- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- N-444-7-13
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00918-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Virginija Volskienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo T. P. (T. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. nutarimu pripažino T. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1500 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nuobauda skirta už tai, kad T. P. 2010 m. lapkričio 3 d., 00.50 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,91 promilės girtumas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas prašė pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti vieną iš sprendimų, numatytų ATPK 302¹² straipsnyje. Institucijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta bauda nepasieks nuobaudoms keliamų tikslų.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs bylą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą institutą. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose išskirtinėmis nepripažįstamos. Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) nenumačius galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino T. P. (T. P.) kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
III.
Apeliaciniu skundu (b. l. 98–101) administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą (t. y. neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo).
Teigia, jog nors Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarime nurodyta, kad skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir žada ateityje nebedaryti naujų administracinių teisės pažeidimų bei kt., tačiau teismas formaliai konstatavo, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nėra. Mano, kad Visagino miesto apylinkės teismas netinkamai vertino šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes ir nepakankamai įsigilino į jo administracinės bylos esmę.
Nurodo, jog alkoholinius gėrimus vartoja retai, 2010 m. lapkričio 3 d. 00.50 valandą net negalėjo pagalvoti, kad esant pakankamai gerai jo būklei kelių policijos darbuotojams kils įtarimai dėl blaivumo. Sutinka, kad Visagino miesto apylinkės teismas priimdamas minėtą nutarimą atkreipė dėmesį tik į paminėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o kitas svarbias aplinkybes nutylėjo.
Taip pat teigia, jog Visagino miesto apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, vairuotojo patirtį, amžių, asmenybę ir šiuo metu atliekamas darbų vadovo pareigas bei kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o nuoširdaus žodinio prašymo – neatimti teisės vairuoti transporto priemones tokiu atsakingu gyvenimo ir darbo laikotarpiu – nenagrinėjo.
Pabrėžia, kad su gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose esančia žmona T. P. augina dvi dukras (trečią vaiką jo sutuoktinė turi gimdyti 2013 metų sausio mėnesį), todėl didžiausią gyvenimo dalį skiria darbinei veiklai ir šeimos aprūpinimui. Akcentuoja, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas kiekvieną dieną asmeniškai vairuoti automobilį ir važiuoti į bendrovės statybos objektus bei pasitarimus, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, pakenks bendrovės „Nukem Technologie“ veiklai bei sumažės galimybės pasirūpinti šeima.
Pažymi, kad yra susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau suformuota praktika šios kategorijos bylose, todėl patikina, kad specialiai „nekūrė“ ir nenurodė teismui išgalvotų, melagingų ir absurdiškų aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų administracinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) reglamentuota atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Šiame straipsnyje numatyta, kad toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. N261-3165/2009), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011) Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pagrindo skirti švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirtos nuobaudos švelninti taikant išimtines ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. P. (T. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.