Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-451/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-17
Bylos Nr.
2A-451/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Alė Bukavinienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ekogama“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-451/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 21.4.1.2; 41; 46; 95.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant: ieškovo atstovei prokurorei Sonatai Galentienei,atsakovų atstovams A. B. , adv. Andriui Norkūnui, adv. Audriui Stonkui,trečiojo asmens atstovams A. B. , adv. Andriui Norkūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-103-159/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ekogama“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“ dėl nekilnojamojo turto mainų, valstybinės žemės nuomos, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių, įsakymo, perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarė R. R. , Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.81 straipsniais, 6.551 straipsnio 2 dalimi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2006 m. rugpjūčio 8 d.), Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsniu, prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartį, kuria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, veikdama turto patikėjimo teise savininko Lietuvos Respublikos interesais, perdavė UAB ,,Ekogama“ nuosavybėn administracinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), mainais už UAB ,,Ekogama“ nuosavybės teise priklausiusias prekybos patalpas ir 3/49 dalis garažų paskirties patalpų – požeminės automobilių saugyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės teisių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1B-233/06-5001; 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 13.6-3676 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos“; 4) pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2006-0052, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB ,,Ekogama“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo; 5) pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Ekogama“ pardavė pirkėjui UAB ,,Hansa lizingas“ administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 6) grąžinti valstybės nuosavybėn administracinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB ,,Ekogama“ – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/49 dalis požeminės automobilių saugyklos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) , taip pat 56 000 Lt piniginę priemoką, kurią UAB ,,Ekogama“ pervedė į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą prieš mainų sutarties sudarymą.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ nutarė perduoti UAB „Ekogama“ valstybei nuosavybės teise priklausiusį ir Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdytą administracinį pastatą mainais už UAB „Ekogama“ nuosavybės teise priklausiusias negyvenamąsias patalpas, taip pat nustatyti, kad mainomo turto skirtumas (56 000 Lt) turi būti pervestas į valstybės biudžetą. 2006 m. birželio 14 d. buvo sudaryta minėtų daiktų mainų sutartis. Šios sutarties 4 punkte nurodyta, kad 2006 m. sausio 11 d. turto vertintojo nustatyta pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė yra 1 184 000 Lt, sutarties 6 punkte nurodyta, kad 2006 m. vasario 20 d. turto vertintojo nustatyta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė yra 1 128 000 Lt, sutarties 10 punkte nurodyta, kad turtas mainomas primokant Lietuvos Respublikos naudai 56 000 Lt sumą, kurią UAB „Ekogama“ pervedė į Lietuvos Respublikos biudžetą prieš sudarant mainų sutartį. Nekilnojamojo turto vertintojui atliekant administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , vertinimą, nebuvo pateikti duomenys, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 664 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypo, kuriame yra šis pastatas, detalusis planas. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13.6-1158, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 664, Žemės ūkio ministerijos prašymu pakeitė minėto žemės sklypo kadastro duomenis, patikslino jo ribas bei įpareigojo Klaipėdos m. žemėtvarkos skyriaus vedėją pasirašyti susitarimą su Žemės ūkio ministerija dėl 2000 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN21/2000-011 1, 4, 5.4 punktų pakeitimo. 2006 m. kovo 21 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2000 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės panaudos sutarties, kuria Žemės ūkio ministerijai panaudos teise buvo suteiktas 0,2038 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , papildymo. Įvykus šiems juridinę reikšmę turintiems įvykiams detaliajame plane, sklypo plotas, kuriame yra administracinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), padidėjo nuo 2 038 kv. m iki 2 328 kv. m. Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu UAB „Inreal“ turto vertintojas J. J. rinkos vertės nustatymo ataskaitos (toliau – vertinimo ataskaita) Nr. I-06/10-40 KL išvadoje nurodė, jog įvertinus papildomai pateiktą patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą, vertinamo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2006 m. sausio 11 d. yra 1 250 000 Lt. UAB „Invalda Real Estate“ turto vertintojui R. M. , anksčiau atlikusiam to paties nekilnojamojo turto vertinimą pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą, nebuvo pateikti duomenys apie patvirtintą šio sklypo detalųjį planą ir iki 2 328 kv. m padidėjusį žemės sklypo plotą, nes Nekilnojamojo turto registre tokie įrašai buvo padaryti 2006 m. vasario 6 d. (jau po vertinimo ataskaitos surašymo, tačiau dar iki mainų sutarties sudarymo). Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Žemės ūkio ministerijos užsakymu sudaryta vertinimo ataskaita mainų sutarties sudarymo (2006 m. birželio 14 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 532 priėmimo metu (2006 m. birželio 1 d.) negaliojo, nes po šios ataskaitos surašymo iki nekilnojamojo turto mainų sandorio sudarymo žemės sklypo plotas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2002 m. gruodžio 19 sprendimu Nr. 664 patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą padidėjo iki 0,2328 ha, o duomenys apie patvirtintą detalųjį planą buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Mainomas turtas turėjo būti pervertintas, nes UAB „Ekogama“ mainų sutartimi įgijo teisę naudotis 2,9 a didesniu žemės sklypu, nei buvo nurodyta vertinimo ataskaitoje. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2006-08-08) nekilnojamojo turto mainai buvo negalimi, nes detaliajame plane buvo patvirtintas padidėjęs žemės sklypas, todėl mainomo turto vertė mainų sutarties sudarymo dieną skyrėsi daugiau kaip 5 procentais, tai yra 122 000 Lt suma, kas sudaro 9,76 procentų. Buvo išmainyti nelygiaverčiai materialiojo turto objektai.

Ieškovas prašė 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartį pripažinti niekiniu sandoriu ir taikyti restituciją. Pripažinus šį sandorį niekiniu, prašė pripažinti negaliojančiais 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės teisių perdavimo-priėmimo aktą bei valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą 2006 m. liepos 21 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Ekogama“, kaip prieštaraujančią CK 6.551 straipsnio 2 daliai. Ieškovas taip pat prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 13.6-3676 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“. 2006 m. rugpjūčio 31 d. patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Ekogama“ pardavė administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) , pirkėjui UAB „Hansa lizingas“, prieštarauja gerai moralei, nes sandorio šalys buvo nesąžiningos, turėjo tikslą išvengti restitucijos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atmetė.

Sprendime rašoma, kad administracinės paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuo 2000 m. kovo 16 d. įregistruotas Žemės ūkio ministerijos vardu valdyti turto patikėjimo teise. Žemės ūkio ministerijai pagal 2000 m. gruodžio 15 d. panaudos sutartį Nr. PN21/2000-011 buvo suteikta teisė nuo 2000 m. gruodžio 15 d. iki 2099 m. gruodžio 15 d. naudotis 2 038 kv. m dydžio sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) , pagal suderintą šio žemės sklypo planą. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 664 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“, buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas pagal pridedamą brėžinį. Iš šio brėžinio matyti, kad pagal detaliojo plano sprendinius yra suformuotos naujos žemės sklypo ribos. Pakeitus sklypo ribas jo plotas padidėjo iki 2 328 kv. m. Duomenys apie padidėjusį žemės sklypo plotą Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuoti tik 2006 m. vasario 6 d.

Teismas pripažino atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, ir trečiojo asmens Žemės ūkio ministerijos atstovo atsikirtimus apie tai, kad atsakovas tik galėjo nepastebėti, jog duomenų apie žemės sklypą pakitimai nebuvo įregistruoti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai privalomai turėjo pateikti registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per l5 dienų ir pranešti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, o pagal šio Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį Valstybinį teritorijų planavimo dokumentų registrą bei jo centrinę duomenų bazę tvarkė Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, apskrities – apskrities viršininko administracija, savivaldybės – savivaldybės vykdomoji institucija. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13.6-1158 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo ir ribų patikslinimo“ buvo tik pakeisti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , duomenys ir nustatyta, kad panaudos sutartis sudaroma 2328 kv. m ploto žemės sklypui. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2007 m. lapkričio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kurį priėmus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , plotas padidėjo 290 kv. m, Žemės ūkio ministerija realizavo tik 2006 m. kovo mėnesį, tačiau tokio aplaidaus neveikimo priežasčių ir šios veikos subjektų ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko. Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog Žemės ūkio ministerijos turto patikėjimo teise valdytam administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) , aptarnauti 2 328 kv. m žemės sklypo dydis bei jo ribos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2006 m. kovo 20 d. pagal 2006 m. kovo 17 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.0-1158. Ilgai (nuo 2002 m. gruodžio 19 d.) užsitęsusio padidėjusio žemės sklypo įregistravimo, tačiau greito 2006 m. kovo 17 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.0-1158 įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktai, teismo teigimu, nekvalifikuotini turinčiais teisinę reikšmę ir nulemiančiais ginčijamų sandorių neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek iš vertintojo R. M. , tiek iš vertintojo J. J. sudarytų vertinimo ataskaitų matyti, kad turto vertintojai ginčo administracinio pastato 2006 m. sausio 11 d. rinkos vertę nustatė taikydami tą patį lyginamosios vertės metodą. Tačiau minimose Ataskaitose nurodyti skirtingi duomenys apie žemės sklypo dydį, ant kurio buvo vertinamas administracinis pastatas. Vertinimo ataskaitoje Nr. 06/01-12KL nurodyta, kad 0,2038 ha žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, remiantis 2000 m. gruodžio 11 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 2954. Vertinimo ataskaitoje Nr. I- 06/10-40KL nurodyta, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 664 patvirtintas žemės sklypo detalusis planas ir sklypas padidintas nuo 2 038 kv. m iki 2 328 kv. m bei numatyta galimybė įrengti 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Vertinimo išvadomis buvo nustatyta beveik ta pati administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė, kuri skiriasi tik 361 Lt, o nustatyta vieno kv. m rinkos vertė skiriasi tik 15 Lt. Tačiau iš vertinimo ataskaitos Nr. I- 06/10-40KL matyti, kad vertintojas J. J. įvertino pagal patvirtintą detalųjį planą žemės sklypo padidėjimą nuo 0,2038 ha iki 0,2328 ha (t. y. 2,90 a) ir nustatė, kad 2006 m. sausio 11 d. šio žemės sklypo 1 aro vidutinė rinkos vertė buvo 22 674 Lt, o 2,9 arų – 65 755 Lt (22 674 Lt x 2,90 a). Turto vertintojas J. J. , įvertinęs padidėjusį žemės sklypo plotą, nustatė, kad vertinamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė 2006 m. sausio 11 d. yra 1 250 000 Lt. Ieškovas rėmėsi būtent vertintojo J. J. vertinimo ataskaitos išvada dėl nekilnojamojo turto su 0,2328 ha žemės sklypu vertės 2006 m. sausio 11 d., Ieškovo teigimu, Žemės ūkio ministerijos užsakyto vertinimo ataskaita Nr. 06/01-12KL (vertintojas R. M. ) ginčo mainų sutarties sudarymo ir priėmimo metu negaliojo, nes po šios ataskaitos surašymo žemės sklypo plotas padidėjo iki 2 328 kv. m, todėl mainomas turtas turėjo būti pervertintas.

Teismo sprendime rašoma, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. Ieškovui nenurodžius Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje išvardytų reikalavimų pažeidimų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad vertintojo R. M. vertinimo ataskaita Nr. 06/01-12KL yra negaliojanti. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog Žemės ūkio ministerijos užsakyto vertinimo ataskaita Nr. 06/01-12KL mainų sutarties sudarymo (2006 m. birželio 14 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 532 priėmimo metu (2006 m. birželio 1 d.) negaliojo.

Sprendime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ priėmė ne tik remdamasi Žemės ūkio ministerijos užsakyto vertinimo ataskaita Nr. 06/01-12KL, bet ir Ministro Pirmininko 2006 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 78 sudarytos darbo grupės 2006 m. gegužės 12 d. pažyma „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų projekto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Iš šios pažymos matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ projektas atitiko Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ realizavo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo suteiktą teisę priimti sprendimus ir pagal mainų sutartį perleisti kitiems juridiniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį (iki 5 proc. besiskiriantį) ilgalaikį materialųjį turtą, jeigu įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartis buvo sudaryta vykdant šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, todėl pripažinti sutartį kaip niekinį sandorį, sudarytą pagal galiojantį vyriausybinį teisės aktą, nėra pagrindo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2006 m. birželio 14 d. mainų sutarties nuostatų matyti, kad sutarties dalykas buvo tik administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , perdavimas mainais už UAB „Ekogama“ nuosavybės teise priklausiusias prekybos paskirties patalpas ir dalį garažų paskirties patalpų. Žemės ūkio ministerija naudojosi 2 328 kv. m valstybinės žemės sklypu pagal panaudos sutartį. Ji neturėjo teisės perduoti šio sklypo naudotis kitiems asmenims, todėl teismas sprendė, kad 2 328 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , nebuvo šios mainų sutarties dalykas. Tiek prieš mainų sutarties sudarymą, tiek sudarius mainų sutartį nepasikeitė šio žemės sklypo teisinis statusas, žemė liko valstybės nuosavybe, kurią valdyti ir ja disponuoti turi teisę apskrities viršininkas (CK 6.394 str. 3 d.).

Nenustatęs turto vertintojo R. M. sudarytos vertinimo ataskaitos Nr. 06/01-12KL negaliojimo pagrindų bei konstatavęs, kad 2 328 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , nebuvo 2006 m. birželio 14 d. mainų sutarties dalykas, kad šis sklypas liko valstybės nuosavybe, kad ginčijama mainų sutartis buvo sudaryta įvykdžius galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl mainų sandorio negalimumo. Žemės sklypo dydis ar jo padidėjimo faktas nėra pagrindas ginčo mainų sutartį pripažinti niekiniu sandoriu. Nors Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2007 m. lapkričio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įvertino nekilnojamojo turto mainus kaip neteisėtus, tačiau šis įvertinimas prejudicinės galios neturi. Išdėstytu aplinkybių pagrindu teismas ieškovo reikalavimą dėl 2006 m. birželio 14 d. mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl 2006 m. birželio 14 d. mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės teisių perdavimo priėmimo akto Nr. 1B-233/06-5001 pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 13.6-3676 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos“ buvo nutraukta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis su Žemės ūkio ministerija ir šis valstybinės žemės sklypas 77 metams išnuomotas UAB „Ekogama“. Teismas konstatavo, kad 0,2328 ha valstybinės žemės sklypo išnuomojimas UAB „Ekogama“ neprieštaravo Lietuvos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintai Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkai. 2006 m. liepos 21 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB ,,Ekogama“. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo patenkinti ir ieškinio reikalavimų dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 13.6-3676 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos“, taip pat dėl 2006 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2006-0052 pripažinimo negaliojančiais, nes pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais. Ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Ekogama“ buvo administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkė.

2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB ,,Ekogama“ už 1 770 000 Lt pardavė UAB ,,Hansa lizingas“ administracinį pastatą, esantį 0,2328 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) . Teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad UAB „Ekogama“ turėjo tikslą rekonstruoti įsigytą administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , tačiau neturėjo pakankamai lėšų šiam tikslui realizuoti, todėl 2006 m. rugpjūčio 28 d. su UAB „Hansa lizingas“ sudarė sutartį dėl 434 430,03 eurų finansavimo suteikimo, numatant 6 procentų dydžio palūkanas už naudojimąsi finansavimu ir sudarant įmokų grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafiką. Iš ginčo sutarties turinio matyti, kad turtas buvo perkamas siekiant perduoti jį valdyti ir naudotis lizingo gavėjui, t. y. UAB „Ekogama“, remiantis 2006 m. rugpjūčio 28 d. pasirašyta lizingo sutartimi Nr. LT037909. Lizingo gavėjui, tai yra UAB „Ekogama“, visiškai atsiskaičius su pirkėju (UAB „Hanza lizingas“) pagal lizingo sutartį ir įvykdžius kitas prievoles pagal šią sutartį, nuosavybės teisė į turtą perduodama lizingo gavėjui, pirkėjui ir lizingo gavėjui pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, kuris turi būti patvirtintas notariškai. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis neprieštaravo CK 6.567 str. nuostatoms, apibūdinančioms lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą. Pagal minėtą teisės normą lizingo davėjas lizingo dalyką gali gauti ne tik iš trečiojo asmens, bet ir iš lizingo gavėjo, tai yra šios bylos atveju iš UAB „Ekogama“. Teismo įsitikinimu, ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo naikinti 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes niekas neturi teisės šalims nurodyti jų siektino tikslo realizavimo būdo. Atmetus ir šį ieškinio reikalavimą nėra pagrindo taikyti restituciją. Teismo įsitikinimu, šios bylos atveju viešasis interesas nebuvo pažeistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

Nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovas neįrodė, jog Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikto vertinimo ataskaita Nr. 06/01-12KL ginčo mainų sudarymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 532 priėmimo metu negaliojo. Teismas netinkamai aiškino Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatas. Ieškovas neteigė, kad turto vertintojo R. M. ataskaita Nr. 06/01-12KL neturėjo juridinės galios. Ši ataskaita atitiko formaliuosius kriterijus, nustatytus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje, tačiau negaliojo mainų sutarties sudarymo metu, kadangi pasikeitė joje nurodytos sąlygos. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 224 20.2 punkte nustatyta, jog vertintojas, vertindamas turtą, privalo nustatyti teritorijų planavimo reikalavimus. Vertintojas to negalėjo padaryti, nes užsakovas nepateikė jam duomenų apie 2002 m. gruodžio 19 d. patvirtintą sklypo detalųjį planą, ir jo pagrindu padaryti pakeitimai turto vertinimo metu dar nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Visos teismui pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra teisingos, tačiau tik Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atlikta vertinimo ataskaita galiojo mainų sutarties sudarymo metu, nes jose yra nurodyta sąlyga apie padidėjusį žemės sklypą. Teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė kaip įrodymą UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojo A. S. 2006 m. spalio 6 d. ataskaitą. Teismas neteisingai aiškino Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo. Turto vertintojo R. M. ataskaita Nr. 06/01-12KL galiojo tik tuomet, kai administracinės paskirties pastatui eksploatuoti žemės sklypas buvo 2 038 kv. m. ploto ir negaliojo mainų sutarties metu, nes tuo metu žemės sklypo plotas buvo padidėjęs. Galiojančio detaliojo plano sprendinių neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre buvo pastebėtas, kadangi Žemės ūkio ministerijos prašymu Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 13.6-1158 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo ir ribų patikslinimo“ pakeitė sklypo ribas, o įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas 2006 m. kovo 20 d. Iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 532 priėmimo buvo pakankamai laiko iš naujo įvertinti Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdytą valstybės turtą. Teismas iš esmės nevertino byloje surinktų įrodymų apie turto vertę šių įrodymų atitikimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatoms aspektu. Leistina mainomų daiktų verčių skirtumo 5 procentų riba buvo viršyta, todėl mainai buvo negalimi. Teismui nepripažinus negaliojančiomis ieškovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų, be to, nenurodžius argumentų, dėl ko šie įrodymai atmestini, teismas turėjo jais vadovautis ir pripažinti mainų sutartį negaliojančia. Žemės sklypo dydis turi įtakos šiame sklype esančio pastato vertei, nes kartu su pastatu įgyjama teisė ne aukciono tvarka nuomoti žemės sklypą, kuriame yra šis pastatas (CK 6.551 str. 2 d.). Atsakovui UAB „Ekogama“ buvo svarbu, kad žemės sklypas būtų kuo didesnis, nes nuo to priklauso, koks bus užstatymo tankumas, nulemiantis planuojamo projekto pelningumą ir paties pastato rinkos vertę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ neturėjo būti ginčijamas, kadangi jis jau yra įvykdytas, sudarius ginčo mainų sutartį. Konstitucinio Teismo nutarimas neturėtų grįžtamosios galios, todėl neturėtų įtakos jau įvykdytiems sprendimams. Palikus galioti minėtą nutarimą, pakartotinai jis negalėtų būti įvykdytas, nes įstatymas neleidžia tokių mainų. Teismas nepagrįstai rėmėsi Ministro Pirmininko 2006 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 78 sudarytos darbo grupės 2006 m. gegužės 12 d. pažyma „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų projekto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Įstatymas suteikia teisę vertinti turtą tik atitinkamą kvalifikaciją turintiems turto vertintojams, bet ne komisijai. 2006 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas ginčijo tuo pagrindu, kad ji prieštarauja gerai moralei, o ne dėl to, kad ji prieštarauja įstatymo reikalavimams lizingo sutarčiai. Teismas nemotyvavo, kodėl nesivadovavo ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sandorių pripažinimo prieštaraujančiais gerai moralei. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta siekiant išvengti galimų restitucijos pasekmių. Ši sutartis kliudo valstybei susigrąžinti turtą, jeigu mainų sutartis būtų pripažinta negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovo UAB „Hansa lizingas“ atstovas prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma:

Teismas pripažino, kad 2006 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis neprieštarauja gerai moralei. Apelianto teiginiai, kad pirkimo-pardavimo ir grįžtamojo lizingo sutartimis šalys siekė išvengti restitucijos, kad tokie šalių veiksmai prieštarauja gerai moralei, yra nepagrįsti. 2006 m. rugpjūčio 31 d. sutartis atitiko teisingumo ir teisėtumo reikalavimus. Apeliantas nepateikia argumentų, kad atsakovas UAB „Hansa lizingas“, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas. Ieškovo reikalavimas taikyti restituciją pažeistų atsakovo, kaip sąžiningo įgijėjo, interesus. Neįrodžius, kad valdymas įgytas nesąžiningai, argumentai dėl šalių siekio išvengti restitucijos sudarant ginčijamą sutartį yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ekogama“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma:

Vertinimo ir mainų objektas buvo pastatas, o ne žemės sklypas. Teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypui, kuriame buvo mainomas pastatas, padidėjus 2,9 aro, situacija iš esmės nepasikeitė, o šis faktas nėra teisiškai reikšmingas ir esminis pripažinti sandorį niekiniu. Ieškovo pateiktos UAB „Ober Haus“ ataskaitos vertinimo objektas yra visiškai kitas, tai yra ne tik administracinis pastatas, bet administracinis pastatas su nuomojamu žemės sklypu. Ši ataskaita negali būti laikoma teisinga, nes mainų objektas buvo tik pastatai. Ginčijama mainų sutartis buvo sudaryta tik po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“. Turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“ neprieštarauja gerai moralei, nes nė viena iš šalių neveikė nesąžiningai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei trečiojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma:

Sklypo ploto padidėjimas neturėjo įtakos ataskaitoje nurodytai administracinio pastato vertei. Verčių skirtumas ataskaitose, kuriomis grindžiamas skundas, susidarė dėl ataskaitose įvertintų skirtingų nekilnojamojo turto objektų (ataskaitoje, parengtoje pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą, vertintas tik administracinis pastatas, o ataskaitoje, parengtoje pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymą, vertintas administracinis pastatas su žemės sklypu. Kadangi žemės sklypas nebuvo mainų sutarties dalyku, pastatui eksploatuoti skirto sklypo rinkos kaina neturėjo būti įskaityta į pastato vertę. Apelianto argumentas, kad žemės sklypo dydžio pasikeitimas turėjo įtakos pastato vertei, yra nepagrįstas. UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 6 d. vertinimo ataskaitos pagrįstumas kelia abejonių ir neleidžia vertinti jos kaip patikimo įrodymo. Apeliacinis skundas grindžiamas ne tuo, kad mainai buvo nelygiaverčiai, o tariamu formalios vertinimo ataskaitos, kurios pagrindu buvo sudaryta mainų sutartis, trūkumu, neturėjusiu įtakos išmainyto turto vertei. Sutartis, kuri buvo sudaryta vykdant galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 532, negali būti pripažinta negaliojančia, neišsprendus šio nutarimo teisėtumo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės įrodinėjo, kad valstybei priklausiusio ir išmainyto pastato vertė buvo ne 1 184 000 Lt, bet 1 250 000 Lt, todėl verčių skirtumas tarp valstybei bei UAB „Ekogama“ priklausiusių nekilnojamųjų daiktų (mainų objektų) buvo didesnis negu 5 procentai ir šiuo atveju mainai negalėjo būti atlikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas pažeistas nebuvo, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ nutarta perduoti UAB „Ekogama“ nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Žemės ūkio ministerijos valdytą administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , (2006 m. sausio 11 d. nustatyta rinkos vertė 1 184 000 Lt) mainais už UAB „Ekogama“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2006 m. vasario 20 d. nustatyta rinkos vertė 1 128 000 Lt) bei nustatyta, jog turto vertės skirtumas - 56 000 Lt turi būti pervestas į valstybės biudžetą, o Žemės ūkio ministerijos sekretorius įgaliotas pasirašyti mainų sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą (t. 3, b. l. 89, 90). Šis Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas, pripažintas negaliojančiu ar kitaip nustojęs galios įstatymų nustatyta tvarka.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 532 buvo sudaryta 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartis, kuria atlikti turto mainai tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Ekogama“. Mainų sutarties dalykas – Žemės ūkio ministerija perduoda UAB „Ekogama“ administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , mainais už patalpas su požeminės automobilių saugyklos patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini) (1.1., 1.2 p.) (t. 1, b. l. 133-137). Mainant nurodytą turtą į jį buvo įgyta nuosavybės teisė (CK 6.432 str.). Mainų sutartyje pažymėta, jog Žemės ūkio ministerijai perleidus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , žemės nuomos sutarties sudarymo ar žemės pirkimo-pardavimo klausimas bus sprendžiamas su naujuoju savininku įstatymo nustatyta tvarka (2 p.). Su šiuo mainų sandoriu siejami ir visi kiti vėliau sudaryti sandoriai bei atlikti administracinio teisinio pobūdžio veiksmai, kuriuos taip pat ginčijo ieškovas. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532, tiek mainų sutartyje pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė fiksuojama remiantis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 06/01-12 KL (užsakovas Žemės ūkio ministerija, vertinamas turtas – administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , vertintojas R. M. , vertinimo data 2006 m. sausio 11 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. vasario 20 d.) ir yra 1 184 000 Lt (t. 1, b. l. 9-50). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 17 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste kadastro duomenų pakeitimo ir ribų patikslinimo“ Nr. 13.6-1158, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 664 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, nutarta pakeisti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, patikslinant sklypo ribas, dėl ko sklypo plotas padidėjo nuo 2 038 kv. m iki 2 328 kv. m (t. 1, b. l. 128-132).

Įstatymas nustato, kad turto vertinimo objektas yra bet koks Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis materialus ir nematerialus turtas, verslas, taip pat teisė į turtą (arba turto dalį), jeigu ši teisė gali būti perleidžiama kitiems asmenims (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnio norma). Turto vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai nustatyti to paties įstatymo 23 straipsnyje. Be to, minėtas įstatymas numato, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka įstatymo 23 straipsnyje nurodytus kriterijus. Turto vertinimo ataskaita galioja joje nurodytomis sąlygomis ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatos).

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertinamas turtas – administracinis pastatas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini) , vertintojas J. J. , vertinimo data 2006 m. sausio 11 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. spalio 17 d.) turto, esančio (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė, įvertinus papildomai pateiktą žemės sklypo patvirtintą detalųjį planą, nustatyta 1 250 000 Lt (t. 1, b. l. 51-100). Ieškovas mainų sutartį iš esmės ginčija turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. I-06/10-40 KL duomenimis, nurodydamas, jog Žemės ūkio ministerijos užsakymu nustatyta turto vertė priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 532 negaliojo. Byloje taip pat esančioje UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 6 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 06-L:896 GV administracinio pastato su nuomojamu 2 328 kv. m žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė nurodyta 2 426 000 Lt (vertinimo užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertinamo turto apžiūros data 2006 m. spalio 6 d., turto vertės nustatymo data 2006 m. vasario 20 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. spalio 16 d., turto vertintojai A. S. , G. V. ) (t. 2, b. l. 115-162). 2006 m. vasario 20 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 060614/572 prekybos patalpos su priklausiniu – požemine automobilių saugykla, esančios (duomenys neskelbtini) , įvertintos 1 128 000 Lt (užsakovas UAB „Ekogama“, vertintojas UAB „Vestus“). Šia turto vertės ataskaita vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532 ir ginčo mainų sutartyje (t. 1, b. l. 101-127).

Turto vertinimo ataskaita yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str. 2 d., 197 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertintojų ataskaita neturi padidintos įrodomosios galios konstatuojant teisiškai reikšmingus faktus dėl turto rinkos kainos. Ji vertintina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu į bylą yra pateikiamos kelios turto vertintojo ataskaitos ar išvados, tai kaip įrodymai turi būti vertinami kiekvienoje iš jų esantys duomenys apie parduodamo turto įkainojimą. Esant skirtingiems turto vertinimo aktams (ataskaitoms), teismas turi teisę ir pareigą juos vertinti ir savo išvadas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tinkamai motyvuoti nuspręsdamas, koks konkretus aktas turi būti taikomas byloje. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas 2007 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 5131-13-82 pažymėjo, kad to paties objekto vertinimo ataskaitos viena kitos paneigti negali, nes Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 52). Teisėjų kolegija, vertindama priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas iš esmės nevertino byloje surinktų įrodymų apie turto vertę bei šių įrodymų atitikimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatoms aspektu, kad leistina mainomų daiktų verčių skirtumo 5 procentų riba buvo viršyta, todėl esą mainai buvo negalimi. Ieškovas, ginčydamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , vertę, neįrodė, jog ta minėto turto vertė, kuri buvo nurodyta tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532, tiek mainų sutartyje, atsižvelgiant į mainomus objektus, laikytina neteisinga, o pirmosios instancijos teismas tinkamai išdėstė argumentus, kodėl jis vadovaujasi vienomis pateikto turto vertinimo ataskaitomis bei nesiremia kitomis.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. lapkričio 4 d. iki 2006 m. liepos 17 d.) 18 straipsnio 2 dalis nustatė, kad pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį (iki 5 procentų besiskiriantį) ilgalaikį ar trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Be to, įstatyme įtvirtina nuostata, kad mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus, tačiau mainų sutarties šalių turtas turi būti vertinamas tuo pačiu metodu (Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad mainų sutarties sudarymo metu turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 06/01-12 KL (užsakovas Žemės ūkio ministerija, vertinamas turtas – administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , vertintojas R. M. , vertinimo data 2006 m. sausio 11 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. vasario 20 d.), kuria nustatyta 1 184 000 Lt turto kaina, negaliojo (t. 1, b. l. 9-50). Kaip jau nurodyta anksčiau, turto vertinimo ataskaita galioja joje nurodytomis sąlygomis ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, be to, turto vertinimo ataskaitos objektas yra turtas, verslas, taip pat teisė į turtą (arba turto dalį), jeigu ši teisė gali būti perleidžiama kitiems asmenins. Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 06/01-12 KL buvo vertinamas administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , o ataskaita Nr. I-06/10-40 KL (užsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba) vertinamas turtas – administracinis pastatas su žemės sklypu, todėl buvo vertinami iš esmės skirtingi objektai ir ši aplinkybė turi įtakos ataskaitose nustatytai skirtingai mainomo objekto – pastato vertei. Mainų esmė yra apsikeitimas daiktais, o prielaida šiai sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Kadangi mainų sutartimi buvo mainomi pastatai, žemės sklypo, kuris nebuvo mainų dalykas, ploto nežymus padidėjimas negali nulemti mainų sutarties negaliojimo.

Turto vertinimo ataskaitoje, be kitų įstatyme nustatytų kriterijų, turi būti nurodytas vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 2 p.). Iš byloje esančių turto vertinimo dokumentų matyti, jog skiriasi turto vertinimo ataskaitos, kuria remtasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532 ir mainų sutartyje, bei ataskaitų, atliktų Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu, turto vertinimo objektas (vienu atveju vertintas tik administracinis pastatas, kitu atveju - tiek administracinis pastatas, tiek žemės sklypas). Mainų sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatos numatė, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims, todėl atlikus mainus ir pasikeitus mainomo turto savininkui atskira tvarka turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, o šios aplinkybės lemia tai, kad žemės sklypo dydis negalėjo turėti esminės įtakos mainomo turto vertei. Pačia mainų sutartimi UAB „Ekogama“ neįgijo teisių į žemės sklypą, todėl žemės sklypo vertė neturėjo būti įskaitoma į mainomo turto kainą. Šios žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo klausimas spręstinas atskira įstatymo nustatyta tvarka su naujuoju pastato savininku (mainų sutarties 2 p.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvada, jog žemės sklypo padidėjimas nekvalifikuotinas kaip teisinę reikšmę turintis faktas, nulemiantis ginčijamo sandorio neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisėjų kolegija nekonstatuoja, kad kuri nors byloje esanti vertinimo ataskaita sudaryta pažeidus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau dar kartą pažymi, kad atsižvelgiant į konkretų mainomą objektą (pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ), vertinimo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL buvo įvertintas būtent mainomas pastatas, į kurį nuosavybės teises įgijo UAB „Ekogama“. Vėliau UAB „Ekogama“ sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, įsipareigodama už žemės sklypą mokėti nuomos mokestį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos „Turto vertinimo metodikos“ 20.2. punkte įtvirtinta, kad turto vertintojas nustato vertinamo objekto, ypač nekilnojamojo turto, naudojimo ypatumus, teritorijų planavimo reikalavimus, turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo apribojimus, turto savininko prievoles, susijusias su turtu, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus, tačiau pagrindinį mainomo turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , nustatomos turto vertės skirtumą lėmė tai, jog į vertinamo objekto rinkos vertę buvo įtraukta ir valstybinės žemės sklypo vertė (ataskaita Nr. 06/01-12 KL vertinamo objekto - pastato vertė nustatyta 1 184 000 Lt, o ataskaita Nr. I-06/10-40KL vertinamo objekto administracinio pastato su žemės sklypu vertė nustatyta 1 250 000 Lt (pastato vertė 1 183 639 Lt ir 65 755 Lt žemės sklypo vertė).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, jog byloje pateiktos visos turto vertinimo ataskaitos yra teisingos, tai yra, nei viena iš ataskaitų nėra nuginčyta, tačiau nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad tik Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atliktos vertinimo ataskaitos galiojo mainų sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog mainų sutarties objektas buvo tik pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , o ne pastatas su žemės sklypu, nagrinėjamu atveju vadovaujamasi ataskaita Nr. 06/01-12 KL, kuria vertinamas objektas yra tik pastatas ir kurio vertė nustatyta 1 184 000. UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 6 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 06-L:896 GV byloje nesivadovautina, nes joje pateikta vertinamo turto vertė yra administracinio pastato su nuomojamu 2 328 kv m žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 6 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 06-L:896 GV nurodyta, kad turto vertė nustatinėjama 2006 m. vasario 20 d., tačiau joje remiamasi ir tais faktais, kurie atsirado vėliau (pvz. vėliau sudaryta žemės sklypo nuomos sutartimi, duomenimis apie detalųjį planą ir padidėjusį žemės sklypą) ir negalėjo turėti įtakos turto vertei 2006 m. vasario 20 d. (t. 2, b. l. 115-162). Kadangi ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė UAB „Ekogama“ nuosavybėn perduotu valstybei nuosavybės teise priklausiusio ir Žemės ūkio ministerijos valdyto administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , netinkamu vertės nustatymu, o iš esmės neginčijo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , vertės, kuri nustatyta 2006 m. vasario 20 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 060614/572 (užsakovas UAB „Ekogama“, vertintojas UAB „Vestus“), teismas pagrįstai vadovavosi šia turto vertinimo ataskaita, o ne UAB „Ober Haus“ 2006 m. spalio 9 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 06-L:892 GV (t. 2, b. l. 164-208). Nenustačius byloje esančių turto vertinimo ataskaitų neatitikimo įstatymo reikalavimams, kurį konstatavus būtų galima daryti išvadą, jog kuri nors iš pateiktų ataskaitų neturi juridinės galios (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d.), remiamasi ta ataskaita, kuri labiausiai susijusi su sudaryta mainų sutartimi ir konkrečiu šios sutarties (mainų) objektu. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu negalima sutikti su apelianto motyvu, kad turto vertintojo R. M. ataskaita Nr. 06/01-12KL galiojo tik tuomet, kai administracinės paskirties pastatui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas buvo 2 038 kv. m ploto, ir negaliojo sudarant mainų sutartį, kuomet buvo įregistruotas žemės sklypo ploto padidėjimas. Šios turto vertinimo ataskaitos objektas tiksliausiai atspindi sudarytos mainų sutarties objekto vertę, todėl šia ataskaita pagrįstai vadovautasi tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 532, tiek mainų sutartyje.

Turto vertinimo subjektai yra užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat Vyriausybės arba miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3 str. 1 d.). Šioje įstatymo nuostatoje įvardinti asmenys, dalyvaujantys turto vertinimo procese. Nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Ministro Pirmininko 2006 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 78 sudarytos darbo grupės 2006 m. gegužės 12 d. pažyma „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų projekto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 184-187), kuria nuspręsta, kad parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ projektas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas. Nurodytoje pažymoje tik pateiktas sutikimas dėl vykdomų mainų ir neprieštaraujama turto vertintojų jau nustatytai mainomo turto vertei, o šis įrodymas vertintinas kartu su kitais įrodymais byloje.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas (redakcija galiojusi nuo 2001 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 30 d.) detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba tarybai pavedus. Detalieji planai įsigalioja patvirtinus juos nustatyta tvarka. Vadovaujantis įsigaliojusiu detaliuoju planu ar jo pagrindu parengtu žemėtvarkos projektu apskrities viršininkas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų patvirtinimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui dokumentus ir duomenis žemės sklypų duomenims nekilnojamojo turto kadastre pakeisti, papildyti, pripažinti netekusiais galios (20 str. 5, 12 d.). Kadangi tiek Lietuvos Vyriausybės nutarime Nr. 532, tiek mainų sutartyje nurodyta pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , vertė, nustatyta vertinimo ataskaitoje Nr. 06/01-12 KL (užsakovas Žemės ūkio ministerija, vertinamas turtas – administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , vertintojas R. M. , vertinimo data 2006 m. sausio 11 d., ataskaitos surašymo data 2006 m. vasario 20 d.) laikytina pagrįsta, teisinga ir galiojančia, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 532 priėmimo ir mainų sutarties sudarymo buvo būtina šį turtą įvertinti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad žemės sklypo dydis, kuris nėra perleidžiamas naujam savininkui, turi esminę įtaką jame esančio pastato vertei. Ginčijamos mainų sutarties objektas buvo tik pastatai. Sudaryta mainų sutartimi valstybinės žemės sklypo savininkas nepasikeitė. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Ginčijamas mainų sutarties pagrindas – mainomų pastatų vertė bei siekis įgyti nuosavybę į šiuos pastatus, todėl apelianto argumentas, jog UAB „Ekogama“ buvo svarbu, kad žemės sklypas būtų kuo didesnis, nes nuo to priklausytų užstatymo tankumas, nulemiantis planuojamo projekto pelningumą ir paties pastato rinkos vertę, nesudaro pagrindo naikinti šalių sudarytą mainų sutartį. Be to, nėra jokių duomenų, kad atliekant parengiamuosius darbus, būtinus siekiant priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 532 ir sudaryti mainų sutartį, UAB „Ekogama“ būtų buvę žinoma apie pakeistas žemės sklypo ribas ir galimai didesnį plotą.

Turto perdavimo-priėmimo aktas (t. 2, b. l. 111-112) pagal 2006 m. birželio 14 d. sudarytą mainų sutartį atitinka CK 6.398 straipsnio nuostatas. Atmetus reikalavimą dėl 2006 m. birželio 14 d. mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstai atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl 2006 m. birželio 19 d. turto ir nuosavybės teisių perdavimo priėmimo akto Nr. 1B-233/06-5001 pripažinimo negaliojančiu.

Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. 13.6-3676 nutarta išnuomoti 0,2328 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Ekogama“ 77 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 138). Šis įsakymas įgyvendintas sudarius 2006 m. liepos 21 d. žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 139). Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo laikyti negaliojančia mainų sutartį, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir 2006 m. liepos 21 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Ekogama“. Reikalavimas panaikinti nuomos sutartį taip pat laikytinas išvestiniu reikalavimui pripažinti negaliojančia mainų sutartį.

Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais (CPK 3 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 532 „Dėl negyvenamųjų patalpų mainų“ yra galiojantis, o jo nuostatos iš esmės buvo perkeltos į ginčijamą 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartį. Ieškovo reikalavimai nėra susiję su tuo, kad buvo netinkamai įgyvendintas minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad apskritai mainų sutartis negalėjo būti sudaryta, nes neteisingai nustatyta vieno iš mainomų pastatų vertė. Vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų yra galiojančių teisės aktų privalomumas visiems asmenims ir visoms valdžios įstaigoms, todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti šio nutarimo bei juo nesivadovauti. Aukščiausiu šalies įstatymu - Konstitucija įgaliojimai spręsti klausimą, ar Respublikos Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams suteikti tik Konstituciniam teismui (Konstitucijos 105 straipsnio nuostatos). Galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimui Nr. 532, kurį vykdant į ginčijamą 2006 m. birželio 14 d. mainų sutartį buvo perkeltos esminės šio nutarimo nuostatos (įskaitant ir nuostatas dėl mainų objektų vertės), nėra pagrindo mainų sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią įstatymui.

2006 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“, kuria pastatas esantis (duomenys neskelbtini) , buvo parduotas pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (t. 1, b. l. 142-147). 2006 m. rugpjūčio 28 d. tarp UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“ buvo sudaryta taip vadinamo „grįžtamojo“ lizingo sutartis (t. 1, b. l. 188-199), pagal kuria UAB „Ekogama“ buvo suteiktas finansavimas, o lizingo gavėjui, tai yra UAB „Ekogama“, visiškai atsiskaičius su pirkėju (UAB „Hanza lizingas“) pagal lizingo sutartį ir įvykdžius kitas prievoles pagal šią sutartį, nuosavybės teisė į turtą perduodama lizingo gavėjui, pirkėjui ir lizingo gavėjui pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. CK 6.157 straipsnis apibrėžia sutarties laisvės principo ir įstatymo santykį. Bet kuris teisės principas nėra absoliutus, ribas turi ir sutarties laisvė. Jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai. Šalys, sudarydamos sutartis, yra laisvos tiek, kiek jos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą tuo pagrindu, jog sudaryta sutartis prieštarauja gerai moralei, pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas neįrodė sutarties šalis turėjus tokių ketinimų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Ekogama“ turėjo tikslą rekonstruoti įsigytą administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , tačiau neturėjo pakankamai lėšų šiam tikslui realizuoti, todėl 2006 m. rugpjūčio 28 d. su UAB „Hansa lizingas“ sudarė sutartį, kuria UAB „Hansa lizingas“ suteikė finansavimą. UAB „Ekogama“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudaryti sandoriai gerai moralei neprieštarauja, be to, sudaryti tokius sandorius įstatymai nedraudžia. Teismas, šioje byloje tinkamai išaiškino ir taikė CK 1.81 straipsnio nuostatas ir pagrįstai šiuo pagrindu tarp šalių sudarytą sutartį nepripažino negaliojančia. Apelianto paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006, ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (faktinės bylos aplinkybės) skiriasi, be to, vien apelianto argumentas, jog panaikinus tik mainų sutartį nebūtų galima valstybei susigrąžinti turto, nesudaro pagrindo naikinti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, jog formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Parduoto turto savininku buvo UAB „Ekogama“, perleidžiamam turtui nebuvo nustatyti jokie ribojimai, ieškovas nenurodė objektyvių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, jog sandoriais pažeista gera moralė (CK 1.81 str.), todėl nėra teisinio pagrindo ieškovo dėstomais motyvais pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad UAB „Hansa lizingas“ laikytina nesąžininga sudaryto sandorio šalimi.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti aktai prejudicinės galios neturi, todėl 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimu (t. 3, b. l. 153-163) nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymus bei teisingai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o jį naikinti arba keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovo pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Atmetant ieškovo apeliacinį skundą atsakovams UAB „Ekogama“ ir Žemės ūkio ministerijai pagal byloje esančius įrodymus priteistinos jų turėtos advokatų teisinės pagalbos išlaidos apeliaciniame procese iš valstybės (t. 4, b. l. 94, 106-108) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98, 302 str.). Atmetant ieškovo apeliacinį skundą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš valstybės 1 000 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, uždarajai akcinei bendrovei „Ekogama“ ir 1 342,25 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasGintaras Pečiulis