Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. Š., atstovaujamo advokatės Dianos Gumbrevičiūtės – Kuzminskienės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties J. R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

2007 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl J. R. Š. padarytų administracinių pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nes J. R. Š. 2007 m. liepos 8 d. apie 13.40 val. Tuskulėnų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Opel Vectra atbuline eiga, buvo neatidus, atsitrenkė į gale stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 158, 271 punktų reikalavimus.

II.

Skundžiamas nutarimas vienareikšmiškai grindžiamas tik liudytojo L. M. paaiškinimu. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas liudytojo parodymus vertino formaliai ir paviršutiniškai. 2007 m. liepos 8 d. paaiškinime liudytojas L. M. nurodė, jog jis matė nuvažiuojant pilkos spalvos automobilį (tokį patį apibūdinimą nurodė ir nukentėjusysis). Pareiškėjui priklausantis automobilis Opel Vectra, v. n. duomenys neskelbiami yra mėlynos spalvos (konstatuota ir Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 3-17548/K46). Skundžiamame nutarime taip pat nepateikti motyvai, kodėl buvo atsisakyta apklausti pareiškėjo sutuoktinę, kuri buvo įvykio metu.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nukentėjusiajam R. Z. priklausančio automobilio BMW 316, valstyb. Nr. FVE 146 techninės apžiūros akto. Tokiu būdu visiškai neaišku, ar apgadinimai, esantys ant pareiškėjo automobilio, bent dalinai atitinka apgadinimus, esančius ant nukentėjusiojo automobilio.

Aplinkybę, jog 2007 m. liepos 20 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo priimtas pažeidžiant procesines administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos normas patvirtina ir tai, jog rengiantis bylos nagrinėjimui, nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. ATPK 262 straipsnis numato atvejus ir aplinkybes, kuomet administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Tuo tarpu pareiškėjui paskirtos nuobaudos tiek faktinis, tiek juridinis pagrindai nei į vieną iš įstatymų leidėjo nurodytą atvejį nepatenka.

Kokio dydžio turtinė žala (nuostoliai) buvo padaryti byloje taip pat nėra užfiksuota. Nepaisant to, bylos nagrinėjimo metu 2007 m. liepos 20 d. pats nukentėjusysis R. Z. nurodė, jog jam padaryti nuostoliai siekia vos 50-60 Lt. Akivaizdu, jog administracinės nuobaudos (baudos) skyrimas 3700 Lt sumoje, kuomet žala nesiekia 60 Lt, be visa ko, nėra proporcingas.

Bylą tyrę pareigūnai net nebandė nustatyti, kokio pobūdžio (pagal spalvą, įbrėžimų gylį, kryptį ir pan.) ir kokie požymiai leidžia daryti išvada, jog automobilio BMW 316, v. n. duomenys neskelbiami, priekinio valstybinio numerio sugadinimas buvo padarytas būtent pareiškėjo automobiliu.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išanalizavęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 20), transporto priemonės techninės apžiūros 2007 m. liepos 11 d. aktą Nr. 3-17548/1046, fotolentelę (b. l. 28-29), tarnybinio pranešimo papildymą, duomenis apie eismo įvykį (b. l. 31), Vilniaus miesto VPK VP KPR pareigūno 2007 m. liepos 8 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 31 – kita pusė), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 32), nukentėjusiojo R. Z. paaiškinimus, liudytojo L. M. paaiškinimus (b. l. 33-34, 49), išrašą apie J. R. Š. KET pažeidimus (b. l. 37-38), padarė išvadą, kad Institucijos 2007 m. liepos 20 d. nutarimu J. R. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3700 Lt bauda yra pagrįsta ir teisinga. Pareiškėjo motyvą, kad nutarimas nepagrįstas, nes nebuvo apklausta jo žmona S. G. Š., pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kadangi liudytojas L. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio metu jis viską puikiai matė, nes stovėjo nedideliu atstumu nuo įvykio vietos, o pareiškėjo žmona S. G. Š. stovėjo gerokai toliau, atsisukusi nugara, todėl įvykio nepastebėjo. Be to, S. G. Š. yra pareiškėjo šeimos narys, todėl ji yra suinteresuota teigiama pareiškėjui bylos baigtimi. Dėl to, atsižvelgdamas į išdėstytus liudytojo parodymus ir kitas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jos apklausą liudytojos statuse laikė netikslinga.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsižvelgė į padarytųjų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad J. R. Š. yra pensijinio amžiaus, vidutinės mėnesinės pajamos buvo apie 530 Lt, buvo atleistas iš darbovietės, jo neįgaliai žmonai (invalidumo pažymėjimas, b. l. 9) reikalinga nuolatinė pagalba, todėl, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti, taikant J. R. Š. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už <...> pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas J. R. Š. nesutinka dėl padaryto eismo įvykio. Jis teigia 2007 m. liepos 8 d. niekur neatsitrenkęs, jokio eismo įvykio nepadaręs. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą faktą. Eismo įvykį matęs liudytojas L. M. buvo šalia pažeidimo padarymo metu, be to, jis įsidėmėjo ne tik automobilio modelį, valstybinį numerį, bet ir vairuotojo išvaizdą (pagyvenęs, apie 70 metų, žilaplaukis, pilno veido, su akiniais žmogus). Tokį aprašymą atitinka ir J. R. Š. nuotrauka, esanti pensininko pažymėjime (b. l. 8). Tą patį L. M. paliudijo tiek duodamas parodymus policijos pareigūnams (b. l. 34) pažeidimo fiksavimo dieną, tiek teismo posėdžio metu (b. l. 49). Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo padarymo metu jis J. R. Š. nepažinojo, jo automobilio numerius pasakė tiksliai, be to, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad būtent „šį žmogų“ (kalba apie J. R. Š.) jis įsidėmėjo. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, nelogiška būtų manyti, kad asmuo, kuris nebūtų matęs eismo įvykio, galėtų taip tiksliai apibūdinti tiek vairuotoją, tiek jo vairuojamą automobilį. Liudytojo ir nukentėjusiojo nurodyta automobilio pilka spalva nepaneigia pažeidimo fakto, kadangi tiek mėlyna, tiek pilka spalvos turi daugybę atspalvių, o automobilio techniniame pase užfiksuojama dominuojanti (mėlyna) spalva esant skirtingam apšvietimui (nagrinėjamoje byloje pažeidimo padarymo metu lijo, b. l. 31) gali atrodyti skirtingai. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl automobilių apgadinimų neatitikimų. Kaip nurodė liudytojas L. M., J. R. Š. vairuojamas automobilis galine dalimi atsitrenkė į automobilį BMW 316. Byloje užfiksuoti automobilių apgadinimai – automobiliui Opel Vectra nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 29), maždaug 45-50 cm aukštyje, o automobiliui BMW 316 panašiame aukštyje sulaužytas priekinis valstybinio numerio ženklo rėmelis, sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas (b. l. 32). Tokie apgadinimai visiškai atitinka liudytojo paaiškinimus. Pareiškėjo žmonos apklausą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė netikslinga, kadangi ji yra suinteresuota padėti savo šeimos nariui. Be to, pasak liudytojo, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, ji stovėjo nusisukusi ir toliau nuo eismo įvykio vietos. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog būtent J. R. Š. padarė inkriminuojamą pažeidimą. Sankcija už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pažeidimo padarymo metu galiojusioje ATPK redakcijoje buvo bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Apeliantui skirta nuobauda – 3000 litų bauda – paskirta šio straipsnio sankcijos ribose, todėl apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, iš tiesų juo nesivadovavo. Tačiau toks pažeidimas laikytinas formaliu, jis priimto sprendimo esmės nekeičia. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančias lengvinančias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad skirta minimali nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį. Jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį J. R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.