Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. P. paaiškino, kad jos pusbrolis Z. R. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas, tai gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Kadangi pusbrolis iki mirties gyveno jos namuose, pareiškėja juo rūpinosi, todėl jis žadėjo palikti savo turtą. Buvo sutartas laikas vykti pas notarą pasirašyti testamentą, tačiau likus vienai dienai pusbrolis buvo paguldytas į ligoninę ir ten mirė. Visas laidojimo išlaidas ji dengė savo lėšomis. Notarui reikia pateikti dokumentus patvirtinančius, kad jos mama ir mirusiojo Z. R. P. mama buvo seserys. Kadangi mama su tėvais gyveno Amerikoje ir jos mama su broliu gimė Čikagoje, nėra duomenų apie jų gimimą, nėra galimybės gauti gimimo liudijimų. Mama su tėvais į Lietuvą grįžo 1921 m., o mamos sesuo A. P. (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje. Seneliai turėjo 6 vaikus, byloje pakviestos liudytojos gali patvirtinti, kad jos mama ir Zenono R. P. mama buvo seserys. Byloje yra pateiktas 1942 m. Girdžiuose atlikto gyventojų surašymo dokumentas, kuriame nurodyta, kad P. J. yra ištekėjusi už J. P.. Tai buvo pirmasis mamos vyras, o antras mamos vyras ir pareiškėjos tėvas buvo D. Tame akte nurodyta mamos gimimo data ir, kad gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Liudytoja Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir pareiškėja R. P. yra pusseserės. Pareiškėja yra J. D., buvusios P., dukra. A. P. yra jos mamos sesuo, o taip pat ir jos tėvo S. J. sesuo. Z. R. P. yra jiems visiems pusbrolis. Senelis P. J. ir M. J. (G.) yra R. P. ir jos seneliai, kurie palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse. Jos tėtis ir pareiškėjos mama gimė Amerikoje ir į Lietuvą grįžo 1921 m. Adelė ir Juzefa yra tikros seserys.

Liudytoja O. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jos tėvas S. J. buvo su pareiškėjos mama J. ir A. P. brolis ir seserys. Iki mirties Z. R. P. prižiūrėjo R. P. ir jį palaidojo. Žino, kad pareiškėja nori priimti palikimą ir tam neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėti dokumentai. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos: 2022 m. spalio 5 d. pažymoje apie gimimą nurodyta, kad Skirsnemunės Romos Katalikų bažnyčios 1920-1926 m. metrikų knygose J. J., P. dukters gimimo duomenų nerasta; 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje apie santuoką nurodyta, kad santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. P., A. sūnus ir J. O. J., P. duktė; 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje apie santuoką nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė V. D., J. sūnus ir J. P., P. duktė; 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje apie gimimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir M. iki santuokos G. (taip nurodyta dokumente) J. duktė vardu A., gimusi (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje apie santuoką nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) susituokė K. P., K. sūnus ir A. J., P. duktė. Iš 1942 m. (duomenys neskelbtini) vykusio gyventojų surašymo akto (eilės Nr. 9.1-9.2) nurodyta, kad P. J. žmona P. J., gimusi (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose; D. J., P., mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvais nurodyti D. V., J. ir D. J., P.; santuokos liudijimo kopija, kad R. D. ir J. P. susituokė (duomenys neskelbtini); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėją byloje atstovauja advokatas Osvaldas Radimonas.

Šioje byloje pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio, 445 straipsnio nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėja nori įrodyti, kad Z. R. P. (pareiškėjos pusbrolio), kuris mirė (duomenys neskelbtini) motina A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos motina J. D. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini) yra seserys, tam tikslui, kad paveldėti turtą po Z. R. P. mirties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Dėl mirusio pusbrolio palikimo pareiškėja kreipėsi į notaro biurą, tačiau notaras nurodė, kad turimų dokumentų nepakanka, nes pareiškėja neturi motinos gimimo liudijimo.

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodo aplinkybes, kad jos mama J. J. (P., D.) gimė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose ir su savo tėvais gyveno Čikagoje, o 1921 m. jie grįžo gyventi į Lietuvą. Pareiškėja mano, kad būtent persikėlimo metu mamos gimimo liudijimas galėjo būti prarastas. Byloje pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Romos Katalikų bažnyčios 1920-1926 metų metrikų knygos J. J., P. dukters gimimo duomenų nerasta. Byloje pateiktas 1942 m. gyventojų surašymo aktas patvirtina, kad P. J., gimusi (duomenys neskelbtini) yra J. P. žmona. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad J. O. (taip nurodyta dokumente) J., P. duktė, (duomenys neskelbtini) susituokė su J. P., taip pat, kad (duomenys neskelbtini) J. P., P. duktė susituokė su V. D. Pareiškėjos R. P. (D.) gimimo liudijime motina nurodyta J. D., P..

Byloje pateiktos Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad pakrikštyta P. ir M. (iki santuokos G.) J. duktė vardu A., gimusi (duomenys neskelbtini). A. J., P. duktė (duomenys neskelbtini) susituokė su K. P..

Teisme apklausta liudytoja Z. B. patvirtino, kad pareiškėjos mama J. D. (buvusi P.) ir A. P. buvo seserys, o taip pat ir jos tėvo S. J. seserys. Jų seneliai yra P. J. ir M. J. (buvusi G.). Jos tėtis ir pareiškėjos mama gimė JAV ir į Lietuvą grįžo 1921 m. Liudytoja O. J. patvirtino, kad jos tėvas S. J., pareiškėjos mama J. D. (buvusi P.) ir A. P. buvo brolis ir seserys. J. ir A. buvo tikros seserys.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ir atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių J. D. (J.) ir A. P. giminystę nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkinamas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu yra nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, kad pareiškėjos motina J. D., mirusi (duomenys neskelbtini). ir A. P., mirusi (duomenys neskelbtini) yra seserys (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. (J.) mirusi (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) buvo seserys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.