių dalyviai <...apsirengę karine uniforma arba apsiginklavę pasyviąja ginkluote (šalmais, neperšaunamomis liemenėmis ir kt.), slepia savo veidus kaukėmis ar yra kitaip užsimaskavę, kad negalėtų būti atpažinti, - tai liudija apie jų pasiruošimą padaryti teisės pažeidimus...>

2009-02-03 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Prevencijos skyriaus pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 551823/10-14-P-10 apie tai, kad E. N. 2009-02-03 apie 13.10 val. Vilniuje, Gynėjų g. 8 pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 187 str. 1 d., 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

LR Susirinkimų įstatyme įtvirtintos susirinkimų organizatorių ir dalyvių pareigos, nurodant, jog susirinkimų organizatoriai ir dalyviai privalo laikytis LR Susirinkimų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, gerbti visuomenės priimtas moralės vertybes, vykdyti teisėtus valdžios atstovų bei policijos pareigūnų reikalavimus. Vadovaujantis LR ATPK 284 str. 2 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į LR ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius LR ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taigi, pirmos instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant LR ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę LR ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis (Lietuvos Vyriausio Administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis Administracinės bylos Nr. N575-2303-08).

E. N. inkriminuotas LR ATPK 188⁷ str. 1 d. kuriame numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, nurodant, jog E. N. pažeidė LR Susirinkimų įstatymo 8 str. 1 d., minėto įstatymo 19 str. taip pat numatyta, jog susirinkimų dalyviai privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, todėl teisėjas daro išvadas, jog papildomai inkriminuoti LR ATPK 187 str. 2 d. netikslinga, kadangi LR Susirinkimų įstatyme taip pat numatyta atsakomybė už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą susirinkimų metu.

Liudytojas komisaras A. M. teismui paaiškino, kad jaunuolį E. N. matė renginyje vykusiame prie LR Seimo 2009 m. vasario 3 d. Kadangi jis ant veido buvo užsirišęs šaliką, kelis kartus jį įspėjo, kad nuo veido nusirištų šaliką. Jis paklausydavo, tačiau po kelių minučių šaliką vėl užsirišdavo. E. N. buvo su grupe jaunuolių, išgirdo, kad grupėje sklandė kalbos, kad “kažką darom“ ir “užtenka čia stovėti“. Kai eilinį kartą šį vaikiną įspėjo, jis nepaklausė, todėl paprašė, kad pasakytų savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Jis atsisakė pasakyti savo gyvenamąją vietą, buvo arogantiškas, pradėjo stumdytis, tuomet nusprendė jį nusivesti į automobilį. Su savimi vaikinas turėjo petardų, kikboksininko pirštines.

Liudytojas inspektorius O. D. teismui paaiškino, kad E. N. dalyvavo 2009 m. vasario 3 d. mitinge. Mitingo pabaigoje Gynėjų g. susirinko daug žmonių, tame tarpe ir jaunuolių grupė, kurioje buvo ir E. N. . Jis slėpė savo veidą. Pareigūnai prie jo kelis kartus buvo priėję, davė pastabas, tačiau jaunuolis į jas beveik nereagavo. Grupė, kurioje buvo ir E. N. pradėjo agresyviai elgtis. Pamatė, kad komisaras A. M. atveda E. N. , kuris muistėsi ir garsiai šaukė.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokoluose esančių E. N. ir teisme duotų pasiaiškinimų, matyti, kad jis kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga (administraciniais teisės pažeidimo protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kita rašytine bylos medžiaga, taip pat teisme apklaustų liudytojų A. M. ir O. D. parodymais bei teismui pateikta filmuota medžiaga). E. N. veika atitinka LR ATPK 188⁷ str. 1 d. sudėtį, baustinas.

Pažeidėjo E. N. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, į padarytą administracinį teisės pažeidimą bei jo aplinkybes E. N. skirtina minimali administracinė nuobauda - bauda numatyta LR ATPK 188⁷ str. 1 d. sankcijoje.

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. E. N. kaltinamas tuo, kad pasipriešino policijos pareigūnams (LR ATPK 187 str. 1 d.). Iš E. N. paaiškinimo, liudytojų parodymų bei teismui pateiktos filmuotos medžiagos teismas negali padaryti išvadosm jog jis 2009-02-03 d. pasipriešino policijos pareigūnams.

Iš teismui pateiktų administracinių teisės pažeidimo protokolų matyti, kad Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių E. N. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 187 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 187 str. 1 d. E. N. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Remiantis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 188⁷ str. 1 d., 187 str. 1 d., 2 d., 224 str., 287 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripaži n t i E. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 188⁷ str. 1 d. ir nubausti jį administracine nuobauda – 500 (penkių šimtų) litų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 187 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57213. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.