Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
II-90-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00114-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
J. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. II-90-784/2015
Proceso Nr. 4-68-3-00114-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNutariMAS2015 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, Ingai Krupauskienei, Daivai Vyšniauskaitei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. Ž., jos atstovui advokatui A. M., nukentėjusiajam J. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK KPV AVS) vyr. specialistas A. G. 2014-12-11 priėmė nutarimą Nr. 10N-22974313-14 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. Ž. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (28 Eur) baudą. Nutarime konstatuota, kad R. Ž. 2014-12-08 apie 13.12 val. Lukšio g. 22, Vilniuje, vairuodama automobilį ir įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos nepraleido keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Šalies argumentai

Nesutikdama su minėtu nutarimu, R. Ž. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK KPV nagrinėti iš naujo. Pareiškėja skunde nurodo, kad pareigūnas, kuris kvalifikavo pažeidimą ir vertino su tuo susijusius įrodymus, visiškai ignoravo jos paaiškinimus ir jų išvis netyrė, neatsakė į jos iškeltas abejones dėl to, kad degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (iš kurios ji išvažiavo) ir šalia esančios „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijos yra viena šalia kitos ir jų neskiria joks kelias, kuriuo važiuojantys automobiliai turėtų pirmumo teisę. Išvažiuodama iš degalinės į šalia esančią „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (kuri, be kita ko, sužymėta automobilių stovėjimo vietomis), ji buvo įsitikinusi, kad įvažiuoja į kitą lygiareikšmę teritoriją, todėl pasižiūrėjusi, kad jai iš dešinės nėra jokių kliūčių, lėtai pajudėjo. Šiuos savo įsitikinimus pareiškėja grindžia faktais: 1) išvažiuojant iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ (iš kurios ji išvažiavo) į šalia esančią „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nėra jokių pirmumo kelio ženklų, kurie nurodytų, jog būtina duoti pirmumą transporto priemonėms, važiuojančioms „(duomenys neskelbtini)“ teritorija; 2) nėra jokio kelio ženklinimo, kuris nustatytų atitinkamą eismo režimą, iš kurio būtų galima spręsti, jog įvažiuojama į kelią; 3) be to, abiejų teritorijų važiuojamųjų dalių danga yra vienoda. Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, išmatavo abiejų važiuojamųjų dalių pločius ir užfiksavo, jog važiuojamoji dalis, iš kurios pajudėjo pažeidėja, yra netgi platesnė nei važiuojamoji dalis, į kurią ji įvažiavo ir kuria važiavo kitas automobilis. Atitinkamai, iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies nėra aišku, kokiais įrodymais vadovaujantis pareigūnas nustatė, jog automobilis, važiuodamas šalia esančia (lygiareikšme) teritorija, vis tik turėjo pirmumo teisę pareiškėjos atžvilgiu. Tuo atveju, jei būtų iš esmės ištirtos visos eismo įvykio aplinkybės ir objektyviai atsakyta į visus pareiškėjos klausimus, būtų pagrindas pripažinti, jog tiek ji, tiek automobilis, su kuriuo ji susidūrė, judėjo lygiareikšmių važiuojamųjų dalių sankirtoje, kurioje galiojo „dešinės rankos“ taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155 p. Todėl automobilis, kuris judėjo pareiškėjai iš kairės, privalėjo ją praleisti. Ji judėjo pakankamai lėtai, tuo tarpu iš nukentėjusiuoju pripažinto asmens automobilio sugadinimų buvo galima spręsti, jog jis važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu, todėl, pareiškėjos nuomone, dėl didesnio greičio jis tiesiog nespėjo sustabdyti automobilio ar kitaip išvengti kliūties. Todėl 2014-12-11 Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nutarimas yra nepagrįstas ir neteisingas, surašytas netinkamai įvertinus bylos medžiagą, neištyrus visų svarbių aplinkybių, grubiai pažeidžiant pareiškėjos teises. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo teismo panaikinti 2014-12-11 Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK KPV AVS atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė palikti Vilniaus apskrities VPK KPV AVS vyr. specialisto A. G. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8958596 nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad policija 2014-12-08 buvo pateikusi kaltinimus R. Ž. dėl KET 102 p. pažeidimo. Ši teisės norma transporto priemonės vairuotojui adresuoja reikalavimą įvažiuojant į kelią iš šalia esančių teritorijų duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme teritorijos apibrėžimo nėra, tačiau KET yra suformuota kelio sąvoka, pagal kurią, kelias tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Eismo įvykio byloje ROIK Nr. 07-14-8958596 nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko P. Lukšio ir J. Galvydžio gatves jungiančioje eismo juostoje, kurios išvažiavimai yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“. Policijos nuomone, ši kelio atkarpa atitinka ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtintą gatvės apibrėžimą, skelbiantį, jog gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Pažymėtina, kad teritorija, iš kurios išvažiavo R. Ž. vairuojamas automobilis Toyota Land Cruiser, yra uždara, neturinti pravažiavimo į Verkių , P. Lukšio ar J. Galvydžio gatves, ji skirta degalams įsigyti. Išvažiuodamas iš teritorijos, vairuotojas turi įvažiuoti į P. Lukšio ir J. Galvydžio gatves jungiantį kelio ruožą, kur vyksta transporto ir pėsčiųjų eismas, tarp P. Lukšio ir J. Galvydžio gatvių duodamas kelią gatves jungiančiame kelio ruože važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl Vilniaus apskrities VPK KPV AVS nemato pagrindo sutikti su pareiškėjos skundu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. Ž. palaikė skundą skunde išdėstytais nurodytais motyvais, nurodė, jog išvažinėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, ten nebuvo jokių ženklų, nurodančių, kur ji randasi, visur vienodos kelio dangos. Privažiavus tokį patį kelią, kokiu važiavo ji, stabtelėjo, pasuko galvą į kairę, į dešinę pusę, tada pajudėjo ir pajuto smūgį. Gavosi taip, kad ji iškišo automobilio „nosį“ ir ją užkabino, pusė jos mašinos atsidūrė ant trinkelių, kita pusė – ant kelio.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. Š. nurodė, jog važiavo Lukšio gatve, pasukęs pamatė iš priekio išlindusį džipą, bandė stabdyti, bet nespėjo ir trenkėsi. Jis buvo įsitikinęs, jog važiuoja pagrindiniu keliu. Internetiniame puslapyje www.maps.lt nurodyta, jog tai pagrindinis kelias, su tuo sutiko ir policijos pareigūnai.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015-03-13 rašto Nr. A51-26554 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento nuomone, teritorija tarp P. Lukšio ir J. Galvydžio gatvių yra jungiamasis kelias, kurio išvažiavimuose į P. Lukšio ir J. Galvydžio gatves yra įrengti pirmumo ženklai Nr. 203 „Duoti kelią“, degalinė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), yra šalia kelio esanti teritorija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skundu asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, R. Ž. prašo skundžiamą Vilniaus apskrities VPK KPV AVS vyr. specialisto A. G. 2014-12-11 nutarimą Nr. 10N-22974313-14 panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo. Pagal ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktą, šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pagal byloje esančius surinktus įrodymus, tokio pobūdžio, t. y. didelės apimties tyrimas, šiuo atveju nėra reikalingas, nes esminiai skundo argumentai susiję su jau nustatytų faktinių bylos aplinkybių juridiniu vertinimu. Kartu teismas pažymi, kad bylų dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas nustato ATPK 301 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad teismas nėra saistomas skunde išdėstytų reikalavimų ir išnagrinėjęs bylą gali priimti bet kurį iš ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1-5 punkte numatytų sprendimų. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos teismo vaidmens baudžiamajame procese aspektais – teismas turi siekti nustatyti objektyvią tiesą procese ir teisingai išspręsti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimą; būti lygiai teisingas visiems procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai). Kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija iš principo prilygsta baudžiamajam kaltinimui, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteiktos tokios pat procesinės garantijos, kaip ir ginantis nuo baudžiamojo kaltinimo, o teismo vaidmuo vykdant teisingumą administracinėse bylose taip pat nėra skirtingas nuo teismo paskirties ir vaidmens baudžiamųjų bylų nagrinėjimo atvejais.

Šioje byloje R. Ž. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-22803896-14 jai inkriminuotas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas apibūdintas taip: „R. Ž. įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir į jį atsitrenkė. Apgadinti abu automobiliai“. Skundžiamame 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 10N-22974313-14 R. Ž. inkriminuojamo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo aplinkybės išdėstytos šiek tiek kitaip: „R. Ž. vairuodama automobilį ir įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos nepraleido keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai“. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodoma, kad R. Ž. pažeidė KET 9 ir 102 punktų nuostatas. KET 9 punktas reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas, tuo tarpu R. Ž. inkriminuojamas KET 102 punktas nurodo, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“. Ginčo dėl eismo įvykio fakto ir laiko, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir jas vairavusių asmenų tapatybės, byloje nėra. Esminė bylos aplinkybė, vertinant skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą yra tai, ar nutarimą priėmęs pareigūnas teisingai juridiškai įvertino eismo įvykio dalyvių veiksmus ir eismo įvykio vietą KET požiūriu – t. y. ar tikrai nukentėjusysis J. Š. vairuojamas automobilis BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo „keliu“ KET prasme, o R. Ž. automobiliu Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelią iš šalia esančios teritorijos.

Pagal KET pateikiamą sąvokų apibrėžimą, „kelias“ – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. „Teritorijos“ (inter alia „šalia kelio esančios teritorijos“) nei KET, nei kiti eismą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. Ž. ir J. Š. vairuojamos transporto priemonės susidūrė jokio pavadinimo neturinčioje zonoje, kurioje nedraudžiamas motorinių transporto priemonių eismas. Byloje, išskyrus subjektyvų Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime išdėstytą nuomonę, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. Ž. išvažiavo iš teritorijos į kelią. Eismo zona, kuria judėjo R. Ž. ir suko į dešinę, lygiai taip pat atitinka „kelio“ sąvoką, kaip ir eismo zona, kuria judėjo J. Š. – iš byloje esančios eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, kad tai irgi yra eismui skirta juosta, asfalto dangos, jokių pirmumo ženklų eismo įvykio vietoje nėra. Teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento rašte pateikiama nuomonė, kad teritorija tarp P. Lukšio ir J. Galvydžio gatvių (kur įvyko aptariamas eismo įvykis) yra jungiamasis kelias. Nors šis teiginys taip pat yra subjektyvaus pobūdžio, visgi iš jo matyti, kad savivaldos administracijos institucija mano, jog eismo įvykio vieta yra „teritorija“, o sąvoka „jungiamasis kelias“ KET nėra apibrėžta. Kitaip tariant, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad R. Ž. ir J. Š. judėjo skirtingą statusą KET požiūriu turinčiuose keliuose ar vienas kuris iš jų judėjo iš teritorijos į kelią, ar abu judėjo teritorijoje. Asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn remiantis vien subjektyvia teisės aktuose vartojamų sąvokų interpretacija. Be jokios abejonės, R. Ž., kaip automobilio vairuotoja, privalėjo vadovautis KET 9 punkto nuostatomis, bet lygiai tokią pat pareigą turėjo ir nukentėjusysis J. Š.. Teismas nenustatė, kad R. Ž. būtų padariusi kokius nors KET pažeidimus, priežastiniu ryšiu susijusius su eismo įvykiu. Iš kitos pusės, šiuo metu nebėra galimybės nustatyti ir nukentėjusiojo J. Š. veiksmų atitikties KET požiūriu, kadangi iš byloje esančių dokumentų neįmanoma pasakyti, ar J. Š. turėjo (ar neturėjo) galimybę sustabdyti savo automobilį, pastebėjęs R. Ž. vairuojamą automobilį, ar R. Ž. savo veiksmais jam sudarė netikėtą kliūtį, ar to nepadarė. Vis dėlto, pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Dėl šių argumentų teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinės bylos teisena R. Ž. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto A. G. 2014-12-11 nutarimą Nr. 10N-22974313-14 panaikinti ir administracinę bylą R. Ž. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis