Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ atstovui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, niekiniu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Andrienas“ ir atsakovė UAB „Mitnija“ 2016 m. spalio 24 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR781 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti objekto „Sandėliavimo ir administracinės patalpos“, esančio adresu Kokybės g. 8, Biruliškių k., Kauno r., žemės darbus, gerbūvio įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 2.8.2. punkte šalys susitarė, kad atsakovė sulaikys 5% (penkių procentų) sumą nuo Darbų kainos (be PVM). Šalys susitarė, kad sulaikytą sumą Generalinis rangovas (UAB „Mitnija“) sumoka Subrangovui (UAB „Andrienas“) po to; kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (i) 2 proc. atliktų Darbų kainos dydžio sumą - per 5 (penkias) darbo dienas po Galutinio Darbų perdavimo akto pasirašymo dienos; (ii) 1,5 proc. atliktų Darbų kainos dydžio sumą - praėjus 12 (dvylikai) mėnesių nuo Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (iii) 1,5 proc. atliktų Darbų kainos dydžio sumą - praėjus 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams nuo Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Subrangovui nusprendus pateikti garantinį draudimą, pagal Sutartį sulaikytą 5% (penkių procentų) Darbų kainos (be PVM) sumą Generalinis rangovas sumoka Subrangovui per 30 darbo dienų po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (i) pasirašytas Statybos užbaigimo aktas; (ii) Subrangovas pateikia 5 (penkių procentų atliktų Darbų kainos (be PVM) dydžio Generaliniam rangovui priimtinos draudimo kompanijos (nurodytos Sutarties 5.2 p.) garantinio laikotarpio draudimą (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančius 2 (dvejus) metus nuo Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su Generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus; (iii) Šalys pasirašo Sutarties 6.8 punkte numatytą Galutinį Darbų perdavimo aktą.

Sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad pagal Sutarties 2.8.2. punktą sulaikytos sumos yra skirtos užtikrinti Subrangovo prievolių, susijusių su atliktų Darbų kokybe, ir kitų Subrangovo prievolių, nustatytų Sutartyje ar kylančių iš Sutarties ar įstatymo, tinkamą vykdymą Sutarties galiojimo ir garantiniu laikotarpiu. Esant atliktų Darbų, jų rezultato trūkumams ir/ar defektams, Subrangovui tokių trūkumų/defektų nepradėjus šalinti ar nepašalinus laiku, Generalinis rangovas turi neatšaukiamą teisę sulaikytą sumą panaudoti tokiems defektams ir trūkumams pašalinti, taip pat ši suma gali būti panaudota Generalinio rangovo išlaidoms ir/arba nuostoliams, patirtiems dėl Darbų defektų ir/arba trūkumų pašalinimo, atlyginti. Subrangovas suteikia Generaliniam rangovui neatšaukiamą teisę valdyti, naudoti ir disponuoti sulaikytomis Subrangovo lėšomis pagal šiame punkte nustatytą paskirtį. Subrangovas patvirtina, kad jis sutinka ir neprieštarauja tokiam lėšų panaudojimui, patvirtina, kad nereikš su tuo susijusių reikalavimų (grąžinti šias lėšas ir pan.) ateityje, jei jos bus panaudotos pagal šiame punkte nustatytą paskirtį. Jei šia Sutartimi Subrangovas įsipareigojo pateikti garantinio laikotarpio draudimą ar garantiją, siekiant gauti sulaikytas sumas, tačiau jos nepateikia, Generalinis rangovas turi teisę 5 % (penkių procentų) Darbų kainos dydžio sumą sulaikyti iki garantinio termino, nurodyto Sutarties 7.1.1. punkte, pabaigos ir naudoti ją pagal šiame punkte nurodytą paskirtį. Subrangovui iškėlus bankroto bylą, neišmokėta sulaikyta suma ar jos likusi dalis automatiškai tampa Generalinio rangovo nuosavybe ir Subrangovas neturi teisės reikšti Generaliniam rangovui jokių pretenzijų dėl jos visiško ar dalinio gražinimo.

Ieškovė įvykdė sutartyje numatytus darbus ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriuos atsakovė priėmė. 2017 m. rugsėjo 15 d. pasirašytas galutinis darbų pridavimo aktas. 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. R-17-426 atsakovės atstovas patvirtino, kad UAB „Andrienas“ 2017 m. spalio 5 d. yra atlikęs visus sutartimi prisiimtus darbus, ištaisęs iki šios dienos nustatytus defektus ir šiai dienai neturi jokių pretenzijų ar pastabų subrangovui dėl atliktų darbų kokybės. Atliktų darbų vertė 832 037,54 Eur + PVM. Atsakovė 5 proc. darbų vertės sumą sulaikė pagal Sutarties 2.8.2. punktą. 2017 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė atsakovei Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą ir laidavimo draudimo liudijimą Nr. 446985191, galiojančius dvejus metus, t. y. 2017 m. spalio 16 d. buvo galutinai įvykdytos Sutarties 2.8.2. punkte numatytos sąlygos, kurioms esant atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei visą sulaikytą sumą per 30 darbo dienų. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovė įvykdė visas numatytas sąlygas ir įgijo teisę į visą sulaikytą sumą, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei iki 2017 m. lapkričio 27 d., tačiau atsakovė sulaikytos sumos UAB „Andrienas“ neišmokėjo, nes buvo gavusi antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš ieškovės. Iš pateiktų patvarkymų matyti, kad UAB „Mitnija“ buvo gavusi 2017 m. rugpjūčio 14 d. antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-174-5-15130, kuriuo buvo areštuotos skolininkei UAB „Andrienas“ priklausančios piniginės lėšos ir būsimos išmokos, UAB „Mitnija“ įpareigota mokėtinas sumas pervesti į UAB „Andrienas“ sąskaitą, areštuoto turto saugotoju paskirta UAB „Andrienas“. 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovė UAB „Mitnija“ taip pat buvo gavusi 2017 m. lapkričio 2 d. antstolio J. P. patvarkymą, kuriuo areštuota UAB „Andrienas“ turtinė teisę į 61 965,17 Eur sumą esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Mitnija“ sąskaitą, priklausančią UAB „Andrienas“, nurodyta areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat nurodyta, jog patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo. Pagal minėtą patvarkymą atsakovė 2017 m. lapkričio 14 d. pervedė antstoliui J. P. 15 386,64 Eur UAB „Andrienas“ priklausančių sulaikytų piniginių lėšų. Taip pat atsakovė buvo gavusi 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio A. S. turto aprašą, kuriuo buvo aprašyta UAB „Andrienas“ priklausanti turtinė teisė į būsimas mokėtinas pinigines lėšas, esančias UAB „Mitnija“ žinioje pagal tarp šalių sudarytą 2016 m. spalio 24 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SR781, nurodyta areštuotas pinigines lėšas laikyti iki atskiro antstolio nurodymo. Tokiu būdu atsakovė neišmokėjo ieškovei likusios 28 616,89 Eur sulaikytos sumos. 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovei UAB „Andrienas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 30 d.

Byloje nėra ginčo dėl sulaikytos ir neišmokėtos sumos dydžio, taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Andrienas“ pagal Sutarties 2.8.2. punktą 2017 m. spalio 16 d. buvo įgijusi teisę į sulaikytą sumą, byloje ginčijama Sutarties nuostata, pagal kurią sulaikytos ir neišmokėtos sumos dalis UAB „Andrienas“ bankroto atveju besąlygiškai atitenka UAB „Mitnija“.

Ieškovė Sutarties 7.3. punkte numatytą nuostatą, kad Subrangovui iškėlus bankroto bylą, neišmokėta sulaikyta suma ar jos likusi dalis automatiškai tampa Generalinio rangovo nuosavybe ir Subrangovas neturi teisės reikšti Generaliniam rangovui jokių pretenzijų dėl jos visiško ar dalinio gražinimo (toliau – Ginčijama nuostata) prašė pripažinti negaliojančia/niekine trimis sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatoms, CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui ir CK 6.66 straipsnio pagrindu pagal Actio Pauliana taisykles.

Dėl Ginčijamos nuostatos pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu

CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, jog mperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir, kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pripažinti Ginčijamą nuostatą niekine kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ­– ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, numatančia, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.

Šios ĮBĮ nuostatos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką yra imperatyvaus turinio norminės nuostatos, skirtos bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams apsaugoti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, nors ir pripažįsta, kad ieškovė buvo įgijusi teisę į sulaikytą pinigų sumą, nes įvykdė visas sutartyje numatytas sąlygas, teigia, jog Ginčijamos nuostatos tikslas buvo apsaugoti atsakovės interesus ieškovės bankroto atveju, t.y. užtikrinti, kad ieškovės bankroto atveju, paaiškėjus atliktų darbų defektams per sutartyje numatytus ilgus garantinius laikotarpius, būtų užtikrintas tų defektų ištaisymas, nes ieškovei bankrutavus, ji darbų defektų ištaisyti nebegalės. Todėl atsakovės vertinimu, tokia Sutarties nuostata yra įprasta verslo praktikoje ir nepažeidža nei imperatyvių įstatymo nuostatų, nei kitų ieškovės kreditorių interesų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimas dėl tam tikros sumos sulaikymo yra įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Tačiau minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje rangovas nebuvo įvykdęs sutartyje numatytų sąlygų, kurias įvykdžius sulaikyta suma turi būti grąžinta. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė buvo įvykdžiusi visas sąlygas sulaikytai sumai gauti ir buvo įgijusi teisę į šias pinigines lėšas.

Nagrinėjamu atveju iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, kad Ginčijamos nuostatos tikslas buvo užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ieškovei nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, tačiau Sutarties 2.8.2. punkte šalys buvo numačiusios, jog ieškovei įvykdžius šiame punkte numatytas sąlygas, atsakovė privalo sumokėti sulaikytą sumą per 30 darbo dienų. Tik ieškovei neįvykdžius įsipareigojimo pateikti garantinio draudimo ar garantijos, atsakovė turi teisę sulaikytą sumą laikyti iki Sutarties 7.1.1. punkte numatyto garantinio termino pabaigos, t. y. penkerius metus, ir naudotis ja pagal šiame punkte nurodytą paskirtį (Sutarties 7.3. punktas). T.y. šalys susitarė, kad ieškovei nepateikus garantinio draudimo, atsakovė turi teisę sulaikyti nurodytą sumą ir naudoti ją paaiškėjusiems ieškovės darbų defektams ir/arba trūkumams pašalinti.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize.

Teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties sąlygas, šalių elgesį sutarties vykdymo metu, t.y. ieškovės pateiktą garantinį draudimą, atsakovės pripažinimą, jog ieškovė įgijo teisę į sulaikytą sumą ir dalies šios sumos sumokėjimą antstoliui, sprendžia, jog šalys susitarė dėl to, kad ieškovei įvykdžius Sutarties 2.8.2. punkte numatytas sąlygas, atsakovė, nepaisant Sutartyje numatytų garantinių terminų, nebeturi teisės sulaikyti numatytos sumos ir privalo ją sumokėti ieškovei. Atsakovės pripažinimą, kad sulaikyta suma priklausė ieškovei, patvirtina ir dalies sulaikytos sumos sumokėjimas pagal antstolio J. P. patvarkymą, bei likusios sulaikytos sumos laikymas pagal 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio A. S. turto aprašą. Tačiau atsakovė, nors ir pripažinusi ieškovės teisę į sulaikytą sumą, šios sumos nesumokėjo nei per sutartyje nustatytą terminą iki 2017 m. lapkričio 27 d., nei vėliau iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. spalio 19 d. ieškovei iškėlus bankroto bylą, šiai nutarčiai 2018 m. spalio 30 d. įsiteisėjus, atsakovė vadovaudamasi Ginčijama nuostata laiko, jog įgijo neginčijamą teisę į ieškovei priklausiusias sulaikytas sumas. Be to, kad atsakovė atsisako išmokėti sulaikytas ir ieškovei priklausančias sumas, skirtas nustatytų defektų šalinimui, atsakovė jau pasinaudojo ieškovės pateiktu garantinio laidavimo draudimo raštu ir kreipėsi dėl nustatytų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo į draudimo bendrovę AB ”Lietuvos draudimas”.

Teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties nuostatas, tarp jų ir Ginčijamą nuostatą, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą imperatyvą, sprendžia, jog Ginčijama nuostata, pagal kurią nepriklausomai nuo to, kad ieškovė yra įvykdžiusi Sutartyje numatytas sąlygas sulaikytai sumai gauti ir yra įgijusi teisę į šią sumą, ieškovės bankroto atveju ši suma besąlygiškai tampa atsakovės nuosavybe, prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, draudžiančiai vykdyti bet kokias bankrutuojančios įmonės prievoles įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teisėtus interesus, todėl pripažintina niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismui pripažinus Ginčijamą nuostatą prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir todėl esant niekine, teismas nepasisako dėl kitų ieškinyje nurodytų šios nuostatos pripažinimo negaliojančia/niekine pagrindų.

Pripažinus Ginčijamą nuostatą niekine, laikytina, kad atsakovė neteisėtai negrąžina ieškovei likusios sulaikytos sumos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina neišmokėta 28 616,89 Eur suma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Pagal Sutarties 8.3 punktą atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškove Sutartyje numatytais terminais, ji įsipareigojo, ieškovei pareikalavus, mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Atsakovei neteisėtai nesumokėjus ieškovei 28 616,89 Eur sumos, ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti Sutartyje numatyto dydžio delspingius nuo laiku nesumokėtos sumos už 180 kalendorinių dienų, kas sudaro 1031,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovei sulaikytą sumą iki 2017 m. lapkričio 17 d., tačiau to nepadarė iki šiol, ieškovės reikalavimas priteisti 1031,40 Eur delspinigių, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kuris sudaro 667,00 Eur, priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti UAB „Andrienas“ ir UAB „Mitnija“ 2016 m. spalio 24 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. SR781 7.3. punkto nuostatą, numatančią, kad „Subrangovui iškėlus bankroto bylą, neišmokėta sulaikyta suma ar jos likusi dalis automatiškai tampa Generalinio rangovo nuosavybe ir Subrangovas neturi teisės reikšti Generaliniam rangovui jokių pretenzijų dėl jos visiško ar dalinio gražinimo“ niekine.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mitnija“, j .a. k. 134511472, ieškovei BUAB „Andrienas“ , j .a. k. 300709264:

28 616,89 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų 89 ct) nesumokėtos sulaikytos sumos;

1031,40 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą 40 ct ) delspinigių;

6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (29 648,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mitnija“, j .a. k. 134511472, 667,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.