Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-105-790/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-14
Bylos Nr.: I-105-790/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00236-2014-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas: A. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo: Lietuvos evangelikų reformatų

Administracinė byla Nr. I-105-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00236-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui adv. Kęstučiui Lipeikai,atsakovo atstovei J. O.-B.,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui adv. Tadui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija), Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – Unitas Lithuaniae – sinodas) ir Lietuvos evangelikų reformatų senjoratui (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) 2013 m. spalio 8 d. aktą Nr. (8.3.44.)-7R-7117; įpareigoti Teisingumo ministeriją parengti būtinus prašymus ir išvadas įtraukti į Juridinių asmenų registrą pasikeitusius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos kartu su jai priklausančių Alytaus, Biržų, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Papilio, Salamiesčio, Šiaulių ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijų duomenis apie valdymo organų narius, turinčius teisę sudaryti sandorius šių juridinių asmenų vardu (t. 1, b. l. 1–13). Nurodė, kad 1998 m. sausio 26 d. Lietuvoje buvo įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tradicinė religinė bendrija, pavadinta Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegija, atstovaujanti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai (toliau – ir Bažnyčia). 2003 m. balandžio 2 d. Bažnyčia įregistruota Juridinių asmenų registre. Bažnyčia ir Bažnyčios Sinodo kolegija yra pripažintos tradicine religine bendrija. Nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2013 m. liepos 12 d. Bažnyčios Sinodo kolegijos vardu veikė D. L. (Sinodo kolegijos prezidentė) ir pareiškėjas, kuris buvo Bažnyčios Sinodo kolegijos viceprezidentas ir kartu Bažnyčios generalinis superintendentas. Į minėtas pareigas pareiškėjas buvo paskirtas remiantis kanonų teisės nuostatomis. Kita evangelikų reformatų bendruomenė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas (toliau – ir Unitas Lithuaniae Sinodas), kuri taip pat buvo pripažinta tradicine religine bendruomene, Juridinių asmenų registre įregistruota tik 2004 m. gruodžio 23 d. Tiek Bažnyčios Sinodo kolegija, tiek Unitas Lithuaniae Sinodas yra pripažinti evangelikų reformatų tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, tačiau abi religinės bendruomenės yra skirtingos, tarp jų niekuomet nebuvo jokio subordinacinio ryšio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-434-04 konstatavo, jog Bažnyčios Sinodo kolegija ir Unitas Lithuaniae Sinodas yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys, kurie nėra tapatūs. 2013 m. balandžio 29 d. Unitas Lituaniae Sinodo vadovai kreipėsi į atsakovą su prašymu įtraukti į Juridinių asmenų registrą visų Lietuvoje juridinio asmens teises turinčių tradicinių evangelikų reformatų parapijų, įskaitant ir Bažnyčios bei Bažnyčios Sinodo kolegijos, kurios yra visiškai atskiros nuo Unitas Lithuaniae Sinodo evangelikų reformatų bendruomenės, pasikeitusius valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, duomenis į Juridinių asmenų registrą. Atsakovas 2013 m. liepos 10 d. priėmė nepagrįstą išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4978) (toliau – ir Išvada), kuri pareiškėjo buvo apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-5365-142/2014). Šios Išvados pagrindu Juridinių asmenų registre buvo pakeisti Bažnyčios, Bažnyčios Sinodo kolegijos bei kitų Unitas Lithuaniae Sinodui nepavaldžių evangelikų reformatų bendruomenių duomenys. Visi naujai paskirti Bažnyčios Sinodo kolegijos ir Bažnyčios vadovai yra išimtinai susiję tik su Unitas Lithuaniae Sinodu, tokiu būdu iš esmės neteisėtai Bažnyčios ir Bažnyčios Sinodo kolegijos valdymas buvo perimtas Unitas Lithuaniae Sinodo, kuris turi priešingus interesus, tai matyti iš šios religinės bendruomenės inicijuotų civilinių bylų prieš Bažnyčią. 2013 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio Bažnyčios neeilinio sinodo metu buvo priimti Kanonai ir Memorialai, kuriais buvo patvirtinta, kad Bažnyčios generalinis superintendentas yra pareiškėjas, Bažnyčios Sinodo kolegijos prezidentė – D. L., o Bažnyčios Sinodo kolegijos viceprezidentas – pareiškėjas. 2013 m. rugpjūčio 22 d. Bažnyčios Sinodo kolegijos posėdžio protokolu buvo patvirtinti Bažnyčiai priklausančių parapijų tarybų pirmininkai. Pareiškėjas buvo įpareigotas dėl teisingų Bažnyčios, Bažnyčios Sinodo kolegijos bei jai priklausančių parapijų duomenų įtraukimo kreiptis į Juridinių asmenų registrą. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pateikė Teisingumo ministerijai pranešimą, kuriuo pareikalavo kuo greičiau pakeisti nepagrįstus Bažnyčios, Bažnyčios Sinodo kolegijos bei jai priklausančių parapijų duomenis Juridinių asmenų registre. 2013 m. spalio 9 d. atsakovas priėmė skundžiamą aktą Nr. (8.3.44.)-7R-7117, kuriuo atsisakė patenkinti pranešimą ir pakeisti duomenis. Šiuo aktu yra pažeidžiamos pareiškėjo kaip Bažnyčios Sinodo kolegijos ir evangelikų reformatų bendruomenei priklausančio nario bei kunigo teisės, nes atsisakoma pripažinti teisėtai išrinktus valdymo organus, kurie vieninteliai gali tinkamai atstovauti Bažnyčios interesams. Po nepagrįsto skundžiamo akto priėmimo pareiškėjas negali įgyvendinti ir kitų savo kaip Bažnyčios nario teisių, pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė atstovauti savo religinei bendruomenei ir tvarkytis pagal Bažnyčios ir Bažnyčios Sinodo kolegijos veiklą nustatančius kanonus bei daryti įtaką Bažnyčios Sinodo kolegijos valdymui. Dėl nepagrįsto ir neteisėto skundžiamo akto pareiškėjas nebeturi teisės laisvai išpažinti savo tikėjimo, negali atlikti religinių apeigų bei praktikuoti tikėjimą, nes juo buvo atsisakyta pakeisti nepagrįstai ir neteisėtai Bažnyčios Sinodo kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis (priklausančius kitokią doktriną turinčiai bendrijai), kurie iki šio skundo pateikimo jau yra užėmę Bažnyčios Sinodo kolegijos bažnyčią bei nebeįleidžia į ją nei pareiškėjo, nei kitų Bažnyčios Sinodo kolegijos bendruomenei priklausančių evangelikų reformatų savo apeigoms. Aktu pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai dėl teisinio tikrumo, nes iki Išvados ir skundžiamo akto priėmimo atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Bažnyčia ir Unitas Lithuaniae Sinodas yra atskiros religinės bendrijos. Pareiškėjo manymu, skundžiamas aktas yra nemotyvuotas, todėl ir šiuo pagrindu turėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Šiame akte atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti 2013 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo, nors atsakovui kartu su minėtu pranešimu taip pat buvo pateikti ir 2013 m. rugpjūčio 4 d. Kanonai ir Memorialai. Aktas buvo priimtas nesilaikant nustatytos priėmimo procedūros, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 32.4 punktą, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnį, Teisingumo ministerijos nuostatų 8.13 punktą, nustatantį, kad atsakovas nagrinėja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia Juridinių asmenų registrui išvadas dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje numatyta, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnis nustato, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas, tačiau skundžiamas aktas šias nuostatas pažeidžia, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Atsakovas Teisingumo ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, 113–115). Nurodė, kad skundžiamu aktu pareiškėjui buvo pranešta, kad Bažnyčios Sinodo kolegijos vardu šiuo metu gali veikti P. R. P. ir R. S., o Bažnyčios vardu – T. Š. ir R. M.. Po Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. sprendimų Registrų centrui, įtraukiant į Juridinių asmenų registrą duomenis apie asmenis, galinčius veikti Bažnyčios ir Bažnyčios Sinodo kolegijos vardu, pareiškėjas buvo išregistruotas kaip asmuo, galintis veikti šių institucijų vardu. Pranešėjui buvo pranešta, kad jo keliamasi klausimais sprendimai atsakovo jau priimti anksčiau, o pareiškėjas pakartotinai informuotas, kad turi teisę minėtus sprendimus skųsti teismui. Ginčijamame Akte nepriimtas joks sprendimas, raštas yra informacinio pobūdžio, todėl neturėtų būti ginčo objektu teisme.

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia – Unitas Lithuaniae – sinodas) ir Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) su skundo reikalavimais nesutiko, prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą (t. 1, b. l. 93–112). Nurodė, kad 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame Sinode naujai išrinkus ir patvirtinus Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybę, buvo panaikinti pareiškėjo įgaliojimai atstovauti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtus juridinius asmenis ar bet kaip kitaip veikti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vardu. Skundžiamas aktas pareiškėjo teisių ir interesų niekaip neįtakoja, yra informacinio pobūdžio dokumentas, o jo teises galintys įtakoti 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame Sinode priimti Kanonai nebuvo nuginčyti kanonų teisės arba įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu ginčo šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsniu valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis įtvirtina, kad valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas, tarp jų evangelikų reformatų. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį naujai susikūrusios (atsikūrusios) tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė apie susikūrimą (atsikūrimą) raštu praneša Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkrečios bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei kitas normas. Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė raštu praneša Teisingumo ministerijai, o ši įformina įstatymų nustatyta tvarka. Šie juridiniai asmenys turi teisę užsiimti šiame įstatyme jų bendruomenei, bendrijai ar centrui numatyta veikla, taip pat veikla, numatyta šių juridinių asmenų įstatuose.

Civilinio kodekso 2.37 straipsnis numato, kad tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Religinių bendruomenių ir bendrijų struktūriniai padaliniai, kurie pagal religinių bendruomenių ir bendrijų kanonus, statutus ar kitas normas atitinka šio kodekso 2.33 straipsnyje nustatytas sąlygas, yra juridiniai asmenys. Tokie struktūriniai padaliniai juridinių asmenų registrui pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės.

Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – Nuostatai), 17.10 punktas nustato, kad į Juridinių asmenų registrą įtraukiami viešieji juridiniai asmenys – tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos. Nuostatų 38.4 punktas numato, kad į Registrą įtraukiant tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš Registro duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia Teisingumo ministerija, kuriai Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus arba jų pakeitimus pateikia pagal konkrečios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Remiantis Nuostatų 55 punktu Teisingumo ministerijai pateikiami <...> tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, jos filialo ar atstovybės <...> dokumentai ir duomenys ir jų pakeitimai <...> . Pagal Nuostatų 56.1 punktą Teisingumo ministerija, gavusi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kuria patvirtina prašyme surašytų duomenų tikrumą, ir nurodo, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę įtraukti į Registrą, jų duomenis ar duomenų pakeitimus įrašyti į Registrą, taip pat išbraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę iš Registro galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui.

Iš byloje esančių Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad į Juridinių asmenų registrą buvo įtraukti duomenys apie evangelikų reformatų religinės bendruomenės įsteigtus juridinius asmenis, turinčius tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų statusą – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią (juridinio asmens kodas 192103366, dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas), Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (juridinio asmens kodas 292077730, dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija), Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodą (juridinio asmens kodas 192100594, dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas) bei evangelikų reformatų parapijas – Vilniaus, Kauno, Salamiesčio, Papilio, Alytaus, Jonavos, Kelmės, Šiaulių, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio ir Švobiškio (t. 1, b. l. 55-58, 187-206).

Juridinių asmenų registre Teisingumo ministerijos 2011 m. sausio 18 d. prašymų ir 2011 m. sausio 20 d. išvadų pagrindu nuo 2011 m. sausio 24 d. buvo įtraukti duomenys, kad pareiškėjas A. K. yra Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija) vardu veikiantis asmuo (t. 1, b. l. 55-58).

Nustatyta, kad Teisingumo ministerijoje 2013 m. balandžio 30 d. buvo gautas visų aukščiau minėtų Lietuvos evangelikų reformatų religinei bendrijai priklausančių juridinių asmenų vardu veikiančių atstovų 2013 m. balandžio 29 d. prašymas Juridinių asmenų registrui pateikti įregistruoti juridinių asmenų duomenų pakeitimus, konkrečiai imant, duomenis apie jų valdymo organų narius, turinčius teisę atstovauti juridinius asmenis ir jų vardu sudaryti sandorius (t. 2, b. l. 14-19). Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. kovo 9 d. įvyko visų Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijos, kuriose buvo išrinktos parapijų vadovybės ir delegatai į Lietuvos evangelikų reformatų sinodą, bei 2013 m. kovo 23 d. įvyko Lietuvos evangelikų reformatų Neeilinis sinodas, kuriame buvo išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013-2016 m. kadencijai bei nustatyta, kurie iš Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovų atstovaus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią (kodas 192103366), Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (kodas 292077730) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodą (kodas 192100594). Prie prašymo buvo pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai (t. 2, b. l. 20-200, t. 3, b. l. 1-76).

Teisingumo ministerija 2013 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (8.3.46.)7R-4209 nusprendė patenkinti prašymo dalį dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodo (kodas 192100594) ir Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių ir Švobiškio evangelikų reformatų parapijų pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą, o kitos prašymo dalies nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2248-345/2013 (t. 1, b. l. 50-53). Atitinkamai, Teisingumo ministerijos 2013 m. birželio 10-11 d. išvadų pagrindu Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pasikeitę minėtų juridinių asmenų duomenys (t. 1, b. l. 60-62, 196-203).

Teisingumo ministerija 2013 m. liepos 10 d., tenkindama 2013 m. balandžio 29 d. prašymą, surašė išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr. (8.3.43.)7R-4979, kurių pagrindu Juridinių asmenų registre buvo pakeisti duomenys apie, atitinkamai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (kodas 292077730) ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią (kodas 192103366), įregistruojant kitus asmenis, veikiančius religinės bendruomenės (bendrijos) vardu, o pareiškėjo nenurodant kaip asmens, veikiančio religinės bendruomenės (bendrijos) nariu (t. 1, b. l. 54-58). Be to, Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadų pagrindu Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pasikeitę duomenys apie asmenis, veikiančius Vilniaus, Kauno, Salamiesčio, Papilio, Alytaus ir Jonavos evangelikų reformatų parapijų vardu (t. 1, b. l. 190-195).

Pareiškėjas A. K. kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos atstovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, nurodydamas nesutikimo su Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. priimtų išvadų, kurių pagrindu buvo pakeisti Juridinių asmenų registro duomenys, motyvus (teigė, kad Teisingumo ministerijos išvados buvo priimtos ne pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir ją atstovaujančios sinodo kolegijos kompetentingos vadovybės sprendimus, kad šios išvados prieštarauja ankstesnei Teisingumo ministerijos pozicijai, kad 2013 m. balandžio 29 d. prašymas Teisingumo ministerijai buvo pateiktas kartu su suklastotais dokumentais), pateikdamas informaciją, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d. įvyko Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios neeilinis sinodas, kuris dar kartą patvirtino asmenis, atstovaujančius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir parapijų juridinius asmenis; bei prašė kaip įmanoma greičiau imtis veiksmų dėl padarytos klaidos ištaisymo, atstatant neteisėtai pakeistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir jai pavaldžių parapijų duomenis, be kita ko, atstatyti pareiškėjo duomenis (t. 1, b. l. 75-77).

Byloje pareiškėjo skundžiamu Teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-7117 (pažymėtina, kad skundo reikalavime neteisingai nurodyta šio rašto surašymo data) (t. 1, b. l. 78) Teisingumo ministerija informavo, kad tenkindama 2013 m. balandžio 29 d. prašymą parengė prašymus ir išvadas įtraukti į Juridinių asmenų registrą pasikeitusius duomenis apie Lietuvos evangelikų reformatų juridinių asmenų vardu turinčius teisę sudaryti sandorius valdymo organų narius; Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu šiuo metu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S., o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu turi teisę veikti T. Š. ir R. M.; pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Teisingumo ministerijos individualūs administraciniai aktai gali būti skundžiami teismui. Taigi matyti, kad šiuo raštu Teisingumo ministerija iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos atstovo 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą atstatyti anksčiau buvusius ir 2013 m. liepos 10 d. išvadų pagrindu pakeistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir jai pavaldžių parapijų duomenis. Iš skundžiamo rašto turinio spręstina, kad Teisingumo ministerija tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas yra asmuo, neturintis teisės veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu.

Pastebėtina, kad kadangi 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašyme pareiškėjas kėlė klausimą dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadų teisėtumo ir teigė, kad jos yra kvalifikuotinos kaip atsakovo padaryta klaida, atsakovas skundžiamame rašte pareiškėjui teisingai paaiškino, kad jis, nesutikdamas su šiomis išvadomis, turi teisę jas ginčyti teisme. Pareiškėjas realizavo šią savo teisę ir kreipėsi į teismą dėl minėtų atsakovo išvadų teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr. (8.3.43.)7R-4979 buvo panaikintos dėl visiško jų nemotyvavimo, t. y. nenurodymo, kokiais dokumentais ir objektyviais duomenimis remiantis Teisingumo ministerija nustatė, kad 2013 m. balandžio 29 d. prašymas pasirašytas šios tradicinės religinės bendrijos kompetentingos vadovybės (t. 3, b. l. 112-127). Pastebėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017 (t. 5, b. l. 39-58), teismui 2015 m. kovo 26 d. sprendimu panaikinus Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir (8.3.43.)7R-4979, Teisingumo ministerija priėmė 2015 m. balandžio 9 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-2401 ir (8.3.46.)-7R-2402, kuriose pakartotinai išnagrinėjo 2013 m. balandžio 29 d. prašymą ir konstatavo, kad prašymas pakeisti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos Juridinių asmenų registro duomenis yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus kompetentingos vadovybės ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvadomis, kreipėsi į teismą, tačiau aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017 buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvacijos matyti, kad teismas, darydamas reikšmingas bylai išvadas dėl 2013 m. kovo 23 d. įvykusiame Lietuvos evangelikų reformatų Neeiliniame sinode priimtų sprendimų, kuriais buvo išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013-2016 m. kadencijai bei kuriais buvo nustatyta, kurie iš Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovų atstovaus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią (kodas 192103366), Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (kodas 292077730) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodą (kodas 192100594), rėmėsi būtent Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės aktu (t. 4, b. l. 1-200). Kaip, remdamasis šiuo aktu pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos evangelikų reformatų sinodas yra visų Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų bendruomenių aukščiausioji institucija ir aukščiausias religinės bendrijos valdymo organas. Pagal evangelikų reformatų bažnyčios doktriną Bažnyčia suprantama ir realizuojama kaip tikinčiųjų susirinkimas, Bažnyčios pagrindu yra laikoma tikinčiųjų bendruomenės. Evangelikų reformatų savivalda yra grindžiama presbiterine-sinodine tvarka ir Lietuvos evangelikų reformatų sinodas veikia tik tikinčiųjų bendruomenių įgaliotas. Patys tikintieji, veikdami per Lietuvos evangelikų reformatų parapijas ir parapijų sesijose rinkdami jų interesams sinodo suvažiavime atstovausiančius delegatus, suteikia įgaliojimus veikti bažnytines pareigybes vykdantiems asmenims ir įsteigtiems bažnytiniams juridiniams asmenims. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia neturi vienasmenio valdymo, ji neveikia hierarchiniu savivaldos principu. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su skelbimais spaudoje, sesijų protokolais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2013 m. kovo 23 d. sinodo dokumentais, Teisingumo ministerijai pateikti dokumentai atitinka aukščiau paminėtas nuostatas. Be to, apie visose keturiolikoje tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų vykusius susirinkimus buvo informuota viešai, kviečiant juose dalyvauti be išimties visus tikinčiuosius (parapijiečius), sprendimai priimti vadovaujantis demokratinėmis tradicijomis, taip, kaip numato evangelikų reformatų bažnyčios tradicijos. Teismo vertinimu, įtraukimas į Juridinių asmenų registrą yra ne religijos tikslus įgyvendinančio juridinio asmens sprendimų, o tikinčiųjų bendruomenės priimtų sprendimų pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jam nėra pateikti įrodymai, kad Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų protokolai ar sinodo 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame suvažiavime priimti sinodo kanonai ir sinodo memorialai, Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos posėdžio protokolai būtų nuginčyti bažnytinės (kanoninės) teisės ar įstatymų nustatyta tvarka.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2013 m. liepos 12 d. duomenys Juridinių asmenų registre apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai (kodas 292077730) ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai (kodas 192103366) atstovaujančius asmenis buvo pakeisti teisėtai, pagal kompetentingos vadovybės (Lietuvos evangelikų reformatų sinodo) 2013 m. kovo 23 d. priimtus sprendimus, kurie atitinka šios tradicinės religinės bendruomenės bažnytinę (kanoninę) teisę. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2871-502/2016 (t. 3, b. l. 138-151) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo pakeisti Juridinių asmenų registre Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis.

Iš išdėstytų aplinkybių seka, kad pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašyme atsakovui nurodyti argumentai, kad atsakovo veiksmai, kurių pagrindu buvo įregistruoti pasikeitę Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai (kodas 292077730) ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai (kodas 192103366) atstovaujančių asmenų duomenys, tariamai buvo neteisėti ir padaryti per klaidą, šiuo metu yra neginčijamai paneigti. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą paduodamas kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos atstovas, iš tiesų nei šio juridinio asmens teisėtu atstovu, nei apskritai bet kurio Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei priklausančio juridinio asmens teisėtu atstovu nebuvo. Minėta, kad pagal Nuostatų 38.4 punktą į Juridinių asmenų registrą įtraukiant tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, keičiant jų duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia Teisingumo ministerija, o šiai Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus arba jų pakeitimus pateikia pagal konkrečios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Kadangi pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymo padavimo metu nebuvo tas asmuo, kuris turi teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ar atskirų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios parapijų vardu (tokie asmenys pagal bažnytinę (kanonų) teisę patvirtinti Lietuvos evangelikų reformatų 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode), jis Nuostatų 38.4 punkto taikymo prasme atsakovo pagrįstai nebuvo laikomas kompetentinga vadovybe pagal tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas, todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jo 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl buvusių ankstesnių duomenų Juridinių asmenų registre atstatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašyme pateikta informacija, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d. įvyko Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios neeilinis sinodas, kuris dar kartą patvirtino asmenis, atstovaujančius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir parapijų juridinius asmenis, bei pateikti su prašymu dokumentai, t. y. 2013 m. rugpjūčio 4 d. neeilinio sinodo kanonai ir memorialai bei sinodo kolegijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 66-74), taip pat nesudarė atsakovui pagrindo atstatyti buvusių ankstesnių duomenų Juridinių asmenų registre. Kaip jau minėta, Teisingumo ministerijai kartu su 2013 m. balandžio 29 d. prašymu buvo pateikti dokumentai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. kovo 9 d. įvyko visų Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijos, kuriose buvo išrinktos parapijų vadovybės ir delegatai į Lietuvos evangelikų reformatų sinodą, bei 2013 m. kovo 23 d. įvyko Lietuvos evangelikų reformatų Neeilinis sinodas, kuriame buvo išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013-2016 m. kadencijai bei nustatyta, kurie iš Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovų atstovaus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią (kodas 192103366), Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (kodas 292077730) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodą (kodas 192100594). Prie prašymo buvo pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad šie dokumentai sudaryti pagal bažnytinę (kanonų) teisę, o Teisingumo ministerijos išvados, kad pasikeitusius juridinių asmenų duomenis galima registruoti, teismine tvarka nenuginčytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017 pripažino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog 2013 m. rugpjūčio 4 d. sinodas buvo sušauktas bei juose dalyvaujantys atstovai paskirti laikantis nustatytos tvarkos, t. y. sušaukiant visų keturiolikos tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų susirinkimus, kuriuose būtų išrinkti delegatai į sinodą. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir į nagrinėjamą administracinę bylą (t. 1, b. l. 66-74). Taigi minėtuose dokumentuose (2013 m. rugpjūčio 4 d. neeilinio sinodo kanonuose ir memorialuose bei sinodo kolegijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio protokole) kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios juridinių asmenų atstovais įvardytų asmenų įgaliojimai neatitinka bažnytinės (kanonų) teisės, nes nekyla iš tikinčiųjų bendruomenės valios.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas skundžiamu 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-7117 pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. prašymą kaip įmanoma greičiau imtis veiksmų dėl padarytos klaidos ištaisymo, atstatant pakeistus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir jai pavaldžių parapijų duomenis, be kita ko, atstatyti pareiškėjo duomenis. Kartu pastebėtina, kad, kaip patvirtina Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės aktas (t. 4, b. l. 1-200), nuo 2000 metų A. K. į vidinės bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėtį (narius) niekada nebuvo išrinktas jokio teisėtai susirinkusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo priimtu kanonu ar memorialu; teisėtai veikiantis Lietuvos evangelikų reformatų sinodas A. K. nesuteikė įgaliojimų atstovauti nei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, nei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios; A. K. neturi teisės vadintis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu ir niekada tokios teisės neturėjo. Šios išvados suponuoja išvadą, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo patenkinti skundo reikalavimų ir panaikinti Teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 9 d. rašto Nr. (8.3.44.)-7R-7117, o Teisingumo ministeriją įpareigoti parengti būtinus prašymus ir išvadas įtraukti į Juridinių asmenų registrą pasikeitusius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos kartu su jai priklausančių Alytaus, Biržų, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Papilio, Salamiesčio, Šiaulių ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijų duomenis apie valdymo organų narius, turinčius teisę sudaryti sandorius šių juridinių asmenų vardu. Pareiškėjo skundas dėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas yra informacinio pobūdžio, todėl jis neturėtų būti ginčo objektu teisme, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šiuo raštu buvo neigiamai išspręstas pareiškėjo prašymas dėl konkrečių atsakovui priskirtų viešojo administravimo funkcijų, įtvirtintų Nuostatuose, atlikimo, taigi toks raštas negali būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas nutraukti administracinę bylą (t. 3, b. l. 157-163), kadangi dėl pasikeitusių aplinkybių (dėl to, kad 2016 m. birželio 24-26 d. vykusio eilinio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo metu buvo išrinkti religinės bendrijos vadovai naujai 2016-2019 m. kadencijai, o Teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Juridinių asmenų registrui išvadas dėl pasikeitusių juridinių asmenų duomenų įrašymo į Juridinių asmenų registrą, kurių pagrindu įregistruoti pasikeitę duomenys), todėl teismo sprendimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių, atmestinas kaip nepagrįstas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę apsispręsti, kokiu būdu ir apimtimi ginti savo teises ar teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir bylos esmę, vertina, kad religinės bendrijos vadovų išrinkimas 2016–2019 metų kadencijai nepašalino būtinybės teismui pasisakyti dėl pareiškėjo ginamų teisių ir įstatymų saugomų interesų šioje byloje, t. y. pagal byloje pareiškėjo pareikštus reikalavimus ir argumentus teismui buvo būtina įvertinti, ar atsakovas tinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl konkrečių atsakovui priskirtų viešojo administravimo funkcijų, įtvirtintų Nuostatuose, atlikimo bei ar nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasBronius JanuškaIrena Paulauskienė