- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- 1A-329-185-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00425-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- G. S., G.
- Nukentėjusysis
- D. V.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-185-2010-59
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Proceso Nr. 1-45-1-00425-2009-3
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu sudėta su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
N USTATĖ:
G. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 4 val., Panevėžyje, Nemuno g. 70 esančiose kazino „Admiral“ patalpose, iš D. V. priklausančios rankinės slapta pagrobė D. V. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG CB 520, 240 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA N70, 530 Lt vertės, dujinį pistoletą ,,Compact ME38“, 400 Lt vertės, viso pagrobė bendros 1170 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. S. prašo pakeisti dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuria paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam D. V. padarytą turtinę žalą, gražindamas pagrobtus telefonus, todėl teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip atsakomybę lengvinančias, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., tačiau nepakankamai atsižvelgė, skirdamas bausmę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino visus teisingos bausmės skyrimui reikšmingus kriterijus, numatytus BK 54 str. Padarytu apysunkiu nusikaltimu pasikėsinta į nuosavybę, t.y. ne į didžiausią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę. Nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Nors ir buvo teistas, o nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tačiau nurodo, kad pastaruoju metu nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, nėra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai (charakteristika pridėta), neregistruotas VŠĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ Panevėžio skyriuje, dirbantis UAB „Sigija“ paruošėju. Padarė rimtas išvadas dėl praeityje buvusio savo nusikalstamo elgesio, ateityje žada nenusikalsti – tai patvirtina aplinkybė, jog šiuo metu dirba ir nesiekia pasipelnyti neteisėtais būdais.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nuteistasis mano, kad, vadovaujantis teisingumo principu, netikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, todėl prašo ją švelninti. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostata, teismas turi teisę recidyvistui skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau, teismui nusprendus, kad paskirtoji bausmės rūšis teisinga, prašo laisvės atėmimo bausmės dydį mažinti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam G. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje.
Teismas tinkamai nustatė bausmės rūšį. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nors nusikaltimas apysunkis, tačiau padarytas, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Apeliantas teisus, teigdamas, jog įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas motyvuotai įvertinęs anksčiau padarytų nusikaltimų, dėl kurių teistumas nėra išnykęs ar nepanaikintas skaičių, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kt. aplinkybes, gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Nors byloje yra dvi G. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad yra teistas ne tik už nusikalstamas veikas nuosavybei, bet ir už nužudymą. Naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Tai rodo nuteistojo nenorą keisti gyvenimo būdą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė G. S. realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta taisykle, nustatytas mažesnis nei įstatymu numatytos bausmės vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Bendrindamas bausmes, pirmos instancijos teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Kaip minėta, G. S. naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, t.y. neatlikęs 2 (dvejų) metų 7 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, skirtos Panevėžio apygardos teismo 2003 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (b.l. 68). Įstatymas šiuo atveju numato du bausmių bendrinimo būdus – pilną ir dalinį. Teismas, individualizuodamas bausmę, parinko nuteistajam švelnesnį – dalinį bendrinimo būdą (BK 64 str. 3 d.) ir prie neatliktos bausmės dalies, kuri yra didesnė, pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu skirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTAR Ė:
Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.