Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1861/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2A-1861/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus, Donatas Šernas
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos energija“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“
Advokatai
Ruslanas Černiauskas, Paulius Koverovas, Rimantas Simaitis, Linas Vinciūnas
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1861/2012Teisminio proceso Nr. nenurodytasProcesinio sprendimo kategorijos 35.5; 54 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo atstovams A. P., advokatui Ruslanui Černiauskui, advokatui Rimantui Simaičiui,

atsakovo atstovams A. R., advokatui Pauliui Koverovui, advokatui Linui Vinciūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-6182-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2007 m. gruodžio 27 d. su atsakovu AB „Lietuvos energija“ buvo sudaryta Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sutartis Nr. 1013-07 (toliau – VIAP Sutartis). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo patiekti į elektros perdavimo tinklą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nustatytą elektros energijos kiekį, pagamintą termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, o atsakovas įsipareigojo tinkamai sumokėti ieškovei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Vykdant šią Sutartį, ieškovas pateikė apmokėti atsakovui 2008 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą KTE Nr. 080277 už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) suteikimą 4 005 768 Lt (be PVM) sumai, tačiau atsakovas dalies sąskaitos (646 685,12 Lt) neapmokėjo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartį. Ieškovas prašė priteisti 646 685,12 Lt skolos ir 6078,84 Lt palūkanų, 15,21 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 646 685,12 Lt skolos, 6078,84 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. kovo 20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad valstybė, būdama atsakingą už visuomenės saugumą, aplinkos apsaugą, įsipareigojo 2008 m. remti termofikacijos būdu pagamintos 374 400 MWh elektros energijos apimtį. Byloje pateiktos šalių pasirašytos mėnesinės suvestinės yra šalių valia patvirtintas prievolės įvykdymą patvirtinantis dokumentas, todėl po tokio patvirtinimo jis tampa vykdytinu buhalterinės apskaitos dokumentu, o vienašalis jo keitimas ar koregavimas laikomas šalių suderintos valios pažeidimu. 2008 metais remtinos gamybos apimties elektros energijos suvestinė, pateikta atsakovo, patvirtina faktą, kad per 2008 metus Kauno termofikacinė elektrinė iš viso pagamino ir į tinklą pateikė 616 819,050 MWh elektros energijos kiekį. Šalys nebuvo susitarusios, kad termofikacinės elektros energijos gamybai, balansavimui reikalinga energija atsakovės bus vienvaldiškai išskaičiuojama iš pateiktos į elektros perdavimo tinklą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas, kaip VIAP lėšų administratorius, buvo įpareigotas atlikti balansavimo ir (ar) papildomos ir (ar) reguliavimo elektros energijos išskaičiavimus, pateikiamus į elektros perdavimo tinklą po to, kai baigėsi sutarties vykdymas. Tokiu būdu teismine tvarka nenuginčijus VIAP Sutarties vykdymo metu šalių pasirašytų aktų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovą pripažinti per 2008 metus nepagaminusiu termofikaciniu būdu 374 400MWh elektros energijos, todėl atsakovas, atsisakęs sumokėti paslaugos teikėjui VIAP lėšas, pažeidė prievolę, kilusią iš VIAP Sutarties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai netaikė Sutarties sudarymą ir vykdymą sąlygojančio teisinio reguliavimo nuostatų, nes valstybei remiant elektros gamybą Lietuvos gyventojams, o ne jos prekybą Lietuvos ir užsienio rinkose, pagaminta elektros energija, superkama kaip VIAP, gamintojams apmokama didesne nei rinkos kaina, nors toks supirkimas valstybei yra nuostolingas. Atitinkamai, jeigu apeliantas neturėtų teisės aktų nustatytos pareigos supirkti iš ieškovo pagamintos elektros energijos, Sutarties iš viso nebūtų sudaręs, nes tokia sutartis yra a priori nuostolinga apeliantui ir nepagrįsta nei ekonomine logika, nei rinkos dėsniais. Teismas nevertino aplinkybės, kad vadovaujantis VIAP taisyklių 13 punktu, gamintojams per metus nepatiekus Ūkio ministerijos patvirtintos remtinos elektros energijos gamybos apimties, atitinkamai sumažinamos VIAP lėšos paskutiniesiems metų mėnesiams. Tokios nuostatos įtvirtintos ir Sutarties 3.5 punkte, o apeliantas su tripliku pateikė pirmosios instancijos teismui 2009 m. sausio 30 d. suvestinę, kurios rezultatas rodo, kad ieškovas nepagamino ir nepateikė apeliantui 4 268,54 MWh VIAP reikalavimus atitinkančios elektros energijos, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to iš viso nepasisakė.2008 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu pateikta informacija turi būti vertinama kaip orientaciniai skaičiavimai, nesukeliantys naujų įsipareigojimų bei neįtakojantys šalių pasirašytų sutarčių vykdymo, kadangi sutartyse toks informacijos pateikimo būdas (e. paštu) apskritai nenumatytas. Be to, vėlesniais dokumentais (2009 m. sausio 30 d. raštu Nr. SD-905 bei 2009 m. vasario 24 d. raštu Nr. SD-1501) apeliantas nurodė, kokia turi būti mokėtina suma už VIAP, siūlydamas pripažinti šalių pasirašytą 2009 m. sausio 9 d. aktą negaliojančiu, o neginčijamą 2008 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos - faktūros dalį atsakovas apmokėjo. Net ir pripažįstant, kad apelianto dokumentuose būta netikslumo, tai nepaneigia paties fakto, kad ieškovas nepagamino ir nepateikė apeliantui 4 268,54 MWh VIAP reikalavimus atitinkančios elektros energijos. Tuo tarpu, jeigu ieškovas manė, kad tai lėmė apelianto kalti veiksmai, ieškovo patirti nuostoliai turėjo būti įrodinėjami per nuostolių institutą, bet ne per reikalavimą sumokėti už nepagamintą ir neparduotą elektros energiją.Atsiliepimu į ieškinį apeliantas prašė įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, duodančiais išvadas byloje, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tačiau pirmosios instancijos teismas nei vieno prašymo netenkino ir dėl to neturėjo galimybių tinkamai įvertinti elektros energijos funkcionavimo dėsnių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2001m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Prekybos elektros energija taisyklių 54 punkto nuostatomis, iki valandinės prekybos su tiekėjais pradžios elektros energija iš gamintojų perkama apskaitant apimtis kas valandą, o gamybos režimai planuojami remiantis gamintojų sutartimis su perdavimo tinklų operatoriumi. Taigi, kai patiektos į tinklą elektros energijos kiekis konkrečią valandą viršija gamintojų pačių deklaruotą elektros energijos apimtį, gamybos apimtimi, už kurią mokamos VIAP lėšos, turi būti pripažįstama gamintojų deklaruota remtinos gamybos apimtis, nes elektros energija virš deklaruoto kiekio yra parduodama kaip papildoma elektros energija virš remtinos gamybos apimties arba reguliavimo elektros energija vykdant dispečerinio centro nurodymus, arba eksportinė elektros energija, arba balansavimo elektros energija. Tuo tarpu tuo atveju, kai faktiškai patiektos elektros energijos kiekis konkrečią valandą buvo mažesnis nei gamintojų pačių deklaruota remtinos elektros energijos apimtis, gamybos apimtimi, už kurią mokamos VIAP lėšos turi būti pripažįstama faktiškai į perdavimo tinklą patiektas elektros energijos kiekis.Sprendime nurodoma VIAP taisyklių 10 punkto nuostata, kad VIAP lėšos mokamos už pagamintą ir pasirinktam tiekėjui arba rinkos operatoriui (aukciono būdu) parduotą elektros energijos kiekį, neviršijant remtinos gamybos apimties, iš viso neegzistuoja, o tikroji minėto 10 punkto redakcija neturi jokio ryšio su šalių ginču.Visa elektros energija, kuri pagaminama (virš sutarto ir grafike nurodyto kiekio) ar nepagaminama (nepagaminus sutarto ir grafike nurodyto kiekio) nesilaikant suderinto grafiko, yra laikoma balansine energija ir yra ieškovo netinkamo darbo organizavimo pasekmė. Balansinės energijos pardavimas yra ieškovo netinkamo darbo organizavimo pasekmė, tuo tarpu teismas padarė išvadą, kad ir už šią energiją apeliantas privalo sumokėti VIAP lėšas.Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad kontraktinė ir eksportui skirta elektros energija nėra Sutarties dalyku, o ji perduodama pagal elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties Nr. 777-07 nuostatas. Apeliantas mano, kad pirmiausiai turi būti apskaitomos kontraktinės ir eksportui skirtos elektros energijos apimtys, laikant, kad į perdavimo tinklą buvo pateiktas visas deklaruotas ir trečiajam asmeniui parduotas kontraktinės bei eksportui skirtos elektros energijos kiekis, o likęs elektros energijos kiekis apskaitomas kaip remtinos gamybos elektros energijos apimtys. Vilniaus apygardos teismas 2010m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3431-104/2010 analogiškose situacijose priėmė priešingą skundžiamam sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašo Vilniaus apygardos eismo 2010m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ per 2008 metus pagamino ir pateikė į tinklą Lietuvos vartotojams visą 374 400 MWh RGA elektros energijos kiekį, o tai 2009m. sausio 7 d. elektroniniu laišku patvirtino ir pats atsakovas. Be to, dar 2008m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku atsakovas patvirtino, kad per gruodžio mėnesį ieškovui beliko pagaminti ir aukcione parduoti rinkos operatoriui 73 100,33 MWh RGA elektros energijos, ką ieškovas ir įvykdė, pateikdamas 73 269 MWh elektros energijos. Atitinkamai 2008m. gruodžio 16 d. pateikta deklaruotos ir remtinos gamybos apimties elektros ataskaita negali būti vertinama kaip nesukelianti jokių įsipareigojimų, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino tokią nusistovėjusią tarp šalių klausimų derinimo praktiką ir iki pat 2009m. sausio 30 d. neginčijo bei pripažino VIAP paslaugų suteikimą pilna apimtimi. Be to, 2010m. sausio 19 d. pats ieškovas ir atsakovas sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo pripažino 646 685,12 Lt skolą už per 2008 metus ieškovo pateiktą RGA elektros energiją. Tuo tarpu Energetikos ministerija negali duoti nešališkos išvados, nes yra susijusi su AB „Lietuvos energija“, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taip pat yra valstybinė įstaiga, negalinti aiškinti energetikos sektoriaus teisės aktų. Atsakovas pats sugalvojo naują, jokiame teisės akte neįtvirtintą ir iki tol niekada netaikytą RGA elektros energijos apskaičiavimo būdą (metodiką), kurį, be kita ko, sumanė pritaikyti ieškovui atgaline data. Visgi pažymėtina, kad balansavimo, reguliavimo ir papildoma elektros energija pagal savo paskirtį yra techniškai būtina, kad ieškovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ iš viso galėtų pateikti RGA tiek, kiek jam nustatė Ūkio ministerija, o ieškovas balansavimą daro ne tik RGA elektros energijos apimtyje. Tuo tarpu pagal atsakovo siūlomą RGA apskaičiavimo principą tam, kad pilnai gauti valstybės gamintojui nustatytos apimties VIAP lėšas, visi gamintojai privalėtų dirbti tik tokiu režimu, kuris priverčia gamintoją nepertraukimai gaminti didelius papildomos balansavimo elektros energijos kiekius, kurie būtų parduodami atsakovui už neįprastai mažą (neatitinkančią savikainos) kainą. Be to, ieškovas elektros energiją pardavinėja UAB „Fortis Energy“, taip pat į rinkos operatoriaus aukcioną, taip pat pardavinėja reguliavimo, balansavimo elektros energiją, prekiauja papildomame aukcione, todėl techniniu požiūriu neįmanoma nustatyti, kurį tiksliai įsipareigojimą vykdydamas gamintojas panaudojo jo įsigytą balansavimo ar papildomą elektros energiją. 2008 metais ieškovas bendrai pagamino 616 819,050 MWh elektros energijos, o būtent RGA gamybos planą (374 400 MWh) viršijo 169 MWh. Ieškovo įsitikinimu, VIAP lėšų mažinimo eksportuojamos elektros energijos apimtimi klausimo iškėlimas yra atsakovo gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, sutinkamai su EB teisės aktais, parama kogeneracijai skiriama remiantis teritorinio neutralumo principu ir remiama turi būti visa termofikacijos būdu pagaminta elektros energija, neatsižvelgiant į kokios EB valstybės rinką ji toliau keliauja galutiniam vartotojui. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog dalis VIAP sutartyje numatyto RGA elektros energijos kiekio nebuvo pateikta Lietuvos vidaus rinkos poreikiams, bet kaip eksportinė elektros energija iškeliavo į užsienio rinkas, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti 646 685,15 Lt skolą. Tuo tarpu apelianto nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 26 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3431-104/2010 faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes minėtoje byloje UAB „Vilniaus energija“ nebuvo pagaminusi viso RGA elektros energijos kiekio, AB „Lietuvos energija“ nebuvo pripažinusi ir aktais patvirtinusi viso RGA kiekio pagaminimo, AB „Lietuvos energija“ nebuvo pripažinusi skolos UAB „Vilniaus energija“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nekyla ginčo dėl ieškovo atsakovui 2008 metais pateikto bendro energijos kiekio, kuris yra užfiksuotas šalių pasirašytose suvestinėse. Byloje kyla ginčas, kokioms energijos rūšims turi būti priskiriamas ieškovo pateiktas energijos kiekis, koks kiekis sudaro remiamos galios energiją ir ar už tą energiją turi būti mokama kaip už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suteikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje pažymėjo, kad analizuotoje Europos Sąjungos antrinėje teisėje nėra numatyta įpareigojimo valstybėms narėms remti tik tą iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių pagamintą energiją, kuri būtų skirta nacionalinių vartotojų poreikiams tenkinti ar draudimo remti tokią energiją eksporto atveju, tuo tarpu Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-304 1.4 punktas ta apimtimi, kuria jis numato, kad į remtiną elektros energijos apimtį patenka tik ta elektros energija, kuri skirta Lietuvos vartotojams, sukuria ribojimą laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungoje, todėl atsisakė taikyti šį punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad į remtiną elektros energijos apimtį patenka tik ta elektros energija, kuri skirta Lietuvos vartotojams, nes tai prieštarauja ES pirminei teisei.

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu apelianto atstovas išdėstė poziciją, kad nepaisant kasacinio teismo išaiškinimo, už ieškovo pagamintą elektros energiją, kuri buvo eksportuota pagal sutartį su UAB „Fortis Energy“, neturi būti mokama kaip už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suteikimą, nes toks įpareigojimas tiesiogiai nenustatytas Europos Sąjungos antrinėje teisėje, o kasacinio teismo nutartyje nėra tiesioginio nurodymo, kad už šią energiją turi mokėti Lietuvos vartotojai, todėl rėmimas gali būti atliekamas kitos ES valstybės narės vartotojų sąskaita. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš tiesų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analizuotuose ES teisės aktuose nėra nustatyta tiesioginė pareiga remti energiją, kuri skirta kitų ES valstybių narių gyventojų poreikiams tenkinti, tačiau kaip konstatavo kasacinis teismas, nėra ir draudimo remti tokią energiją tiekimo į kitas ES valstybes nares atveju. Pareigą už į kitą ES valstybę narę tiekiamą energiją mokėti kaip už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suteikimą Aukščiausiasis Teismas išvedė tiek iš ES pirminėje teisėje esančio laisvo prekių judėjimo principo, tiek iš Lietuvos nacionalinės teisės. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja tik Lietuvoje vykdomą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų rėmimą ir negali nustatyti pareigų kitos ES valstybės narės subjektams, argumentai, kad už remiamą energiją turi mokėti kitos ES valstybės narės vartotojai atmetami. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), pateiktas išaiškinimas dėl eksportinės energijos rėmimo yra aiškus ir konkretus, o papildomų aplinkybių ir argumentų, kurių nebūtų vertinęs kasacinis teismas, apeliantas nenurodė.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje aiškus ieškovo eksportuotos elektros energijos pagal sutartis su UAB „Fortis Energy“ kiekis (234 028 MWh), kuris nustatytas remiantis šalių pasirašytais parduotos elektros energijos UAB „Fortis Energy“ aktais. Už šį elektros energijos kiekį, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, turi būti mokamos VIAP lėšos. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovo pateikta 2008 m. remtinos gamybos apimties elektros energijos suvestinė (t. 3, 132 b. l.) prieštarauja kasacinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje esantiems išaiškinimas, nes į minėtą suvestinę neįtraukta eksportinė elektros energija remtinos gamybos apimtyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje taip pat išaiškinta, kad balansavimo energija gali būti elektros energijos gamintojo pagaminta (viršijus nustatytą galios normatyvą), tačiau ji, kaip nustatyto pagaminti elektros energijos kiekio perviršis, negalės būti įskaičiuojama į remtiną gamybos apimtį. Papildoma elektros energija negalėtų sudaryti remtinos gamybos apimties dėl to, kad ji yra perkama ir (ar) parduodama aukcione, o ne pagaminama ir pateikiama Lietuvos vartotojams su tiekėjais sudarytų sutarčių pagrindu. Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami remtinos gamybos apimtis, neįvertino šalių sudarytos sutarties atitikties teisės aktų nuostatoms, todėl nepagrįstai remtina gamybos apimtimi laikė elektros energiją, kurią ieškovas ne pagamina, o perka (parduoda) aukcione (papildoma elektros energija). Byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam, kad būtų nustatyta, ar ieškovas pagamino būtent tiek remtinos elektros energijos, kiek prašo apmokėti. Taigi byloje aktualus ieškovo 2008 metais atsakovo pagamintos ir pateiktos remtinos elektros energijos kiekis.

Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. gruodžio 27 d. sudarė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sutartį Nr. 1013-07 (VIAP sutartį). VIAP sutarties priedu Nr. 1 nustatyta VIAP paslaugų apimtis (374 400 MWh) ir lėšų suma, kuri 2008 metais sudarė 48 069 216 Lt. VIAP sutarties 3.5. punkte nurodoma, kad jei Paslaugų teikėjas per atitinkamus kalendorinius metus nesuteiks nustatytos VIAP paslaugų apimties, Perdavimo sistemos operatorius atitinkamai sumažins šioje sutartyje nurodomą lėšų dalį, mokamą paskutiniais metų mėnesiais. Taigi egzistuoja aiškus sutartinis pagrindas atsakovui nemokėti dalies VIAP lėšų (naudojant VIAP sutarties 3.5. punkto terminiją - sumažinti VIAP lėšų dalį), jei būtų nustatytas faktinis pagrindas, t. y. jei ieškovas nebūtų suteikęs nustatytos VIAP paslaugų apimties.

Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi Elektros energetikos įstatymo redakcija viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje apibrėžė kaip veiklą ar neveikimą elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse (2 str. 37 d.), o viešuosius interesus atitinkančias paslaugas – kaip elektros energetikos įmonių teikiamas paslaugas, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje (2 str. 38 d.). Taigi ieškovo vykdoma veikla, t. y. elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius kombinuotojo elektros energijos bei šilumos gamybos ciklo elektrinėse, aiškiai priskirta prie viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančios veiklos. Vienas iš Elektros energetikos įstatymo tikslų yra užtikrinti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir nustatyti objektyviai pagrįstus, aiškius ir skaidrius reikalavimus bei įpareigojimus elektros energetikos sektoriuje (3 str. 5 p.). Šalies rinkoje elektros energija prekiaujama pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos elektros energija taisykles, kurios atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus (38 str. 1 d.)

2007 m. gruodžio 28 d. Elektros energijos ir galios rezervų pirkimo-pardavimo paslaugos sutarties Nr. 1025-07 pirmoje dalyje apibrėžtos sąvokos. Šios sutarties 1.1.18. punktas remtinos gamybos apimtį apibrėžia kaip kontraktinės ir papildomos elektros energijos apimtį, kuriai taikomos gamybos rėmimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintose Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas taisyklėse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje išanalizavusi sutarties 1.1.18. punktą nurodė, kad viešųjų paslaugų teikėjas ir perdavimo sistemos operatorius neįvykdė pareigos pasirinkti tokį tarpusavio teisinių santykių reguliavimo būdą, kuris neprieštarautų viešųjų paslaugų teikimo rėmimo tikslui ir reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, kad VIAP lėšos susijusios su viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje, svarbu tai, kad šių lėšų mokėjimas tiksliai atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, o šalių sutarčių sąlygos būtų taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Ieškovas tiekė atsakovui papildomą elektros energiją remtinos gamybos apimtyje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, jog kasacinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties išaiškinimas, pagal kurį papildoma elektros energija negalėtų sudaryti remtinos gamybos apimties dėl to, kad ji yra perkama ir (ar) parduodama aukcione, o ne pagaminama ir pateikiama Lietuvos vartotojams su tiekėjais sudarytų sutarčių pagrindu, reiškia, kad papildoma elektros energija nepriskiriama remiamai energijai tik tada, kai ji pagaminta virš remtinos gamybos apimties. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo nutartyje pateikiamas išaiškinimas, kad remiama elektros energijos gamyba kogeneraciniu būdu, nepriklausomai nuo to, ar ji suvartojama Lietuvos, ar kitos ES valstybės narės rinkoje. Papildoma elektros energija 2007 m. gruodžio 28 d. Elektros energijos ir galios rezervų pirkimo-pardavimo paslaugos sutartyje apibrėžiama kaip elektros energija Gamintojo nupirkta ir (ar) parduota aukcione šios Sutarties priedo Nr. 2 sąlygomis. Remiantis Prekybos elektros energija gamintojų aukcione reglamento 1.6. punktu, elektros energijos gamintojai <...> pateikia rinkos operatoriui siūlomos parduoti papildomos elektros energijos apimtis (remtinos gamybos apimtyje) (c papunktis) ir siūlomos parduoti papildomos elektros energijos apimtis (virš remtinos gamybos apimties) (d papunktis). Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2009 metų monitoringo ataskaitoje „Tiekimo saugumas Lietuvos elektros energijos rinkoje“ nurodoma, kad aukcione prekiaujama energija skiriama į remiamą ir virš remiamos, 2008 m. papildoma remtina elektros energija sudarė 1,2 TWh, o papildoma elektros energija virš remtinos sudarė 2,5 TWh. Minėti šaltiniai taip pat patvirtina išvadą, kad už papildomą elektros energiją remtinos gamybos apimtyje turėtų būti mokamos VIAP lėšos.

Byloje yra abiejų šalių atstovų pasirašyti ieškovo parduotos papildomos elektros energijos remtinos gamybos apimtyje aktai. Remiantis jais, 2008 metais ieškovas pateikė atsakovui 381 309 MWh RGA energijos.

Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu be kita ko motyvuoja tuo, kad ieškovas elektros energiją tiekė nesilaikydamas nustatyto grafiko. Pasak apelianto, tuo atveju, kai faktiškai patiektos elektros energijos kiekis konkrečią valandą buvo mažesnis nei gamintojų pačių deklaruota remtinos elektros energijos apimtis, gamybos apimtimi, už kurią mokamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugų lėšos, turi būti pripažįstamas faktiškai į perdavimo tinklą patiektas elektros energijos kiekis. Šį savo argumentą apeliantas grindžia Prekybos elektros energija taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380, 54 punktu, kuriame nustatyta, kad „iki valandinės prekybos su tiekėjais pradžios elektros energija iš gamintojų perkama apskaitant apimtis kas valandą, o gamybos režimai planuojami remiantis gamintojų sutartimis su perdavimo tinklų operatoriumi.“ Ieškovas su šiuo argumentu nesutinka, ir nurodo, kad balansavimo, reguliavimo ir papildoma energija negali būti minusuojama iš RGA, kadangi minėtų rūšių elektros energija yra techniškai būtina, kad ieškovas apskritai galėtų teikti RGA. Dėl elektros energiją generuojančių įrenginių techninių charakteristikų neįmanomas tolygus deklaruotos elektros energijos tiekimas, o pagal atsakovo siūlomą RGA apskaičiavimo principą tam, kad pilnai gautų valstybės gamintojui nustatytos apimties VIAP lėšas, visi gamintojai privalėtų dirbti tik tokiu režimu, kuris priverčia gamintoją nepertraukiamai gaminti didžiulius kiekius papildomos balansavimo energijos, kurie būtų parduodami atsakovui už nepagrįstai mažą kainą. Tačiau vėliau ieškovas remiasi apeliacinės instancijos teismui pateikta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad balansavimo ir reguliavimo energija nepriskiriama remtinos gamybos apimčiai. Ieškovas ir specialistas M. Nagevičius taip pat nurodo, kad ieškovas patiekė tik 2 010,864 MWh balansinės energijos. Tuo tarpu atsakovas nurodo ir pateikia valandinės prekybos duomenis, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina koks remtinos elektros energijos kiekis buvo pagamintas nesilaikant šalių sutarto grafiko, t. y. kokia dalis elektros energijos turi būti laikoma balansavimo elektros energija, už kurią nemokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos. Remiantis atsakovo pateikiama 2008 m. remtinos gamybos apimties elektros energijos suvestine (t. 3, b. l. 132), ieškovas iš viso nepatiekė 11 177,543 MWh deklaruotos remiamos galios energijos, ieškovui liko patiekti per 2008 m. gruodžio mėnesį 4 268,54 MWh remtinos galios energijos. Ieškovas su tokiais skaičiavimais nesutinka ir remdamasis papildoma specialisto išvada nurodo, kad atsakovo skaičiavimai remiasi prielaida, jog elektros energijos balansavimą UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2008 metais atliko išimtinai tik papildomos elektros energijos remtinos gamybos apimtyje. Tokia prielaida, pasak ieškovo, yra klaidinga, nes ieškovas 2008 metais vienu metu gamino ir parduodavo elektros energija UAB „Fortis Energy“ pagal 2007 m. spalio 10 d. sutartį, pagal 2007 m. gruodžio 28 d. Elektros energijos ir galios rezervų pirkimo-pardavimo paslaugos sutartį gamino ir parduodavo papildomą elektros energiją remtinos gamybos apimtyje į rinkos operatoriaus aukcioną, pardavinėjo reguliavimo elektros energiją, parduodavo balansavimo elektros energiją, prekiavo papildomame aukcione, kuriame realizavo virškvotinę elektros energiją. Ieškovo ir specialisto M. Nagevičiaus teigimu, neįmanoma atskirti, kuriais iš paminėtų elektros energijos rūšių ieškovas panaudojo jos įsigytą balansavimo elektros energiją, todėl balansavimo elektros energijos kiekis skirtas subalansuoti visą ieškovo gamybos apimtį, o ne atskiras ieškovo parduodamos elektros energijos rūšis.

Teisėjų kolegija šioje byloje nesiaiškina fizikinių elektros energijos gamybos ypatumų ir aplinkybių, ar įmanoma tolygiai tiekti deklaruotą elektros energiją, negaminant balansavimo energijos, nes tai nepatenka į teismo kompetenciją, o tik siekia nustatyti, ar remiantis šalių teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir jų sudarytomis sutartimis už balansavimo energiją turi būti mokamos VIAP lėšos.

2007 m. gruodžio 28 d. Elektros energijos ir galios rezervų pirkimo-pardavimo paslaugos sutartyje balansavimo elektros energija apibrėžiama kaip gamintojo faktiškai patiekta ar nepatiekta elektros energija, nesilaikant užsakytos galios grafike nustatytų ar nurodytų patiekti elektros energijos kiekių. Iš esmės analogiškai balansavimo elektros energija apibrėžiama ir Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei Prekybos elektros energija taisyklių 4 punkte. Taigi balansavimo energiją gamintojas gali tiek parduoti, tiek ir pirkti. Akivaizdu, kad balansavimo energiją, kurią gamintojas nuperka, jos pats nepagamina.

Abi šalys iš esmės sutinka, kad ieškovas 2008 metais pagamino ir patiekė į tinklą Lietuvos ir Europos Sąjungos vartotojams 616 819,050 MWh elektros energijos, iš jos 2 010,864 MWh balansavimo energijos, 7 595,000 MWh papildomos elektros energijos virš remtinos gamybos apimties (šie sutampantys skaičiai nurodomi tiek ieškovo pasitelkto specialisto M. Nagevičiaus išvadoje, tiek atsakovo pateiktoje 2008 m. remtinos gamybos apimties elektros energijos suvestinėje). Ieškovo pagamintos 2 010,864 MWh balansavimo energijos ir 7 595,000 MWh papildomos elektros energijos virš remtinos gamybos apimties abi šalys nepriskiria prie RGA energijos.

Šalys iš esmės neginčija ir ieškovo 2008 metais nupirktos balansavimo elektros energijos kiekio (9 732, 054MWh), nes šis skaičius atitinka nurodytus šalių pasirašytuose perkamos/parduodamos balansavimo elektros energijos ir perdavimo paslaugos nustatymo aktuose. Tačiau skirtingai nei atsakovas, ieškovas nemano, kad jo nupirktas balansavimo elektros energijos kiekis mažina jo gautinas VIAP lėšas, nes jis skirtas subalansuoti ne tik papildomą elektros energiją remtinos gamybos apimtyje, bet ir visas likusias ieškovo parduodamos elektros energijos rūšis. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo argumentu, kad jo nupirkta balansavimo energija negali būti laikoma kaip panaudota išimtinai tam tikslui, kad subalansuotų atsakovo nupirktą papildomą elektros energiją remtinos gamybos apimtyje. Ieškovo nupirkta balansavimo energija galėjo būti panaudota balansuoti visas jo gaminamos energijos rūšis, o ne tik papildomą elektros energiją remiamos gamybos apimtyje. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad ieškovo nupirkta balansavimo energija nebuvo panaudota parduodant atsakovui energiją kaip VIAP energiją. Įrodyti aplinkybę, kad atsakovui pardavė savo pagamintą energiją, turi į VIAP lėšas pretenduojantis ieškovas. Jei už šią ieškovo įsigytą balansavimo energiją atsakovas būtų priverstas mokėti VIAP lėšas, susiklostytų situacija, kad ieškovas gautų VIAP lėšas už energiją, kurios pats nepagamino. Teisinį pagrindą ieškovo pateiktos energijos apimtis skaičiuoti kas valandą ir lyginti jas su deklaruotos energijos apimtimis sudaro Ūkio ministerijos 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Prekybos elektros energija taisyklių 54 punkto nuostata, pagal kurią iki valandinės prekybos su tiekėjais pradžios elektros energija iš gamintojų perkama apskaitant apimtis kas valandą, o gamybos režimai planuojami remiantis gamintojų sutartimis su perdavimo tinklų operatoriumi. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad balansavimo energija neįskaičiuojama į remtiną gamybos apimtį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad išvada, jog ieškovo nupirkta balansavimo energija mažina ieškovo gautinas VIAP lėšas, nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo realiai pagaminta ir pateikta eksportinė elektros energija kartu su papildoma elektros energija remtinos gamybos apimtyje viršija 2008 metams VIAP sutarties priedu Nr. 1 nustatytą VIAP paslaugų apimtį (374 400 MWh), todėl ieškovui priklauso visos jo negautos VIAP lėšos. Atsakovas 2008 m. remtinos gamybos apimties elektros energijos suvestinėje (t. 3, 132 b. l.) nurodė, kad ieškovui liko patiekti 4 268,54 MWh RGA energijos, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad į remtinos energijos apimtį atsakovas nepagrįstai neįtraukė eksportuotos elektros energijos. Išvadą dėl byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo iš esmės patvirtina ir atsakovo darbuotojos G. P. ieškovui elektroniniu paštu siųsta Deklaruotos ir patiektos remtinos gamybos apimties elektros ataskaita (t. 1, 67-68 b. l.), kurioje nurodoma per gruodžio mėnesį likusi patiekti RGA sudaro 73 100,33 MWh,o 2008 m. gruodžio mėnesį ieškovas pateikė 73 296 MWh, t. y. daugiau, nei buvo nurodęs atsakovas. Nors atsakovas teigė, kad šioje ataskaitoje nurodomi tik orientaciniai skaičiavimai, nesukeliantys pareigų atsakovui, tačiau įvertinusi minėtą ataskaitą visų byloje esančių įrodymų kontekste Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad ji patvirtina ieškovo poziciją.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 5 168,21 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdama į tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, pasirengimas jai reikalauja specializuotų teisinių žinių, šią sumą laiko protinga ir ją priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 98 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ naudai iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ 5 168,21 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus, dvidešimt vieną centą) advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Danutė MilašienėRimvydas NorkusDonatas Šernas