- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1064-951/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00154-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2014 m. kovo 6 d. apie 12.15 val. viešoje vietoje – AB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu ir grasinimais, bendradarbių akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: konflikto metu A. T. metė link nukentėjusiojo L. S. metalinį strypą, pribėgęs sudavė kumščiu vieną smūgį jam į sprandą bei grasino jį nužudyti, tokiu būdu nukentėjusiajam L. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, darbo vietoje kilo sumaištis, buvo sutrikdyta normali įmonės veikla.
Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis pastūmė L. S.. Nepamena tiksliai kada, gal kovo 6 d. Viskas vyko darbo vietoje, mechaninėse dirbtuvėse, AB „(duomenys neskelbtini) “ patalpose. Nukentėjusysis priėjo prie jo ir jie sukonfliktavo dėl plaktuko. Nekreipė dėmesio, tuomet išgirdo įžeidžiančią frazę „čiulpikas“, kuri buvo pasakyta jo pusėn. L apsisukęs ėjo link savo darbo vietos. Prie kolektyvo jį įžeidė, todėl supyko, pribėgęs pastūmė į sprando sritį. Bėgdamas link jo, pajuto, kad rankoje turi varžtą, ir paleido jį į L. pusę. Ten buvo varžtas, ne strypas. Kumščiu į sprandą nesudavė, nes jo ranka yra fiksuota. Pastūmė dešine ranka į sprandą. Iš pradžių nieko nesakė, tik po to, kai gavo keletą smūgių, bet nepamena, ką sakė. Galėjo grasinti, kad nužudys, užmuš. Galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Darbe kilo sumaištis, buvo sutrikdytas įmonės darbas. Kolegos po įvykio dirbo. Įvykio metu jie buvo tik grįžę iš po pietų pertraukos. Kolegos nebuvo priėję. O kai pargriuvo ant žemės, juos skyrė kolegos. Viskas įvyko staigiai. Juos išskyrė R. B.. Konflikto sprendimo būdas buvo netinkamas. Jis prisipažįsta. Prieš tai neprisipažino, nes trūko teisinių žinių. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė geranoriškai.
Nukentėjusysis L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu dirbo. Įsidarbino po naujų metų AB „(duomenys neskelbtini) “, tik tiek ir pažįsta. Buvo kovo 6 d. po pietų, darbo metu. (duomenys neskelbtini) yra mechaninės dirbtuvės, uždara patalpa. Šalia buvo E. D., V. P., R. B. ir G. Z.. V. P. su R. B. tik įėjo per duris, jau po įvykio. E. D. ir G. Z. matė viską, stovėjo tolėliau. Jis V. T. vieną kartą pavadino „čiulpiku“ ir šis metė į jį strypą. Kažkas šūktelėjo, pasisuko ir praskriejo strypas, kuris atsitrenkė į sieną. Strypas buvo telpantis į ranką, 10-20 cm ilgio. Į jį nepataikė. Nieko nesakė, nepuolė ant jo. Norėjo mesti atgal, bet susilaikė. Jis stovėjo 7-10 m atstumu nuo jo. Nusisuko, paėjo 5-6 žingsnius ir pajuto smūgį į kaklo sritį. Sukosi ir trenkė veržliarakčiu. Nežino, kuo jis jam sudavė, bet stipriai, nes jis apsvaigo, sąmonės neprarado. Sakė, kad jį nužudys, keikėsi. Į pagalbą atėjo R. B. ir V. P.. Jis jų nekvietė. Matė, kad du kartus bandė nustumti V. T. nuo savęs, o trečią kartą jie patys jį sulaikė. Žala jam padaryta moralinė. Buvo neseniai įsidarbinęs, galvojo, kad atleis. Į medikus nesikreipė, nemanė, kad jis eis į instancijas. Po to, gailėjosi, kad nesikreipė. Skambino V. T. du kartus, siūlė susitaikyti, už vaistus atlyginti. Sakė, jei sumokės 10 tūkst. litų, nutrauks bylą. Tada susirado advokatą, liudytojus ir padavė jį į teismą. Civilinis ieškinys yra dėl neturtinės žalos, nes 3 mėnesius buvo sumažintas atlyginimas, per mėnesį prarasdavo 400-500 Lt. Manė, kad iš vis atleis, bet neatleido. Darbas buvo sutrikdytas, nes visus apklausinėjo darbo saugos inspektorė, žmonės tuo metu nedirbo. Nežino, kodėl įvyko konfliktas. Jau nuo ryto konfliktavo, nedavė jam detalės, kurios reikėjo. Kiti sako, kad nuo pirmų jo darbo dienų jis jo nemėgsta, tik nežino dėl ko. Jis spėja, kad jam kumščiu trenkė į kaklo sritį, ne delnu. Jie buvo blaivūs. Jo pasakyti žodžiai galėjo išprovokuoti konfliktą. V. T. elgesys nepriimtinas, nes yra bendradarbiai. Būna, kad žmonės susipyksta, bet nesimuša, nesimėto daiktais. Jo elgesys V. T. atžvilgiu buvo savigyna, nes puolė jį iš nugaros. Trenkė jam, jis apsvaigo, paėjo kelis žingsnius į priekį ir trenkė atsisukdamas. Po incidento prieš bendradarbius jautėsi nepatogiai, manė, jog pagalvos, kad jis psichiškai nesveikas, buvo ką tik pradėjęs dirbti, patyrė stresą. Jam apie 2 savaites skaudėjo sprandą, žmona dėjo kompresą, bet ėjo į darbą, galėjo kentėti. Skaudantis sprandas kėlė nepatogumų darbe. V. T. iš pradžių nerodė iniciatyvos kalbėtis, neatsiprašė, nesijautė kaltas, norėjo būti už visus viršesnis. Vėliau kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų neturi. Susitaikė gera valia, todėl pareikšto civilinio ieškinio atsisako.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų V. T. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2014-03-13 L. S. pareiškime nurodyta, kad 2014-03-06 jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “, apie 12.15 val., kai su kolegomis po pietų ėjo prie darbų, jis apsižodžiavo su V. T., bet pats stengėsi nesivelti į didelius ginčus ir konfliktus ir toliau ėjo dirbti. Po šio apsižodžiavimo apie 12.20 val. jis ėjo į savo darbo vietą ir netikėtai pajuto, kaip į jo pusę skrieja metalinis strypas; strypą metė V. T., tačiau jam pavyko išsisukti ir strypas į jį nepataikė. Į V. T. jis neatsisuko, nes nenorėjo su juo konfliktuoti. Kadangi buvo nusisukęs, L. S. nepastebėjo, kaip V. T. prie jo pribėgo iš nugaros pusės ir kumščiu trenkė į sprandą. L. S. teigia, kad šio smūgio jis visiškai nesitikėjo, kadangi V. T. pribėgęs trenkė jam iš nugaros pusės, po smūgio jis truputį apsvaigo ir refleksiškai sukosi atgal gintis ir trenkė, nematydamas kur, specialiai suduoti nenorėjo, taip padarė gindamasis, tuo metu rankose laikė veržliaraktį, nes kaip tik ėjo į darbo vietą. V. T. puolė grumtis, bandė L. S. apkabinti ir pargriauti, L. S. stengėsi atsitraukti nuo V. T., nes jam stipriai skaudėjo sprandą ir pakaušį, tačiau V. T. niekaip negalėjo nuo savęs atstumti. Tada prie jų priėjo R. B. ir V., kurio pavardės neatsimena, ir atitraukė nuo jo V. T.. Kai V. T. buvo atitrauktas, jis pradėjo grasinti, sakydamas, jog užmuš, keikėsi necenzūriniais žodžiais, atrodė labai agresyviai ir nesitvardė. Nurodė, kad visą įvykį matė E. D. ir G. Z.. L. S. teigia, kad jam dar ilgai skaudėjo sumuštą vietą ir darbo metu, ir grįžus namo, bet į gydytojus jis nesikreipė, gydėsi namuose (3 b. l.).
2014-03-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini) “ mechaninių dirbtuvių patalpose; rastas 70 cm ilgio veržliaraktis, kuris buvo padėtas ant darbastalio, sudaryta įvykio vietos schema, darytos fotonuotraukos (12-19 b. l.).
2014-03-14 AB „(duomenys neskelbtini) “ akte Nr. 2014-01 užfiksuota, kad 2014-03-06 V. T. į L. S. sviedė varžtą, stūmė L. S., sudavė jam smūgį į kaklo dešinę pusę (57 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusysis taip pat teigė, kad 2014 m. kovo 6 d. apie 12.15 val., viešoje vietoje – AB ,,(duomenys neskelbtini) “ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, bendradarbių akivaizdoje, kaltinamasis V. T. metė link nukentėjusiojo L. S. metalinį strypą, pribėgęs sudavė kumščiu vieną smūgį jam į sprandą bei grasino jį nužudyti, tokiu būdu nukentėjusiajam L. S. sukėlė fizinį skausmą. Tokia V. T. veika rodo kaltinamojo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, įžūlų elgesį. Įžūlūs veiksmai kaip šios veikos padarymo būdas suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis dėl įvykio buvo šokiruotas, patyrė stresą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, fizinis smurtas panaudotas matant eilei liudytojų, kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju dirbantiems asmenims, kurie dėl įvykio taip pat buvo šokiruoti, pasijuto nejaukiai. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamojo V. T. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino nusikaltimo padarymu ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė, baudžiamojoje byloje nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (29-30 b. l.), tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi ir kaltinamojo atžvilgiu pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Kaltinamasis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusysis taip pat prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiojo, kas rodo, jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (70 b. l.), administracine tvarka nebaustas (71-72 b. l.), dirbantis (73 b. l.), kas rodo, kad yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir V. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. S..
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat nebuvo, administracine tvarka nebaustas, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp V. T. ir L. S., kuriame užfiksuota, kad V. T. susitaikė su nukentėjusiuoju L. S., L. S. atsisakė iš V. T. reikalauti atlyginti neturtinę žalą ir pretenzijų jam neturi bei nereikš ateityje.
Įspėti V. T., kad jei per vienerius metus V. T. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.