- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e1-1517-900/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24407-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
N. P., 2022 m. liepos 2 d. apie 10⁴⁴ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną kartą sutuoktinei M. J. P. į dešinės pusės žandą, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, N. P. 2023 m. liepos 12 d. apie 8⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kūnu spaudė sutuoktinę M. J. P. prie sienos, trenkė galva jai du kartus į kaktą, po to galva sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, kaktą, ranka trenkė vieną kartą į galvą, dėl ko M. J. P. dešine galvos puse trenkėsi į medinę laiptų apsaugą ir prasiskėlė galvą, padarydamas kaktos ir galvos kairės pusės poodines kraujosruvas, galvos dešinės pusės odos nubrozdinimus, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) N. P. paaiškinimais, užfiksuotais 2022 m. liepos 5 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 10⁴⁰ val. namuose tarp jo ir sutuoktinės M. J. P. kilo konfliktas. Konfliktas kilo, nes jis nesusišnekėjo su ja. Konflikto niekas nematė: dukra miegojo kitame kambaryje, ji nieko negirdėjo ir nematė. Sutuoktinė buvo trečią mėnesį nėščia. Taip pat jie augino 1 metų 3 mėnesių dukrą. Sutuoktinė buvo įsitempusi ir nervinga. Jis jai kažką sakė, tačiau jis nesuprato ir kilo konfliktas. Kaltinamasis (įtariamasis) konflikto metu nesusivaldė ir sudavė vieną smūgį delnu sutuoktinei į dešinį žandą. Tuo konfliktas ir baigėsi. Jis išėjo iš namų, nes norėjo nusiraminti. Po konflikto nuvyko dirbti į sodo namelį. Nežinojo, kad sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis (įtariamasis) gailisi padaręs nusikaltimą. Atsiprašė sutuoktinės ir susitaikė. Tai pirmas atvejis, kai jis panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę.
Kaltinamojo (įtariamojo) N. P. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. liepos 12 d. apklausos protokole, kuriame teigiama, kad M. J. P. yra jo sutuoktinė, su ja veda bendrą ūkį. Jų šeima gyvena (duomenys neskelbtini) namo aukšte, o tėvai – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis (įtariamasis) 2023 m. liepos 12 d. apie 8⁰⁰ val. su sutuoktinė M. J. P. buvo namuose (miegamajame kambaryje), esančiuose (duomenys neskelbtini). Jie susipyko dėl rūbų spintos. Kaltinamasis (įtariamasis) tyčia savo kūnu spaudė sutuoktinės kūną prie sienos, po to tyčia sudavė jai rankomis ir galva sutuoktinei kelis smūgius į galvą. Kaltinamasis (įtariamasis) labai gailisi, kad taip pasielgė. Nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Pasižada daugiau nedaryti nusikaltimų.
Kaltinamojo (įtariamojo) N. P. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. rugsėjo 22 d. apklausos protokole, kuriame rašoma, kad prisipažįsta kaltu dėl abiejų veikų. 2022 m. liepos 2 d. apie 10⁴⁴ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė sutuoktinei ranka vieną smūgį į dešinės pusės žandą. Po įvykio susitaikė. Po to smurtavo prieš sutuoktinę M. J. P. 2023 m. liepos 12 d. apie 8⁰⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Visiškai prisipažįsta, kad tyčia kūnu spaudė M. J. P. prie sienos, trenkė galva jai kelis kartus į kaktą, 10 kartų į galvą, ranka trenkė į galvą. Ji nuo smūgio trenkėsi į medinę laiptų apsaugą ir prasiskėlė galvą. Labai gailisi padaręs nusikaltimus.
Nukentėjusiosios M. J. P. parodymais, užfiksuotais 2022 m. liepos 4 d. ir 2022 m. liepos 5 d. apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 10⁴⁴ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu jos sutuoktinis N. P. sudavė vieną smūgį delnu į dešinės pusės žandą. Konfliktas kilo dėl nesusikalbėjimo. Sutuoktinis po darbo buvo pavargęs. Ji jam kažką pasakė. Jis jos nesuprato, susinervino ir sudavė jai vieną smūgį per dešinį žandą. Patyrė fizinį skausmą. Ji buvo trečią mėnesį nėščia, todėl buvo labai emocinga. Tai buvo pirmas kartas, kai sutuoktinis smurtavo prieš ją. Po konflikto sutuoktinis išėjo iš namų nusiraminti. Jis nežinojo, kad ji iškvietė policiją. Įvykio metu sutuoktinis buvo blaivus. Nuo smūgio žymių neliko, todėl ji atsisakė medikų apžiūros. Sutuoktinis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Įvykio metu dukra A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), miegojo kitame kambaryje ir nieko negirdėjo.
Nukentėjusiosios M. J. P. parodymais, užfiksuotais 2023 m. liepos 19 d. papildomos apklausos protokole, kuriame teigiama, kad N. P. yra jos sutuoktinis, abu veda bendrą ūkį bei augina (duomenys neskelbtini): A. P., gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir E. P., gimusią (duomenys neskelbtini) m.
Konfliktas namuose prasidėjo 2023 m. liepos 12 d. apie 8⁰⁰ val. Nukentėjusioji su sutuoktiniu N. P. buvo miegamojo kambaryje. Nukentėjusioji ant rankų laikė dukrą E., o N. P. nuėjo prie drabužių spintos ieškoti rūbų, ruošėsi į darbą. Tarp jų įvyko konfliktas dėl rūbų, spintų. Po to nukentėjusioji nuėjo iki tualeto, kuris yra įrengtas antrame namo aukšte. Visą laiką nukentėjusioj kūdikį laikė ant rankų. N. (P.) atėjo paskui ją kalbėdamas apie tą patį. Nukentėjusioji norėjo nueiti toliau nuo jo, todėl bandė išeiti iš tualeto. N. P. jai neleido išeiti ir kūnu spaudė ją prie sienos. Nukentėjusioji toliau bandė išeiti. N. tyčia trenkė savo galva jai į kaktą ir sukėlė fizinį skausmą. Tai matė dukrytė A. ir jį pakvietė. Nukentėjusioji išėjo iš tualeto. Suprato, kad N. smurtaus toliau. Jis buvo piktas, nusiteikęs agresyviai. Paėmusi E. (turėtų būti E.) ant rankų, nunešė į lovytę ir paguldė. Nuėjo prie laiptų ir triukšmavo, kad pirmame aukšte gyvenantys N. P. tėvai išgirstų bei ateitų į (duomenys neskelbtini) aukštą, bet jie negirdėjo ir neatėjo. Nukentėjusioji pastebėjo, kad niekas jai nepadės, todėl pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Tuo metu ji stovėjo (duomenys neskelbtini) namo aukšte prie laiptų. Tada N. dar labiau supyko, priėjo ir vėl tyčia trenkė vieną kartą savo galva jai į kaktą, sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu kartu buvusi dukra A. paprašė paimti ją ant rankų. Matė, kad mergaitė išsigando. Paėmė A. ant rankų ir atsisėdo su ja ant batų dėžės. N. atsistojo priešais ir tyčia savo galva smūgiavo į galvos sritį ne mažiau kaip 10 kartų į galvą. Nukentėjusioji suko galvą į šalis, todėl N. sudavė savo galva jai į kaktą, į kairę ir dešinę galvos puses. Jai buvo sukeltas labai stiprus fizinis skausmas, pajuto, kad iš galvos bėga kraujas. Nukentėjusioji ranka sudavė kelis kartus savo sutuoktiniui atgal ir klausė: „Kodėl tu nuolatos mane muši?“ Nukentėjusioji negalėjo pabėgti, todėl spyrė N. į sėklides. Po spyrio N. ranka sudavė jai vieną kartą į galvą. Nuo jo smūgio ji trenkė dešinę galvos pusę į medinę laiptų apsaugą, tvorelę ir iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusioji nuvedė dukrą A. į (duomenys neskelbtini) aukštą pas N. tėvus. Tėvams pasakė, kad kreipsis į policiją, tačiau jie nesuprato angliškai. Nukentėjusioji grįžo į (duomenys neskelbtini) aukštą pas kitą dukrą. N. valgė pusryčius, o mažesnioji dukra sėdėjo specialioje kėdutėje. N. pamatė, kad nukentėjusiajai iš galvos bėga kraujas, išsigando, kvietė nukentėjusiąją ateiti, jog jis išvalytų žaizdą bei sutvarstytų. Nukentėjusioji pasakė N. nebandyti artintis prie jos, nes iškvies pareigūnus. N. pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir fotografavo savo sužalojimus, kurie galėjo likti nuo jų grumtynių. N. sakė, kad pirmas kvies policijos pareigūnus. Nukentėjusioji pasakė, kad N. gali daryti ką nori. N. N. išėjo į darbą. N. prieš vaikus nesmurtavo.
Nukentėjusioji išsikvietė taksi ir nuvyko į ligoninės priimamąjį. Gydytojai pranešė policijai apie nukentėjusiosios sužalojimus. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo suteikta medicininė pagalba ir išleista gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusioji po įvykio nuvyko pas teismo medicinos ekspertus ir šie nustatė jai sužalojimus. Nukentėjusiajai civilinio ieškinio nereikš.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. K. 2022 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame rašoma, kad, atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), M. J. P. paaiškino, jog 2022 m. liepos 2 d. apie 10⁴⁴ val. konflikto metu sutuoktinis N. P. ranka vieną kartą sudavė jai į dešinės pusės žandą ir sukėlė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos moteris atsisakė. N. P. po įvykio pasišalino, jis nebuvo sulaikytas.
Įvykio vietos apžiūros 2022 m. liepos 2 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Įvykio vietos apžiūros 2023 m. liepos 12 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Asmens apžiūros 2022 m. liepos 2 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios M. J. P. kūno apžiūra. Ant dešinės pusės žando akivaizdžių sužalojimų nematyti. Asmuo fotografuotas.
Asmens apžiūros 2023 m. liepos 12 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios M. J. P. kūno apžiūra. M. J. P. galvos zonoje, dešinėje pusėje matyti sužalojimas. Galvos oda kruvina, yra kirstinė žaizda. Galvos zonoje, kairėje pusėje yra patinimas. Veido srityje, ant kaktos yra patinimas ir kraujosruva.
Kitų objektų apžiūros 2022 m. liepos 5-8 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo ir garso kamerų darytų įrašų apžiūra. Nurodyta, kad vaizdo ir garso įrašuose matyti, jog M. J. P. atvykusiems pareigūnams pasakoja kad sutuoktinis N. P. jai trenkė į dešinį skruostą. M. J. P. sukeltą fizinį skausmą įvertino 6 balais iš 10. Moteris sako, kad yra nėščia.
Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugsėjo 21 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo ir garso kamerų darytų įrašų apžiūra. Nurodyta, kad vaizdo ir garso įrašuose matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Pirmosios pagalbos skyrių ir angliškai kalbasi su nukentėjusiąja M. J. P.. Po to pareigūnai veža nukentėjusiąją namo adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 14 d. d. specialisto išvada Nr. G 1013/2023(04), kurioje teigiama, kad M. J. P. nustatyti šie sužalojimai: kaktos ir galvos kairės pusės poodinės kraujosruvos, galvos dešinės pusės odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais. M. J. P. nustatyti sužalojimai – tiek visi, tiek kiekvienas atskirai – kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais; nukentėjusiosios M. J. P. parodymais 2023 m. liepos 12 d. protokole – pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, 2022 m. liepos 2 d. ir 2023 m. liepos 12 d. smurtavus prieš sutuoktinę ir atitinkamai sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2022 m. liepos 2 d. skirti kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti, o, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2023 m. liepos 12 d. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tarpusavyje subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2023 m. sausio 16 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2023 m. sausio 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. liepos 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad viršijo leistiną greitį; 2019 m. gruodžio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ pajudėdamas iš vietos nutraukė kuro užpylimo žarną bei iš įvykio vietos nuvažiavo. 2018 m. kovo 2 d. baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Baudą sumokėjo. 2022 m. liepos 12 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24407-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius įtariamajam ir (tai pačiai) nukentėjusiajai. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24407-22 atnaujintas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad 2022 m. liepos 2 d. nusikaltimą padarė prieš nėščią moterį, žinodamas, kad ji nėščia (BK 60 str. 1 d. 7 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį (dirba, studijuoja, augina du mažus vaikus), nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir pirmu atveju vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už du nusikaltimus skirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamasis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikomos, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: vaizdo ir garso įrašai, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2022 m. liepos 2 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. liepos 12 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6 ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmes subendrinti tarpusavyje iš dalies sudedant ir skirti (nustatyti) subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti (tęsti darbą), o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
N. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, – vaizdo ir garso įrašus – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti.
Išaiškinti N. P., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalį jis turi atvykti į probacijos tarnybą per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (šiuo atveju – teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo skirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti N. P., kad pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Išaiškinti N. P., kad jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį gali būti pakeista areštu.
Išaiškinti N. P., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.