- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2-2168-251/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01227-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-01-15 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė įsakymą dėl 791,31 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 13,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės B. V. kreditoriui UAB „Šiaulių vandenys“.
Teisme gautas kreditoriaus UAB „Šiaulių vandenys“ prašymas, kuriuo prašo antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje pakeisti pradinę skolininkę iš B. V. į naujus solidarius skolininkus Joną A. P., A. P., B. P. ir V. P., nes pradinė skolininkė 2009-05-01 mirė, o jos palikimą pagal testamentą priėmė Jonas A. P., A. P. ir V. P., bei nuosavybės teisę į ¼ mirusiosios turto įregistravo B. P..
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 596 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos. Taip, pavyzdžiui, išieškotojo ar skolininko įpėdiniai pagal testamentą ar įstatymą a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsniu, jis gali būti pakeičiamas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.
Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnį. Taigi nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Procesinis skolininko teisių ir pareigų perėmimas vykdymo procese turi ypatumų. Tokiu skolininko pasikeitimu paprastai suinteresuotas ne skolininkas, o išieškotojas, todėl teismas pakeičia skolininką priverstinai antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis). Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese, nes tokio fakto nustatymas patvirtina tik vienos sąlygos egzistavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtą pagal testamentą paveldėjo Jonas A. P., A. P. ir V. P., o nuosavybės teisę į 1/4 buto kaip paveldėtoja įregistravo ir B. P., ir tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio taikymo pakeičiant skolininką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 596 straipsnio pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo, įgyvendinamo prieš palikimą priėmusius įpėdinius nustatymui neturi reikšmės aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuota tvarka. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Kreditorius UAB „Šiaulių vandenys“ prašo pakeisti 2009-05-01 mirusią skolininkę B. V. solidariais skolininkais Jonu A. P., A. P. ir V. P.. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 639 str. numato išieškotojo teises, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 640 str. – išieškotojo pareigas, tarp kurių numatyta išieškotojo pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta 2009-02-21, skolininkė mirė 2009-05-01, paveldėtojai Jonas A. P., A. P., B. P. ir V. P. mirusiosios palikėjos palikimą pagal įstatymą priėmė 2010-06-11. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2004-09-30 antstolio Tomo Ubarto pranešimu Nr.124143 yra apribota įpėdinių paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), disponavimo teisė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio taikymo, teismas sprendžia, kad nurodytos byloje teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, ir kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujų skolininko įvyko, todėl kreditoriaus UAB „Šiaulių energija“ prašymas tenkintinas ir vykdymo procese pagal civilinėje byloje Nr.L2-940-251/2009 išduotą teismo įsakymą pradinė skolininkė iš B. V. pakeistina į naujus solidarius skolininkus Joną A. P., A. P., B. P. ir V. P..
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kreditoriaus UAB „Šiaulių vandenys“ prašymą tenkinti ir pakeisti pradinę skolininkę iš B. V. į naujus solidarius skolininkus Joną A. P., a.k(duomenys neskelbtini) A. P., a.k(duomenys neskelbtini) B. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. P., a.k(duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.