Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujat Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. Č., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2016 m. rugpjūčio 26 d., apie 02.21 val., Rokiškio m., Nepriklausomybės a., tamsiuoju paros metu vairavo dviratį, važiuodamas šaligatviu, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegė baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos spalvos žibintas, esant girtumo požymiams atsisakė nusistatyti neblaivumą alkotesterio pagalba, taip nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 56 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b. l. 2) A. V. nurodė, kad važiavo Nepriklausomybės aikštėje, o ne keliu, ir girtumo požymių nebuvo. Teismo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad jis važiavo Nepriklausomybės aikšte, o ne šaligatviu ar važiuojamąja kelio dalimi, skirta transporto priemonių judėjimui. Jis dviračiu važiavo nuo dvaro tvenkinių pėsčiųjų taku, vėliau per aikštę link bažnyčios ir buvo sustabdytas. Pripažįsta, kad liemenės neturėjo, priekinė lemputė nedegė, o galinė – buvo šiaip deganti, bet tuo metu nedegė. Paaiškino, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nevažiavo keliu, o prievolė pūsti į alkotesterį tenka tik važiuojantiems keliu. Tą paaiškino ir pareigūnams sustabdymo metu. Nors pareigūnai sako, kad jis vinguriavo, tačiau jis važiuodamas naudojosi telefonu, nes žaidė pokemonų žaidimą ir dėl to, turbūt matėsi vinguriavimas, nes važiavo lėtai. Visas konfliktas įvyko todėl, kad jis buvo apkaltintas, jog važiavo keliu, nors jis tik kirto kelią, o ne važiavo juo. Važiavimas keliu, tai važiavimas išilgai kelio, o jis jį kirto skersai. Atvykus į policijos komisariatą L. Č. jį vedė priduoti kraują tyrimui ir jis sutiko, bet pareigūnas su kažkuo pakalbėjęs telefonu pasakė, kad „kraujo tyrimo darytis eiti nebereikia“, todėl kraujo nepridavė ne dėl savo kaltės. Prašo teismo nutraukti bylą, dėl to, kad jis jokio pažeidimo nepadarė ir išaiškinti, kokiu būdu buvo nustatyta, kad jis buvo neblaivus ir kokiu teisiniu pagrindu, jam protokole įrašytas Kelių eismo taisyklių 14 punktas.

Nors A. V. dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 131 str. 1 d., 187 str. 2 d., padarymo neprisipažįsta, jo kaltė dėl šių pažeidimų padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), fotonuotrauka (b. l. 17), žemėlapio kopija (b. l. 28-29), garso įrašu (b. l. 41), kitais byloje surinktais įrodymais.

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą - L. Č. parodė, kad dirbant tamsiu paros metu, pamatė Respublikos gatvės šaligatviu važiuojantį dviratininką. Jis važiavo šaligatviu į aikštę, dešiniu kraštu nuo bažnyčios ir įvažiavo į Nepriklausomybės a., kur ir buvo sustabdytas. Matė, kaip jis atvažiavo iš šaligatvio ir įvažiavo į Nepriklausomybės a. vidurį. Dar matė kaip kirto kelią, o pagal taisykles važiuojant per kelią, reikia nulipti nuo dviračio. Jį sustabdė netoli bažnyčios. Dviratininkui buvo paaiškinta, kokiu pagrindu jį sustabdė - buvo be liemenės ir nedegė abu žibintai, be to, važiuodamas jis vinguriavo, todėl sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Paprašius pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti atsisakė. Paprašius lipti į tarnybinį automobilį, asmens tapatybei nustatyti, jis nulipo nuo dviračio, bet į automobilį nėjo. Iškvietus kitą ekipažą, atvažiavę kolegos, pradėjo jį įkalbinėti pūsti į alkotesterį. Tačiau jis atsisakė ir prisipažino, kad gėrė alaus. Pristačius į policijos komisariatą paskambino kolegoms į Panevėžį pasiklausti, ar reikėtų paimti kraujo tyrimą ir jam atsakė, kad kraujo tyrimo imti nereikia. Jų praktikoje surašomas protokolas už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Sutikęs su jų nuomone, surašė A. V. protokolą, už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą ir KET 14 punktą, nes atsisakė tikrintis girtumą alkotesteriu.

Liudytoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulė V. Č. parodė, kad dirbo su kolega L. Č.. Nepriklausomybės a. pamatė dviračiu važiuojantį asmenį. Jis važiavo Nepriklausomybės a. link bažnyčios, antroje aikštės pusėje, prie Laisvės paminklo. Jį sustabdė ant šaligatvio, prie pėsčiųjų perėjos, nes sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus, kadangi vinguriavo, buvo be liemenės ir šviesų. Kolega nuėjo su juo pasikalbėti, vėliau priėjo ir ji. Atnešė alkotesterį, tačiau asmuo nesutiko pasitikrinti girtumą, neprisistatė, teigė, kad važiavo ne keliu, todėl jie neturi teisės jo tikrinti ir, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Atsisakė nulipti nuo dviračio, pūsti į alkotesterį, o po to su jais nevažiavo į policijos komisariatą, tuo nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Iškviestas kitas ekipažas nuvežė jį į policijos komisariatą nustatyti tapatybę.

V. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) taip pat buvo nurodžiusi, kad 2016 m. rugpjūčio 26, apie 2 val. 21 min., Rokiškio m., Nepriklausomybės a., buvo pastebėtas ir patikrintas dviratininkas, kaip vėliau nustatyta – A. V., kuris tamsiuoju paros metu važiavo šaligatviu vinguriuodamas, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegė baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos spalvos žibintas. Bendraudamas su pareigūnais A. V. buvo nusiteikęs priešiškai, nenorėjo atsakyti į užduodamus klausimus arba ilgai į juos neatsakydavo, nenuosekliai dėstė savo mintis, todėl sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus. Pareikalavus alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė tai daryti, taip pat jis atsisakė nurodyti savo asmens duomenis.

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. V. nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivėjimo (b.l.5).

A. V. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalis numato, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. Tai blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šis punktas nesieja jame nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio būtent su vairavimu kelyje, šiame punkte numatyta, kad iš viso draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, todėl šis draudimas galioja ne tik kelyje. Tai, kad dviratį – dviratę bemotorę transporto priemonę A. V. vairavo išgėręs alaus, pripažino ir pats A. V. – garso įraše (CD diskas, b.l.41) girtėti, kaip jis policijos pareigūnas prisipažįsta, kad yra gėręs alaus. Kaip nustatyta, A. V. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui alkotesteriu pasitikrinti girtumą, jo girtumo laipsnis nebuvo nustatytas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytame kaltinime padarius administracinius teisės pažeidimus, nėra nurodyta, kad jis kaltinamas vairavęs dviratį neblaivus, tad teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. V. pažeidė KET 14p. Minėtas punktas iš kaltinimo šalinamas.

Kelių eismo taisyklių 17 p. nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos pareigūnų L. Č., V. Č. virš išdėstytais parodymais, byloje pateiktu garso įrašu įrodyta, kad A. V. bendraudamas tiek su pirmo tiek su antro ekipažo pareigūnais, buvo nusiteikęs priešiškai, nenorėjo atsakyti į užduodamus klausimus arba ilgai į juos neatsakydavo, nemandagiai atsikalbinėdavo, pareikalavus alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė tai daryti, taip pat jis atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, taip nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Ši jo veika atitinka ATPK 187str. 2d.

KET 56 punktas numato, kad dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

A. V. pripažįsta, kad jis liemenės neturėjo, priekinė lemputė nedegė, o galinė – buvo šiaip deganti, bet tuo metu nedegė.

Pagal KET 3.7 punktą kelias apibrėžiamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Kaip nurodė pareigūnas L. Č., dirbant tamsiu paros metu, A. V. pastebėjo važiuojatį Respublikos gatvės šaligatviu. Jis važiavo šaligatviu į aikštę, dešiniu kraštu nuo bažnyčios ir įvažiavo į Nepriklausomybės a., kur ir buvo sustabdytas. Matė, kaip jis atvažiavo iš šaligatvio ir įvažiavo į Nepriklausomybės a. vidurį. A. V. sustabdė ant šaligatvio, netoli bažnyčios.

Pareigūnų duoti parodymai nuoseklūs, byloje nėra jokių duomenų, kad jie gali būti šališki A. V. atžvilgiu, nėra.

Kaip minėta, pagal KET 3.7 punktą, šaligatvis įeina į kelio sąvoką, tad A. V. važiuodamas šaligatviu, privalėjo laikytis dviračio vairuotojui nustatytų reikalavimų – tamsiu paros metu dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje turėjo degti baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos spalvos žibintas.

Išdėstytu laikytina įrodytu, kad A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1d.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 131str.1d. – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgiama į tai, kad A. V. atžvilgiu yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 131str.1d. pažeidimo atžvilgiu), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tai pat atsižvelgiama į tai, kad asmuo praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, todėl laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti jam skiriant straipsnių sankcijose numatytas vidurkio dydžio baudas (ATPK 30² straipsnis).

A. V. teisės pažeidimus padarė tuo pačiu metu, todėl teismas, skirdamas galutinę nuobaudą, nuobaudas subendrina, nuobaudą skiriant sankcijos už sunkesnį pažeidimą ribose (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti 115 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Subendrinus nuobaudas, taikant nuobaudų apėmimą, A. V. galutinę nuobaudą skirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.