Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 1 d., apie 18.00 val., Kaune, Kaniukų 1 – oje g. ties namu Nr. 4, J. Š. mažametis sūnus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), koja spyrė draugui į pilvą. Už vaiko padarytą pažeidimą atsako jo tėvai, kadangi nepanaudojo teisėtos tėvų valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, neatvykus į bylos nagrinėjimą, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. paaiškino, kad su sūnumi apie jo netinkamą elgesį kalbėjo, jis labai gailėjosi spyręs vaikui ir pažadėjo daugiau netinkamai nesielgti. Nurodė, kad namuose bei mokykloje dėl sūnaus neturi problemų (b. l. 1).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), J. V. apklausos protokolas (b. l. 7-8), J. V. apklausos protokolas (b. l. 9-10), V. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad žaidė su draugais. Į aikštelę atėjo D. ir jo mažas brolis. D. pasakė, kad jie negali žaisti aikštelėje. V. Š. priėjo prie D. ir spyrė jam į pilvą. Supranta, kad pasielgė netinkamai (b. l. 12), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnis, pagal kurį atsakomybėn traukiama J. Š., numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-1379-07).

Tačiau tėvų patraukimui atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią.

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad J. Š. nepanaudojo tėvų valdžios tam, kad tinkamai auklėtų savo sūnų V. Š.. Teismas pripažįsta esant įrodyta, kad J. Š. nepilnametis sūnus V. Š. viešoje vietoje koja spyrė draugui į pilvą. Toks nepilnamečio elgesys rodo, kad jo mama J. Š. tinkamai neauklėjo savo sūnaus: neišaiškino sūnui gero elgesio taisyklių, sūnaus daromų pažeidimų žalos ir dėl to kilsiančių pasekmių. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. Š. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje sudėties. Taigi, J. Š. buvo žinoma, kad mažamečiui sūnui yra būtina dėmesinga priežiūra, užtikrinant jo tinkamą elgesį, saugumą ir kitus reikalavimus.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. Š. nepanaudojo teisėtos tėvų valdžios savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

J. Š. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. Š. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsniu, 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.