- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- I-3696-244/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, dalyvaujant pareiškėjui J. J., jo atstovui J. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Tenytei, vertėjai Eleonora Pikalis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. prašyme (b. l. 49–52) prašo atnaujinti terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo V. J. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą – žemę (duomenys neskelbtini) kaime (dabartinis Lazdynų mikrorajonas), ir prie šio prašymo pateikiamus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Prašyme pareiškėjas nurodo, kad yra V. J. ir A. J. (mergautinė pavardė R.) sūnus, kuris, mirus tėvams, paveldėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į dalį žemės atkūrimo. 1998 m. lapkričio 6 d. mirus motinai A. J., kuri nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises, negalėjo pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises, nes jau 1997 m. kovo 27 d. jam lūžo stuburas ir tapo neįgalus. Be to, po trijų mėnesių intensyvaus gydymo buvo diagnozuota osteoporozė (kaulų retėjimas), dėl to sunkiai galėjo vaikščioti ir judėti. 1997 m. birželio 26 d. jam buvo paskirta antra invalidumo grupė, 2001 m. pabaigoje buvo pasiūlyta stuburo operacija, kurios jis atsisakė. 2006 m. birželio mėnesį jam buvo nustatytas šlapimo pūslės vėžys. 2006 m. liepos 20 d. buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinta šlapimo pūslė. 2006 m. rugpjūčio 29 d. buvo pripažintas iš dalies darbingu, esant tik 30 proc. darbingumo lygiui. Po operacijos sveikata dar labiau pablogėjo. Be to, 1997 m. spalio 1 d. jo žmonai Č. J. buvo atlikta operacija, po kurios jos būklė tapo labai sunki ir žmona tapo neįgali. 1998 m. vasario 10 d. jai buvo paskirtas antros grupės invalidumas, todėl įstatyme nustatytus terminus praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą (b. l. 63–66) su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepime į prašymą paaiškino, kad pareiškėjo sveikatos būklė nėra ta aplinkybė, kuri savarankiškai galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti įstatyme nustatytus terminus. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl negalėjo kreiptis pagalbos į kitus asmenis ir prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti laiku. Be to, sveikatos problemos pareiškėjui nesutrukdė nuo 2006 m. aktyviai dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese į senelio V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl visas atkūrimo procesas jam yra gerai žinomas, o tai reiškia, kad terminai pateikti prašymą ir dokumentus yra praleisti dėl subjektyvių priežasčių. Tai patvirtina J. J. 2008-04-17 ir 2008-04-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, prasta pareiškėjo sveikatos būklė neturėtų būti pripažinta svarbia priežastimi, trukdžiusia pateikti prašymą ir dokumentus teisės aktų nustatytais terminais arba kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo anksčiau. Be to, pareiškėjas dar 2008 metais galėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą ir dokumentus į V. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, bet to nepadarė dėl savo paties aplaidumo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paveldėjimo santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios CK normos. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 573 straipsnyje buvo nustatytas įpėdinių pagal įstatymą ratas. Testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkretiems įpėdiniams buvo įtvirtinta 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 575 straipsnio 1 dalyje, taip pat galiojančio 2000 m. CK 5.19 straipsnyje. 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 587 straipsnyje buvo reglamentuotas palikimo priėmimas.
Pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šioms teisėms atkurti reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz.: žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamais atvejais 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).
Pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, siekdamas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. blogos savo ir savo žmonos sveikatos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus, 1997 m. birželio 26 d. jam buvo paskirta antra invalidumo grupė, serga sunkiomis ligomis, šios aplinkybės jam objektyviai sukliudė pateikti prašymą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į tėvo V. J. turėtą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime teismui nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą ir giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. J. prašymą tenkinti.
Atnaujinti J. J. įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.