Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Linai Lesnikovai, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, atsakovui V. V., 2008 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovui V. V. dėl 35,15 litų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. V. su prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Ligos socialinio draudimo pašalpų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-211 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 1 d., toliau – ir Įstatymas) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 894 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d., toliau – ir Nuostatai). Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Įstatymas šios socialinio draudimo rūšies gavimą sieja su tam tikrų sąlygų įgyvendinimu: 1) apdraustasis tampa laikinai nedarbingas; 2) dėl šios priežasties praranda darbo pajamas; 3) apdraustasis tuo laikotarpiu turi negauti ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 punktą, asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip nustatyta teisės aktų, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. V. laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 15 d. iki 2004 m. liepos 26 d., VSDFV Klaipėdos skyrius buvo paskyręs ir išmokėjęs ligos pašalpą. 2005 m. balandžio 27 d. pareiškėjui atlikus medicininės dokumentacijos patikrinimą, nustatyta, kad atsakovas nedarbingumo metu kirto valstybės sieną (b.l. 7). VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 199 „Dėl permokos nustatymo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 15 d. iki 2004 m. liepos 26 d. V. V. permokėta 35,15 litai nepagrįstai išmokėtos ligos pašalpos (b.l. 6), nes atsakovas pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 36 punkto reikalavimus. 2005 m. gegužės 5 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. 754 „Dėl V. V. ligos pašalpos“ (b.l. 8) nuspręsta nemokėti atsakovui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2004 m. liepos 20 d. iki 2004 m. liepos 20 d., nes apdraustasis pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą.

Pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 307/68 (2004 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-441/A1-152 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, toliau – ir Taisyklės) 70 punktą, elgesio taisyklių pažeidimais laikoma, kai asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, nesilaiko gydytojo nustatyto režimo, neatlieka paskirtų gydymo ar diagnostikos procedūrų. Gydymo režimas bei elgesio taisyklės nedarbingumo metu yra nustatomi siekiant optimalaus gydymo rezultato, kad ligonis kuo greičiau atgautų darbingumą, todėl elgesio taisyklių pažeidimu yra suprantami tokie ligonio veiksmai, dėl kurių apsunkinamas gydymo rezultatų pasiekimas.

Atsakovas pripažįsta nedarbingumo metu pažeidęs gydytojo nustatytą rėžimą ir sutinka atlyginti padarytą žalą.

2007 m. vasario 7 d. reikalavimu Nr. 1-101-SI1-3279 (b.l. 9) atsakovas buvo įpareigotas atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau reikalavimas buvo neįteiktas, nes gyvenamojoje vietoje atsakovas nerastas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) 18 straipsnis nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pareiškėjo atstovės ir atsakovo paaiškinimais bei duomenimis apie draudimo laikotarpius (b.l. 21-23) nustatyta, kad atsakovas jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniais, 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 35,15 litų dydžio permokėta ligos pašalpos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą patenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš atsakovo V. V. priteisti 35,15 (trisdešimt penkis litus penkiolika centų) žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.