- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-19688-1019/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12673-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- K. A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. J., R. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. A. J. po (duomenys neskelbtini) A. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) A. V. J. Po A. V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Palikėja mirė būdama santuokoje su pareiškėju, turėdama du vaikus: R. J. ir R. J. Pareiškėjas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini) A. V. J., toliau naudojosi jiems kartu su (duomenys neskelbtini) priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jame ir toliau augino daržoves, vaiskrūmius ir vaismedžius. Iki šiol rūpinasi ir prižiūriu žemės sklypą. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) m. žemės sklype pasistatė sodo ir ūkinius pastatus. Palikėjos A. V. J. asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktais naudojasi pareiškėjas. Visą palikėjos A. V. J. paliktą turtą pareiškėjas priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. V. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka.
Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) A. V. J., gimusi (duomenys neskelbtini). A. V. J. šeiminė padėtis – mirusi santuokoje (sutuoktinis (pareiškėjas) K. A. J.) (b. l. 2). A. V. J. vaikai: R. J. ir R. J.
Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjos A. V. J. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjos testamentų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. A. J. po (duomenys neskelbtini) A. V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Iš VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjo vardu nuosavybės teise registruotas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš VĮ „Registrų centras“ 2024 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjo vardu registruotas (duomenys neskelbtini) adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Byloje pateikta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, patvirtinanti, kad pareiškėjas, žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkas, nėra skolingas sodininkų bendrijai.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas K. A. J. atliko aktyvius veiksmus po jo (duomenys neskelbtini) A. V. J. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėjas K. A. J. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo K. A. J. subjektinėmis teisėmis įforminant A. V. J. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo K. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo (duomenys neskelbtini) A. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. V. J., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.