Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos M.Ž. atstovei M.Ž., trečiojo suinteresuotojo asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui Romualdui Bukauskui, 2009 m. sausio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.Ž. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Tauragės apskrities viršininko administracijai ir S.Š. dėl termino atnaujinimo giminystę bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo S.Š., tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 69), į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui S.Š. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja M.Ž. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą giminystę bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į J.Š. turėtą 14 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atkūrimui, pateikti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai numatė, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai iki įstatymu nustatyto termino išreikštų atitinkamoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus. 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 10 straipsnis nustatė, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo turi pareikšti, pateikdami prašymą miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą. Atstatymo įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad kartu su prašymu turi būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Tuo pačiu įstatymo straipsniu įstatymų leidėjas suteikė Vyriausybei teisę pratęsti nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką. 1991 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 470 (nuo 1997 m. spalio 4 d. neteko galios 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057) patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atstatymo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 4 punktu buvo nustatyta tokia dokumentų pateikimo tvarka: 1) kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau; 3) jeigu nuosavybės teisė atstatoma buvusio savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, pridedami giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, prireikus – santuokos liudijimų, savininko mirties liudijimo nuorašai ir kt.).

Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėja M.Ž. Šilalės rajono Pajūrio agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 11 d., t.y. per Atstatymo įstatymu nustatytą terminą pateikė 1991 m. liepos 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 259 patvirtintos formos prašymą atkurti nuosavybės teises į J.Š. nuosavybės teise valdytą 14 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Kartu su prašymu jokie dokumentai nebuvo pateikti. Kadangi pareiškėja nėra žemės savininkė, pagal Atstatymo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 4 punkto reikalavimus ji turėjo pateikti ne tik nuosavybės teisę, bet ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios Atstatymo įstatymą, 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 5 punktą piliečiai, praleidę nustatytus prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.) nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Atkūrimo įstatyme bei patvirtintoje Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio teisinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgus į šiuos kriterijus minėtų terminų praleidimo priežasčių pripažinimą svarbiomis turėtų lemti konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus dokumentus.

Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti aplinkybes, kurios susiklostė laikotarpiu nuo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą konkrečiam asmeniui atsiradimo (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis bei Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis) iki įstatymų nustatytų terminų paduoti prašymą ir dokumentus pabaigos, ir nustatyti, ar šios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007), 2008 m. birželio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-261-895/2008) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 14 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), padavė per Atstatymo įstatymu nustatytą terminą. Pareiškėjos 1998 m. balandžio 7 d. prašymu Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo išreikalavo duomenis apie J.Š. turėtą žemę. Šiuos duomenis Lietuvos centrinis valstybinis archyvas Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 1998 m. gruodžio 1 d. (b.l. 33). Pareiškėjos teigimu, ji iki 2003 m. kovo mėnesio buvo įsitikinusi, kad Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktas pažymėjimas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad J.Š. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdė 14 ha žemės.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius tik 2001 m. rugsėjo 4 d. pranešimu Nr. 267 (b.l. 34) nurodė pareiškėjai iki 2002 m. liepos 1 d. pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (J.Š. ir E.Š. mirties liudijimus, M.Ž. gimimo ir santuokos liudijimus bei žemės nuosavybės dokumentus arba kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo). Pareiškėja skunde nurodo, jog šis pranešimas jai įteiktas nebuvo. Pareiškėjos atstovės paaiškinimu (b.l. 76) nustatyta, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu keitė gyvenamąją vietą: iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas pripažino, kad neturi įrodymų, jog pareiškėjai šis pranešimas buvo įteiktas. Analogiškas pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas ir 2003 m. vasario 28 d. nurodant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus ji turi pateikti iki 2003 m. liepos 1 d. (b.l. 35). Pareiškėja ir jos atstovė pripažįsta, kad šis pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas.

Remdamasi aptartais įrodymais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjai aplinkybė, kad sprendimui atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę priimti trūksta giminystę bei nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų tapo žinoma tik 2003 m. kovo pradžioje, t.y. gavus Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. pranešimą.

2008 m. rugpjūčio 13 d. išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 025/a įrodo, kad pareiškėja M.Ž. prieš aštuonerius metus patyrė (duomenys neskelbtini) su ryškiu paralyžiumi ir kalbos sutrikimu. (Duomenys neskelbtini) liekamieji reiškiniai – sutrikusi kalba ir lėtinė smegenų išėmija, judėjimo sutrikimai išlikę iki šiol. 2002 m. rugsėjo mėnesį M.Ž. ištiko (duomenys neskelbtini) su vidinės astmos periodais. Po šios ligos išsivystė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Neįgaliojo pažymėjimas Nr. 001701 patvirtina, kad pareiškėja yra neįgali (b.l. 10). Pareiškėjos atstovės paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėja nuo 2000 metų yra labai ligota, po (duomenys neskelbtini) buvo sutrikusi kalba ir mąstymas, po patirto (duomenys neskelbtini) sunkiai judėjo, o pastaruosius dvejus metus visiškai nesikelia.

Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėja susirgo ir sirgo iki nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų termino pateikimo pabaigos. Kolegijos nuomone, pareiškėjos liga buvo tokio pobūdžio, kad ne tik ribojo jos fizines galias tokiu laipsniu, kad ji negalėjo pasirūpinti dokumentais (kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, surasti giminystę patvirtinančius dokumentus), bet ir negalėjo pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu. Įvertinus ligos sunkumą (duomenys neskelbtini), liekamuosius reiškinius, pareiškėjos neįgalumą bei remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad toks sveikatos sutrikimas sukliudė pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu pateikti giminystę bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms atkurti į tėvo valdytą žemę.

Įvertinus pareiškėjos amžių (gimusi (duomenys neskelbtini)s) nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja per laikotarpį nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki susirgimo buvo nerūpestinga ir neaktyvi. Kaip jau aptarta aukščiau, ji apie dokumentų nepakankamumą sužinojo tik 2003 m. kovo mėnesį – jau sirgdama.

Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įstatymo nustatytus terminus M.Ž. praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jos prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos M.Ž. prašymą patenkinti.

Atnaujinti terminą M.Ž. giminystę bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti nuosavybės teisėms atkurti į J.Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.