Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-319/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-09
Bylos Nr.
2A-319/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“
Atsakovas
A. D., IĮ ,,Aldaujana“
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-319/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2, 50.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovui A. A. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“ ir atsakovo A. D. individualios įmonės ,,Aldaujana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-112-178/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“ ieškinį atsakovui A. D. individualios įmonės ,,Aldaujana“ dėl atsiskaitymo už parduotą produkciją ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Miaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. IĮ ,,Aldaujana“ 27 627,67 Lt už medžiagas ir žaliavas, 39 550,16 Lt už nebaigtą ir gatavą produkciją, 20 227,23 Lt už neapmokėtas sąskaitas faktūras, 29 538,21 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. gegužės 2 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 9/2007/05, kuria vienerių metų laikotarpiui iš atsakovo išsinuomojo gelžbetoninių gaminių cechą su gamybos priemonėmis, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo 31 d. šalių susitarimu nuomos sutartis buvo nutraukta. Atvykęs pasirašyti perdavimo- priėmimo aktą sužinojo, kad atsakovas vykdė gamybą, kurioje sunaudojo ceche buvusias ieškovo žaliavas. Atsakovo atstovas, dalyvaudamas akto surašyme, patvirtino paliktos žaliavų ir gatavos produkcijos kiekius. Nei gatavos produkcijos, nei medžiagų išvežti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų ieškovui nebuvo leista. Taigi, atsakovas neįvykdė nuomos sutarties 3.1.6 punkto reikalavimo perimti grąžinamą turtą ir susitarimo dėl sutarties nutraukimo 3 punkto nuostatų dėl pilno atsiskaitymo pagal nuomos sutarties sąlygas. Sutarties nutraukimo dieną atsakovui priklausančiose patalpose liko žaliavų ir medžiagų, kurių vertė pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis yra 27 627,67 Lt, gatavos produkcijos vertė – 21 261,53 Lt. Nebaigtos gamybos – varžto inkarinio ruošinių kaina sudaro 750 Lt. Atsakovui buvo parduota 110 gelžbetoninių šulinių RKŠ 3-80 (liko 15 vnt.), gelžbetoninių šulinių RKŠ-1 (likutis 3 vnt.) ir RKŠ-5 (likutis 2 komplektai). Kadangi minėtų gaminių kaina nėra numatyta susitarime, iš atsakovo turi būti priteista nurodytų gaminių likučio rinkos vertė. Rinkos vertei nustatyti ieškovas naudoja kitų gamyklų, gaminančių tokius gaminius, pardavimo kainas. Todėl už šulinių RKŠ-4 bei GKŠ-5 2 komplektų likutį priteistina 3 200 Lt, už šulinių RKŠ-1 trijų komplektų likutį priteistina 600 Lt, už šulinių RKŠ-3 15 vnt. likutį priteistina 13 500 Lt, už 2 vietų konsolės 16 vnt. likutį priteistina 74,39 Lt, už 3 vietų konsolės 31 vnt. likutį priteistina 164,24 Lt. Be to, pagal nuomos sutarties Nr. 9/2007/05 sutarties sąlygas šalys suderino atsakovui parduodamos produkcijos kiekį ir kainas. Pirkimo-pardavimo sąlygos buvo nustatytos 2007 m. kovo 29 d. sutartimi Nr.8/2007-03. Pagal šios sutarties 3.3 punkto sąlygą atsakovas privalėjo sąskaitas faktūras apmokėti per 30 dienų nuo jų gavimo dienos. Atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškovu ir pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras liko ieškovui skolingas 20 227,23 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punkto sąlygą atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą apmokėti sąskaitą faktūrą dieną, todėl iš atsakovo turi būti priteisti delspinigiai. Iš viso iš atsakovo turėtų būti priteista 59 076,41 Lt delspinigių, tačiau ieškovas delspinigių sumą mažino 50 procentų ir prašė iš atsakovo priteisti 29 538,21 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. D. IĮ „Aldaujana“ 87 995,82 Lt, 1 500 Lt už advokato pagalbą, 2 639,87 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Miaras“, 15,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8/200703 2.1.2 punktą pirkėjas buvo įsipareigojęs užsakyti ir nupirkti ieškovo produkciją bei už ją sumokėti. Teismo teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už iki sutarties nutraukimo atsakovui parduotą ieškovo produkciją, įsiskolinimas yra 20 227,23 Lt, todėl nesant ginčo, teismas dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisakė ir šią ieškinio dalį patenkino (CK 6.200 str. 1 d., 6. 256 str. 1, 2, 4 d.d.). Taip pat teismas nustatė, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punktas nustatė 2 proc. dydžio delspinigius už pirkėjo nesavalaikį atsiskaitymą. Teismas sprendė, kad tokia netesybų suma yra akivaizdžiai neprotingai didelė, be to, atsakovas savo prievolę atsiskaityti iš dalies vykdydavo (dalį sumokėjo ir bylos nagrinėjimo eigoje), todėl delspinigius sumažino iki 0,02 proc., t.y. iki 590,76 Lt (CK 6.258 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo turto, likusio atsakovo žinioje apimties, vertės, jo faktinio buvimo natūroje. Teismo teigimu, ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo medžiagų ir produkcijos likučių aktais, pažymomis, buhalterinės apskaitos duomenimis, fotonuotraukomis (b.l. 12, 18, 111, 127-130, 131), tuo tarpu atsakovas iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo paliktas turtas tebėra atsakovo saugomas, nepateikė. Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojais E. Z., A. Š. nurodė neva dalis ieškovo nurodomo (kaip negrąžinto) turto – gatava produkcija – dar esanti gamybos cecho teritorijoje, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, šiuos argumentus vertino kritiškai, juo labiau, kad minėti liudytojai ir šiuo metu yra atsakovo darbuotojai. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo grąžinti ieškovui šio paliktą turtą, o nustačius, jog realiai jo nebėra, jam kyla pareiga atlyginti jo vertę (CK 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 4 d.). Taip pat teismas nurodė, kad byloje yra pateikti du aktai – 2008 m. balandžio 1 d. ir balandžio 10 d. – apie medžiagų ir gatavos produkcijos likučius (b.l. 12, 18). Pirmąjį be ieškovo direktoriaus dar pasirašė ir E. Z., A. Š., antrąjį – E. Z. kaip atsakovo atstovas. Tai teismo manymu, paneigia atsakovo aiškinimus, kad medžiagos bei jų kiekiai galėjo būti netikslūs, juo labiau, kad atsakovas, teigdamas, jog ieškovo turtas yra išlikęs, pats jokių kitokių konkrečių skaičių nepateikė, apsiribodamas bendro pobūdžio nesutikimu bei abejonėmis. Jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomą turto vertę, atsakovas taip pat nepateikė. Tuo tarpu iš 2008 m. balandžio 3 d. rašto matyti, kad, nutraukus šalių nuomos sutartį, apie gamybos priemonių, gatavos produkcijos ir medžiagų likutį, atsakovui buvo žinoma, jis pats kvietė atvykti ieškovo atstovus šių likučių perdavimui-pardavimui jam (b.l. 19). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad neturi pakankamo pagrindo netikėti ieškovo pateiktuose rašytinuose įrodymuose nurodytais duomenimis, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 27 627,67 Lt už medžiagas ir žaliavas, 39 550,16 Lt už nebaigtą ir gatavą produkciją patenkino.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Miaras“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti, priteisti ieškovui 3 515,69 Lt delspinigių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek , kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Teismas neturėjo pagrindo sumažinti delspinigių sumos iki 590,76 Lt, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamo atsiskaitymo ieškovas patyrė tik 590,76 Lt nuostolių. Dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas bankui sumokėjo 3 515,69 Lt palūkanų, kurių ieškovas galėjo nepatirti, jeigu atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.

Atsakovas A. D. IĮ ,,Aldaujana“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas neteisingai nurodė, kad atsakovas sunaudojo jam priklausančias medžiagas ir žaliavas, niekuo nepagrindžia savo tvirtinimo, kad atsakovas neleido ar neleidžia išsivežti jam priklausančias medžiagas, žaliavas ir gaminius. Paneigdamas šiuos tvirtinimus, atsakovas pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teiginius, kad atsakovas sunaudojo paliktas medžiagas ir žaliavas paneigia byloje esantys 2008 m. balandžio 1 d. ir 2008 m. balandžio 10 d. aktai. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie yra prieštaringi. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nei gatavos produkcijos, nei medžiagų išsivežti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų ieškovui nebuvo leista. Atsakovas 2009 m. kovo 27 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. raštais kreipėsi į ieškovą, kad jis atsiimtų jam priklausančias medžiagas ir žaliavas, gaminius. Ruošiant taikos susitarimus buvo siūlomi įvairūs variantai, tačiau ieškovas visus juos atmetė.

2. Teismas nepagrįstai taikė CK XX skyriaus normas, kadangi jos gali būti taikomos tik tada, kai nėra tarp šalių sudarytos sutarties. Šalims 2008 m. kovo 31 d. susitarimu nutraukus 2007 m. gegužės 2 d. sudarytą nuomos sutartį, ieškovas privalėjo atlaisvinti ir priduoti gautą nuomotojui (atsakovui) turtą (nuomos sutarties 3.1.6 p.). Medžiagų, žaliavų bei nebaigtos ir gatavos produkcijos ieškovo neišvežimas iš nuomojamų patalpų sukelia atsakovui papildomų išlaidų dėl jų sandėliavimo ir saugojimo. Nutraukus sutartinius įsipareigojimus, atsakovui neišliko pareigos nei pirkti, nei atsiskaityti su ieškovu. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CK 6.242 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškovas galėjo apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis.

3. Teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus. Teismas vertindamas ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose matyti produkcijos markiravimas įmonės ,,Aldaujana“, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo bendrovė ,,Miaras“ neturėjo sertifikato savo gaminamos produkcijos markiravimui ir visa produkcija buvo gaminama atsakovo ,,Aldaujana“ vardu. Todėl nepagrįstai vertino, kad ieškovo gatavos produkcijos – šulinių neišliko. Be to, netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie teigė, kad išliko ieškovo medžiagos ir pagaminta produkcija, kurią galėtų pastarasis atsiimti. Taip pat teismas neįvertino, kad po 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pagamino iš esamos medžiagos papildomai 16 komplektų šulinių RKŠ-2-80, kuriuos išsivežė. Todėl teismas, priteisdamas ieškovui 87 995,82 Lt, iš šios sumos turėjo atimti 16 komplektų šulinių RKŠ-2-80 kainą.

4. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes priteisdamas ieškovo naudai 75 proc. išlaidų už advokato pagalbą, nepriteisė atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Miaras“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apelianto teiginys, kad atsakovas jokiais sutartiniais dokumentais nebuvo įsipareigojęs nupirkti pasibaigus nuomos sutarčiai likutines medžiagas, žaliavas bei gatavą produkciją, prieštarauja rašytiniam įrodymui – 2008 m. kovo 31 d. susitarimui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir 2008 m. balandžio 3 d. atsakovo pranešimui apie likučių perdavimą- pardavimą. Apelianto argumentas, kad po sutarties nutraukimo ieškovas gamino produkciją yra visiškai nepagrįsta.

Atsakovas A. D. IĮ ,,Aldaujana“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovui neįvykdžius Nuomos sutarties 2.2 p. daugiau nei pusę metų, nemokant nuomos sutriko atsakovo finansinės galimybės ir mokėjimai už gautą produkciją. Be to, pasibaigus Nuomos sutarties galiojimui, ieškovas neįvykdė Nuomos sutarties 3.1.6 p., neperdavė atsakovui išnuomoto turto techniškai tvarkingo, todėl komplikavosi gamybos pradžia. Taip pat ieškovas yra likęs skolingas atsakovui už nuomą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nuostolių dėl ieškovo kaltės patyrė ir atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje ginčas kildinamas iš šalių sudarytų sutarčių: 1) 2007 m. gegužės 2 d. nuomos sutarties ir 2) 2007 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 6, 9). Remdamasis pastarosios sutarties sąlygomis, ieškovas nurodė, kad už parduotą produkciją atsakovas laiku neatsiskaitė – liko skolingas 20 227,23 Lt (sutarties 2.1.2 p.). Dėl šios skolos ginčo nėra, atsakovas su ja sutinka, teismas šią skolos dalį iš atsakovo priteisė, plačiau teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Teismas šioje dalyje priteisė 590,76 Lt sutartyje nurodytų delspinigių, mažindamas ieškovo prašomas priteisti 2 procentų netesybas nuo nesumokėtos sumos iki 0,02 procentų. Ieškovas skundžia šią sprendimo dalį, prašo priteisti 3 515,69 Lt delspinigių, nurodydamas, jog tokio dydžio nuostolius jis turėjo, sumokėdamas palūkanas bankui, tuo tarpu, to būtų nereikėję daryti, jei laiku buvo atsiskaityta. Teisėjų kolegija ne visiškai sutinka su tokia ieškovo pozicija. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio antroji dalis numato teismo teisę mažinti aiškiai per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nuostolių, patirtų dėl dalinio prievolės neįvykdymo laiku, neįrodinėjo. Prie savo apeliacinio skundo jis pateikė banko pažymą (t. 2, b. l. 7), iš kurios matyt, kad jis 2008-04-01 – 2008-08-31 laikotarpiu sumokėjo bankui 3 515,69 Lt palūkanų. Tačiau iš šios pažymos matyti, kad kredito suma laikotarpio pradžioje buvo 86 320 litų, kokia viso kredito suma, kada jis buvo suteiktas, duomenų nėra. Ar turėjo įtakos kredito grąžinimo terminams ir bankinių palūkanų dydžiui atsakovo laiku nesumokėta 20 227,23 Lt suma, taip pat duomenų nėra. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė dėl prievolės dalies neįvykdymo laiku jam atsiradusių nuostolių dydžio ir teismas pagrįstai sumažino priteistų delspinigių dydį. Šios teismo sprendimo dalies ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kita pareikšto reikalavimo dalis kildinama iš šalių nuomos sutarties (t. 1, b. l. 6). Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 2 d. nuomos sutartimi atsakovas išnuomojo ieškovui gamybines patalpas, esančias Tauragės rajone, vienerių metų laikotarpiui. Nuomos sutarties 3.1.5 punktas numatė nuomininko (ieškovo) pareigą parduoti pagamintą produkciją nuomotojui (atsakovui). Ieškovas, remdamasis šia sutarties nuostata, laikosi pozicijos, kad atsakovas už ieškovo paliktas atsakovo sandėlyje po nuomos nutraukimo medžiagas ir žaliavas bei už gatavą produkciją privalo jam sumokėti atitinkamai 27 627,67 Lt ir 39 550,16 Lt. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai ieškovo pozicijai ir jo ieškinį tenkino, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovas įrodymus apie žaliavų ir gatavos produkcijos kiekį atsakovo sandėlyje grindė aktu (t. 1, b. l. 12) ir pažymomis (t. 1, b. l. 13-18). Šie dokumentai, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, surašyti remiantis ieškovo buhalterinės apskaitos duomenimis, o pirmasis aktas pasirašytas dar ir atsakovo darbuotojų parašais, kas neva patvirtina produkcijos buvimą pas atsakovą. Tačiau pats faktas, kad ieškovo pagaminta dalis produkcijos yra atsakovo sandėlyje, neduoda pagrindo priteisti iš atsakovo šios produkcijos vertę pinigais.

Kaip minėta, sutarties 3.1.5 punktas įpareigoja nuomininką (ieškovą) parduoti pagamintą produkciją atsakovui, tačiau nenumato priešingai – atsakovo pareigos pirkti produkciją. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad tokį šalių susitarimą nulėmė faktiniai jų santykiai – kad už patalpų nuomą iš dalies bus atsiskaitoma gatava produkcija ir būtent todėl ieškovui numatyta pareiga parduoti šią produkciją ne tretiesiems asmenims, o patalpų nuomotojui (atsakovui). Nutraukiant nuomos sutartį šalių susitarimu (t. 1, b. l. 8), nebuvo numatyta atsakovo pareiga sumokėti už likusią produkciją, susitarimo 3 punkte nurodyta, jog atsiskaitymai vykdomi remiantis nuomos sutarties sąlygomis, o 4 punkte – kad šalys viena kitai pretenzijų neturi. Todėl niekuo nepagrįstas ieškovo atsikirtimų argumentas, kad neva nuomos sutarties ir susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygos įpareigojo atsakovą būtinai nupirkti ieškovo pagamintą produkciją. Nepagrįstu laikytinas ir ieškovo argumentas, kad atsakovas jam neleidžia ar kitaip trukdo pasiimti produkciją, Byloje esantys šalių susirašinėjimo dokumentai (t. 1, b. l. 30, 31, 61, 67, 147) patvirtina atsakovo atstovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovas ne kartą buvo raginamas pasiimti savo produkciją, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas su savo apeliaciniu skundu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą (t. 2, b. l. 18-48), iš kurios matyti, kad atsakovo įmonei priklausančiose patalpose, kurias ir nuomavo ieškovas, buvo rasta gatavos produkcijos ir medžiagų, kurie, kaip teigia atsakovas, priklauso ieškovui ir kuriuos jis leidžia ir ragina jį atsiimti.

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pagal šalių sudarytas sutartis atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui už šio pagamintą produkciją, tuo pačiu ir tenkinti pareikštą ieškinio reikalavimą. Be to, pažymėtina, jog ieškovo argumentas, kad atsakovas savo gamyboje sunaudojo ieškovo medžiagas ir žaliavas, apskritai neparemtas jokiais įrodymais, teismas šių argumentų taip pat neanalizavo, todėl ši ieškinio dalis patenkinta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama atsakovo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, priteisiant iš atsakovo ieškovui už jo sandėlyje esančią produkciją 39 550,16 Lt ir už žaliavas ir medžiagas 27 627,67 Lt ir šią ieškinio dalį atmeta, atitinkamai atmetant ir žyminio mokesčio bei advokato išlaidų dalis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu dėl 20 227,23 Lt už atsakovui parduotą produkciją, ir dėl 590,76 Lt delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą, atitinkamai dėl šią dalį atitinkančių bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteista 1 500 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, todėl atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dydį, minėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš atsakovo priteistina 360 Lt (2000 x 0,18) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 2 639,87 Lt žyminio mokesčio valstybei, tačiau iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai mažintinas ir priteistino žyminio mokesčio dydis, t. y. priteistina 648,37 Lt (3 602,07 x 0,18) Lt. Atitinkamai iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinio skundo dalį, iš ieškovo atsakovui priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis 2 006,34 Lt (2 639,93 x 0,76). Įskaičius iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovui priteistina 997,97 Lt (2006,34 – 648,37 – 360). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad valstybė patyrė 15,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 2,75 Lt iš atsakovo ir 12,55 Lt iš ieškovo.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo A. D. individualios įmonės „Aldaujana“ priteistą ieškovui UAB ,,Miaras“ sumą iki 20 817,99 Lt (dvidešimt tūkstančių aštuonių šimtų septyniolika litų, 99 ct).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. D. individualios įmonės „Aldaujana“ priteista 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2 639,87 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB ,,Miaras“ bei 15,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Miaras“ (į. k. 300651590) 997,97 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus, 97 ct) atsakovui A. D. individualiai įmonei ,,Aldaujana“ (į. k. 125638257) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Miaras“ 12,55 Lt, o iš atsakovo A. D. individualios įmonės „Aldaujana“ – 2,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas