Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-496/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
2-496/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Mabilta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-496/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“, uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Sanvita“, atsakovės A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7820-560/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mabilta“, uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Sanvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus bakalėja“, A. K., bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Kasyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vaidora“, kaip bankrutuojančios AB „Kasyba“ kreditorius, kreipėsi į teismą ir netiesioginiu ieškiniu prašė:

1. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šiuos sandorius:

1.1. 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 072 065,93 Lt sumai, sudarytą tarp A. K., AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

1.2. 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 329 128 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centras „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

1.3. 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 963 491,16 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centras „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

1.4. 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 452 610,73 Lt sumai, sudarytą tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

1.5. 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą 236 438,95 Lt sumai, sudarytą tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

1.6. 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą 63 759,41 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centras „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

1.7. 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 14 909,09 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centras „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“.

2. Priteisti BAB „Kasyba“ naudai:

2.1. Iš atsakovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ - 2 371 287,66 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.2. iš atsakovės A. K. - 1 072 065,93 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.3. iš atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ - 1 689 049,68 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad ginčijami užskaitymo sandoriai prieštarauja imperatyvioms normoms (pažeidė Laikinąjį mokėjimų tvarkos įstatymą (CK 1.78, 1.80 str.) ir pažeidžia bankrutuojančios BAB „Kasyba“ kreditorių interesus (CK 6.66 str.), nes 2008 m. gruodžio 31 d. (ginčijamų sandorių sudarymo metu) AB „Kasyba“ faktiškai buvo nemoki, o ginčijamais sandoriais, sudarytais tarp giminystės ir korporaciniais ryšiais susijusių asmenų, atsiskaityta išimtinai su vienu asmeniu – motinine bendrove UAB „Mabilta“, taip dar labiau pabloginant įmonės padėtį, po ko AB „Kasyba“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad sudarius ginčo sandorius piniginės lėšos nebuvo mokamos, todėl nebūtų tikslinga reikalauti iš UAB „Mabilta“ grąžinti BAB „Kasyba“ 5 132 403,27 Lt, o minėta suma priteistina dalimis iš likusių atsakovų.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 371 287,66 Lt vertės atsakovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ turtą, 1 689 049,68 Lt vertės atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ turtą, 1 072 065,93 Lt vertės atsakovės A. K. turtą. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovų UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ turtinė padėtis nėra gera, o atsakovės A. K. turtinė padėtis ieškovui nėra žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Vaidora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir:

2 371 287,66 Lt sumai areštavo atsakovo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškinio užtikrinimui, - pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. 1 072 065,93 Lt sumai areštavo atsakovės A. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškinio užtikrinimui, - pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims;1 689 049,68 Lt sumai areštavo atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškinio užtikrinimui, - pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškinio suma (5 132 403 Lt) yra labai didelė, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma atitinkamomis dalimis būtų priteista iš atsakovų, tačiau šiems perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, todėl pirmiausiai areštuotinas atsakovų nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o jo nesant – piniginės lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilniaus Bakalėja“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria apeliantui UAB „Vilniaus bakalėja“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Vilniaus bakalėja: atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų (CPK 144 str. 1 d.), o šiuo metu skolininkas jokios turtinės teisės apeliantui neturi (CK 6.68 str.), todėl ieškovui palankus sprendimas nagrinėjamu atveju negalėtų būti priimtas.

2. Apelianto finansinė padėtis yra gera ir stabili, o jam pareikštas 1 689 049,68 Lt reikalavimas nėra didelis (apelianto balansinė turto vertė beveik 9 kartus viršija jam pareikštą reikalavimą, turtas iki šiol nebuvo suvaržytas areštais, veikla pelninga). Tuo tarpu ginčijamus trišalius sandorius pripažinus negaliojančiais, ne tik skolininkas įgytų reikalavimo teisę į apeliantą, bet ir apeliantas įgytų atitinkamo dydžio reikalavimo teisę į bendraatsakovį UAB „Mabilta“.

3. Ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad apeliantas apsunkins turimą turtą ar imsis kitų veiksmų, galinčių turėti neigiamos įtakos galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.), o vien prielaidos apie galimą atsakovo finansinės padėties pablogėjimą ateityje nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones geros finansinės padėties subjekto atžvilgiu.

4. Apeliantui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, nes pritaikius areštą, apelianto, kaip patikimo ir geros reputacijos subjekto, statusas nebėra išlaikytas, kas neabejotinai turės neigiamos įtakos tolesnei jo ūkinei – komercinei veiklai.

5. Apeliantas turi nemažai nekilnojamojo turto bei verčiasi jo nuoma, o nutartimi taikytas areštas draudžia disponuoti areštuotu turtu bei perleisti jo valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims, tad ir sudaryti jo nuomos sutartis, kas lems ir nuomos pajamų netekimą bei trikdys tolesnės normalios apelianto ūkinės – komercinės veiklos užtikrinimą. Be to, apeliantas bus priverstas patirti ir apelianto veikloje nenaudojamo turto išlaikymo išlaidų.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB Sveikatos centras „Sanvita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir atmesti ieškovo UAB „Vaidora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB Sveikatos centras „Sanvita“ turtui. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas visiškai netyrė, ar kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu reikalaujama priteisti suma laikytina didele, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais.

2. Apelianto atžvilgiu negali būti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, nes nei viena iš šalių pagal ginčijamus sandorius jokių piniginių lėšų negavo, todėl net ir pripažinus sandorius negaliojančiais, restitucija pinigais, kurie būtų priteisti iš atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“, objektyviai negali būti pritaikyta. Visgi teismas preliminariai nevertino ieškinio pagrįstumo (CPK 144 str. 1 d.).

3. Dėl skundžiama nutartimi pritaikyto turto arešto, iškyla reali atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ nemokumo ir bankroto grėsmė, dėl ko apskritai sumažėtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo tikimybė, nes skundžiama nutartimi areštuotas visas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, o balanse apskaitomas 11 186 239 Lt vertės nekilnojamasis turtas skirtas pardavimui. Tokiu būdu atsakovas negali turimo turto laisvai ir greitai parduoti, pasirašyti preliminarių sutarčių su pirkėjais (potencialius pirkėjus neigiamai veikia arešto norimam įsigyti turtui pritaikymas), o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka tikslo, kuriam jos skirtos, pažeidžia interesų pusiausvyros principą bei žlugdo atsakovo ūkinę – komercinę veiklą.

4. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes yra inicijavęs keturis teisminius procesus iš esmės dėl to paties dalyko ir visose bylose prašo taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nors galėtų pareikšti bendrą ieškinį (CPK 95 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir atmesti ieškovo UAB „Vaidora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. K. turtui. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas netyrė, ar 1 072 065,93 Lt reikalavimo suma atsakovei laikytina didele ir ar apskritai egzistuoja CPK 144 straipsnyje numatytas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nesuteikus galimybės pateikti atsakovei papildomus paaiškinimus.

2. Teismas preliminariai nevertino ieškinio pagrįstumo (CPK 144 str. 1 d.), tačiau akivaizdu, kad toks reikalavimas, kokį reiškia ieškovas atsakovei, negali būti patenkintas, nes pagal ginčijamą sandorį nei viena iš šalių jokių pinigų negavo, o tiesiog buvo įskaityti atsakovės, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai. Tokiu būdu restitucija pinigais objektyviai negali būti pritaikyta.

3. Atsakovė nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia beveik 12 mln. litų, o vienintelis atsakovės turto areštas įregistruotas skundžiamos nutarties pagrindu, todėl ieškovo 1 072 065,93 Lt reikalavimo suma nelaikytina didele.

4. Nėra jokios grėsmės, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas, visa tai grindžiama tik prielaidomis.

5. Atsakovės piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o teismas negalėjo taikyti tokio masto ir pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių prieš tai nepranešęs atsakovei ir negavęs jos paaiškinimų.

6. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes šiuo metu yra inicijavęs iš viso keturis procesus iš esmės dėl to paties dalyko ir visose bylose prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors galėtų pareikšti bendrą ieškinį (CPK 95 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės A. K. atskirąjį skundą atsakovai UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ir UAB „Mabilta“ prašo jį tenkinti. Nurodo, kad palaiko visus atsakovės A. K. atskirojo skundo argumentus ir prašymus.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ atskirąjį skundą atsakovai UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“ ir A. K. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ atskirojo skundo argumentus ir prašymus.

Atsiliepimu į atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atskirąjį skundą atsakovai A. K. ir UAB „Mabilta“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atskirojo skundo argumentus ir prašymus.

Atsiliepimu į atsakovų A. K. ir UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atskiruosius skundus atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ prašo atskiruosius skundus tenkinti. Nurodo, kad atsakovų atskiruosius skundus laiko pagrįstais.

Atsiliepimu į atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė išrašus iš oficialių registrų apie atsakovo paskelbtą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2010 metus, duomenis apie įregistruotą hipoteką, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino atsakovo turtinę padėtį ir skundžiamą nutartį grindė atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus. Nuginčijus tarpusavio įskaitymų sandorius, atsakovas turėtų sumokėti skolą BAB „Kasyba“. Vien UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atsargų sąrašo pateikimas nereiškia, kad įmonės turtinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jai nėra didelė. Tuo tarpu įmonės apyvarta per 2011 metus mažėjo, o ieškinio suma atsakovui laikytina didele. Be to, atsakovui nėra draudžiama pateikti prašymą leisti sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, jei toks poreikis realiai kiltų. Tuo tarpu visų ieškovo inicijuotų civilinių bylų dalykas ir teisinis pagrindas yra skirtingi, o atsakovo argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į UAB „Vilniaus bakalėja“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien balansinio turto vertė dar nereiškia, kad įmonės turtinė padėtis gera ir ieškinio suma jai nėra didelė. Atsakovas nebūtinai perleis turimą turtą, tačiau gali jį įkeisti, suvaržyti hipoteka bei kitaip apsunkinti, o tai neabejotinai įtakos atsakovo galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie sudarytas nuomos sutartis, o atsakovui nėra draudžiama pateikti prašymą leisti sudaryti nuomos sutartį, jei toks poreikis realiai atsirastų.

Atsiliepimu į atsakovės A. K. atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atlikdamos užskaitos sandorius šalys pripažino įsipareigojimų viena kitai egzistavimą ir vykdytinumą, todėl būtent tuo pagrindu yra pareikštas reikalavimas priteisti skolą BAB „Kasyba“ iš atsakovės. Atsakovės išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko neparodo atsakovės turto likvidumo ir realios rinkos vertės bei nepaneigia, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Be to, didelę dalį atsakovės turto sudaro garažai, žemės sklypai ir butai, kurie tikėtinai įgyti iš BAB „Kasyba“ ir skirti perpardavimui, todėl yra didelė rizika, jog atsakovė minėtą turtą parduos, taip apsunkindama būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kita vertus, visų ieškovo inicijuotų civilinių bylų dalykas ir teisinis pagrindas yra skirtingi, o atsakovo argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirieji skundai atmetami.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu (2008 m. gruodžio 31 d.) AB „Kasyba“ faktiškai buvo nemoki, o ginčijami tarpusavio užskaitos aktai pažeidė tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas (tai, kad AB „Kasyba“ finansinė padėtis buvo sunki, iš dalies patvirtina faktas, jog praėjus mažiau negu pusei metų AB „Kasyba“ buvo iškelta bankroto byla). Tokiu būdu, ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, o šiuo metu ginčas iš esmės nesprendžiamas. Atitinkamai, nors pagal tarpusavio užskaitos aktus jokie piniginiai mokėjimai realiai nebuvo atlikti, tačiau ieškovas prašo priteisti iš apeliantų pagal ginčijamus aktus įskaitytas sumas kaip nuginčijus sandorius galinčius atsirasti šių asmenų debitorinius įsiskolinimus AB „Kasyba“.

Apeliantų teigimu, teismas netyrė, ar iš kiekvieno atsakovo reikalaujama priteisti suma jiems yra didelė. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pinigų suma, kuri sudaro apie devintadalį (atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ atžvilgiu) ar maždaug vienuoliktąją dalį (atsakovės A. K. atžvilgiu) viso turto vertės, nagrinėjamu atveju laikytina didele, kadangi absoliučią daugumą jų turto vertės sudaro nekilnojamasis turtas (31, 75 – 106 b. l.), o tai gali apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Be to, teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, aiškiai pasunkėtų, o didelės reikalavimų sumos nagrinėjamu atveju pateisina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, visų pirma, areštavo būtent ginčo sumos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (iš į bylą pateiktų turto aprašų (133 – 134, 140 - 142 b. l.) aišku, kad skundžiamos nutarties pagrindu areštuotas būtent tik nekilnojamasis atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K. turtas), todėl teigti, kad pritaikytos laikinosios laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo minėtų atsakovų teises nėra pagrindo. Atitinkamai tai, jog pritaikius nekilnojamojo turto areštą, kenkiama bendrai atsakovų reputacijai, konkrečiu atveju nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Tuo tarpu, nors atsakovas UAB Sveikatos centras „Sanvita“ atskirajame skunde nurodo, kad dėl pritaikyto turto arešto jam gali būti iškelta bankroto byla, tačiau, kaip nurodo pats atsakovas, jis turi kelis kartus daugiau realizuotino nekilnojamojo turto (68 b. l.) negu skundžiama nutartimi pritaikyto arešto dydis, todėl, iškilus būtinybei parduoti konkretų nekilnojamąjį turtą (jeigu tuo metu jis antstolio bus areštuotas), UAB Sveikatos centras „Sanvita“ galėtų kreiptis į skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį dėl konkretaus areštuotino turto pakeitimo (CPK 675, 677 str.).

Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jo teises nuomoti turimą turtą, tačiau išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia (CPK 686 str. 1 d.), o iš byloje esančių duomenų aišku, kad pagal skundžiamą nutartį areštuotas turtas (133 b. l.) yra išnuomotas UAB „Schenker“ (37 b. l).

Apeliantė A. K. nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesuteikus galimybės jai pateikti paaiškinimus, tačiau teisė spręsti dėl pranešimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą priklauso teismui (CPK 147 str. 1 d.), o savo teisę būti išklausytai atsakovė realizavo apeliacinės instancijos teisme ir, kaip jau minėta, nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos turtui pagrįstumo.

Atsakovai UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ir A. K. nurodo, kad ieškovas yra inicijavęs keturis (vietoje vieno bendro) teisminius procesus ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tačiau pažymėtina, kad ieškovas pats renkasi savo teisių gynimo būdus. Be to, šiuo metu ginčas iš esmės nėra sprendžiamas, o klausimas, ar visi ieškovo inicijuoti teisminiai procesai yra aiškiai tarpusavyje susiję ir turėtų būti sprendžiami vienoje byloje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinamas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį dėl atsakovų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis