Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Z. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2016-08-13, apie 16:55 val., Derceklių k., Pervalkos g. 63, būdamas neblaivus (nustatytas 2,56 promilės girtumas), vairavo transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pareigūno reikalavimu nepateikė automobilio registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 –16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. ir 124¹ str. 8 d.

Apeliaciniu skundu transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko Z. S. atstovė advokatė Asta Mačernytė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta ir užbaigta be automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko Z. S. žinios, jam apie procesą tinkamai nepranešus, nors tai lietė jo interesus.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad tuo metu, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis minėtą Z. S. automobilį, judėjimo negalią turintis Z. S. gulėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Z. S. automobilio pasigedo 2016 m. rugpjūčio 30 d., o vėliau jis sužinojo, kad jo automobilis policijos pareigūnų sprendimu uždarytas saugojimui į aikštelę. Z. S. pas jį atvykusiems VMI bei antstolio atsiųstam atstovui atidavė automobilį, nes bijojo didelės baudos ir netekti namo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str. numato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. redakcija numato, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (2016 03 25 įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428). Kaip matyti iš pateikto reglamentavimo, už veiką, kurią padarė administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S., nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str., apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. be kita ko įtvirtinta, jog konfiskuojami gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytus išimtinius atvejus.

Skundžiamame Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z. S., tačiau šios transporto priemonės konfiskavimas dėl R. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo visiškai nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 2 d. numatytų sąlygų, tačiau apskritai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su transporto priemonės paėmimu (perdavimu) iš transporto priemonės savininko Z. S., nes nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo apklaustas ne tik Z. S., tačiau ir jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S.. Pirmosios instancijos teismas didesnio dėmesio šioms aplinkybėms neparodė netgi iš 2016 m. rugpjūčio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4) matydamas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. policijos pareigūnams nepateikė automobilio registracijos dokumento.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256, 257, 284 str. reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas šioje byloje 2017 m. kovo 17 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str., nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti pareiškėjo Z. S. konfiskuoto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), realizavimą iki proceso pabaigos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-782-729/2016. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas taip pat nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą. 2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl šios nutarties, kurį rezoliucija priėmė bylą pirmąją instancija nagrinėjusi teisėja. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nei iki 2017 sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo. Tokios galimybės nenumato ir taikytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ar kiti teisės aktai. Pastebėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyti konkretūs atvejai, kuomet galima paduoti atskirąjį skundą. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog apylinkės teismas, 2017 m. kovo 17 d. priimdamas nutartį padarė aiškią teisės taikymo klaidą, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis teisėtumo ir protingumo principais ir siekdamas atkurti proceso darną bei logiką, taip apt naikina šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 d. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.