Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 259 str. 2 d., 178 str. 2 d., 93 str. 1 d., 3 p., pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus, lankytis psichologo ir/ar socialinio pedagogo konsultacijose, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei išdirbti 20 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant 20 valandų nemokamus auklėjimo pobūdžio darbus atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis, 2013-05-24 apie 16,20 val., šalia parduotuvės „Rimi“, adresu Architektų g. 19, Vilniuje,viešojo transporto sustojime „Architektų“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie automobilio „Daewoo Matiz“, valst. Nr. DW0155J, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo R. R., o šalia jo keleivio vietoje sėdėjo E. Š., staiga pasilenkęs prie keleivio pusės priekinio praviro lango, įkišo dešinę ranką į automobilio saloną ir ištraukė po magnetola gulėjusią R. R. priklausančią piniginę 50 litų vertės, kurioje buvo: 1000 litų – 4 kupiūros po 200 litų ir dvi kupiūros po 100 litų; vairuotojo pažymėjimas Nr.R0871329, išduotas R. R. vardu; LR asmens tapatybės kortelė Nr. 13079330, išduota R. R. vardu; banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. 6763 7691 4742 0164, banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. 4483 0840 9955 3242, išduotos R. R. vardu ir su minėtais daiktais pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. R. priklausantį 1050 litų vertės turtą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. M. teismo posėdžio metu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes pripažino visiškai, parodė, kad tą dieną buvo mokykloje, gavo iš E. Š. žinutę, kuria prašė paskolinti pinigų – 200 litų. Tuo metu su E. Š. santykiai buvo geri, jie susitiko šalia Šilo tilto, kur padavė 200 litų ir E. Š. nuėjo link „Rimi“, pažadėjo vakare paskambinti ir susitarti, kada grąžins. Po 10 minučių sulaukė R. R. skambučio, pastarasis pasakė, kad tuos 200 litų, kuriuos jis paskolino E. Š., paėmė jis, R. R., už neva pavogtą jo draugės Akropolio čekį. Tai išgirdęs supyko, tačiau pavyko susitarti susitikti. Jie susitiko šalia Rimi, esančios Architektų gatvėje. R. R. ir E. Š. atvažiavo automobiliu. Kadangi pastarieji atsisakė sugrąžinti tuos 200 litų, pamatęs piniginę ir pagalvojęs, kad tie pinigai gali būti piniginėje, tiesiog paėmė piniginę iš mašinos ir pradėjo bėgti. Jį vijosi, tačiau pabėgo ir sustojęs prie mokyklos patikrinęs piniginę rado joje 1000 litų, dar buvo banko kortelės, asmens tapatybės kortelė, automobilio dokumentai. Ištraukęs iš piniginės 200 litų, paskambino R. R., siūlė palikti kur nors piniginę, tačiau pastarasis nesutiko, pasakė, kad kreipsis į policiją. Tuomet jis paskambino mamai, kuri pasakė pačiam galvoti, kaip grąžinti piniginę. Tuomet jis nuvažiavo pas tėtį, kur jau rado mamą su tėčiu ir sužinojo, kad R. R. jau skambino jo tėčiui, reikalavo grąžinti 1000 litų. Kitą dieną susiskambino ir jis kartu su tėčiu atvažiavo į Vilnių, kur prie Maxima bazės susitiko su R. R. ir E. Š.. Piniginę jo tėtis sugrąžino R. R..Tada R. R. apžiūrėjęs pasakė, kad trūksta pinigų. Toje grąžintoje piniginėje buvo 800 litų. Pokalbis baigėsi tuo, kad R. R. pasakė, jog kreipsis į policiją. Vėliau R. R. pareikalavo ir jo mama atlygino R. R. 400 litų. Įvykio metu jis buvo nepilnametis. Suvokė, kad elgiasi negerai, tačiau ir R. R. su E. Š. elgėsi negerai.

Kadangi kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 2 d. priskiriama apysunkiams nusikaltimams (LR BK 11 str.4d.), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis LR BK 273 str., sutinkant prokurorei ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamojo Ž. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. R. parodymais apie tai, kad 2013-05-24 apie 16.20 val. prie parduotuvės „RIMI", adresu Vilniuje, Architektų g. 19, susitiko su pažįstamu Ž. M.. Pastarasis žadėjo grąžinti 200 litų už dovanų čekį, kurį prieš metus buvo pavogęs iš jo draugės J. T.. Su Ž. M. buvojo draugas E. Š.. Jis susitikti su Ž. atvažiavo automobiliu DAEWOO MATIZ, valst. Nr. DW0155J. Automobilyje tarp sėdynių, prie pavarų dėžės svirties, buvo pasidėjęs piniginę. Keleivio pusės langas automobilyje buvo praviras. Ž. pasilenkė per langą ir pavogė jo piniginę, kurios vertė 50 litų, kurioje buvo 1000 litų grynais, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, „Swedbank" kortelės 2 vnt. ir pabėgo. Po įvykio skambino Ž., tačiau jis pasakė, kad grąžins piniginę. Vėliau parašė, kad jokios piniginės jis neėmė. Susitikęs su kitu draugu, kuris žino kur gyvena Ž., nuvažiavo pas Ž. motiną, gyvenančią Mūrinėje Vokėje, kuri pasakė, kad Ž. šiuo metu yra pas tėvą. Tą pačią dieną apie 20.00 val. jam paskambino Ž. tėvas ir pasakė, kad viską sužinos ir grąžins pavogtus daiktus. 2013-05-25 ryte paskambino Ž. tėvas ir pasiūlė susitikti Vilniuje prie „Maxima" bazės, kur atvažiavęs grąžino jam piniginę su dokumentais ir banko kortelėmis bei 800 litų. Jis jam pasakė, kad 200 litų trūksta, tačiau Ž. tėvas pasakė, kad grąžino tą, ką jis surado pas sūnų. Dėl šio įvykio jam padaryta 200 litų turtinė žala. (b.l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. R. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad E. Š. yra jo draugas, jie gyvena šalia ir dažnai kartu leidžia laiką. 2013-05-24 apie 16.00 val. jis vežė savo draugą E. Š., nes jam reikėjo susitikti su Ž. M.. Jis E. išleido netoli parduotuvės „RIMI", adresu Vilniuje, Architektų g. 19, jis nuėjo ir susitiko su Ž. M.. Iš jo jis paėmė keturis lankstinukus „žolės". Minimą žolę E. paėmė jam. Jis tuo metu stovėjo netoli tos vietos, kur susitiko Ž. M. su E. Š.. E. paėmęs žolę grįžo prie automobilio, kur „žolę" perdavė jam. Tada jis paskambino Ž. M. į mobilaus ryšio telefoną Nr. 867885994, jam atsiliepus pasakė, kad „žolę" pasilieka už skolą, tai yra už iš jo pavogtą 200 litų vertės dovanų čekį apsipirkti „Akropolyje". Tada Ž. M. pasakė, kad atneš jam skolą ir jis susitarė su juo susitikti prie parduotuvės „RIMI", adresu Vilniuje, Architektų g. 19. Maždaug po 10-15 minučių jam su draugu atvažiavus automobiliu DAEVVOO MATIZ prie minėtos parduotuvės, ten prie pat visuomeninio transporto sustojimo stovėjo Ž. M.. Jis sustojo visuomeninio transporto sustojime. Jis sėdėjo prie automobilio vairo, šalia jo sėdėjo jo draugas E. Š.. Automobilyje buvo pasidėjęs piniginę po magnetola esančioje ertmėje. Automobilio langas E. pusėje buvo atidarytas. Jie pabendravo su Ž. apie 2 minutes. Tada Ž. pasilenkė prie atviro lango šalia kurio sėdėjo E.. Ž. imituodamas, kad traukia iš savo vidinės kišenės pinigus, staiga įkišo ranką pro langą ir čiupo jo piniginę, gulėjusią po magnetola. Piniginėje buvo 1000 litų (minėtus pinigus buvo laimėjęs lažybų punkte). 1000 litų buvo kupiūromis: 4 kupiūros po 200 litų ir berods dvi kupiūros po 100 litų. Be pinigų piniginėje buvo jo vairuotojo pažymėjimas Nr. R0871329, jo LR asmens tapatybės kortelė Nr. 13079330, įvairios nuolaidų kortelės ir dvi banko „Swedbank" Nr. 6763 7691 4742 0164 ir Nr. 4483 0840 9955 3242 mokėjimo kortelės. Pačiupęs jo piniginę Ž. M. iš karto pabėgo. Jis bėgo link Lazdynuose esančio pėsčiųjų tilto per Oslo gatvę ir dingo iš akiračio. Tada jis su Ž. susiskambino ir pradėjo derėtis, kad jis jam grąžintų piniginę, tačiau galiausiai susitarti nepavyko. Iš pradžių Ž. neneigė, kad pavogė jo piniginę, o praėjus maždaug apie 10 minučių jis pasakė, kad pasitarė su mama ir pasakė, kad jokios piniginės neėmė. Tos pačios dienos vakarą išsiaiškino per draugus kur gyvena Ž. M. ir su Edvardu bei kitu draugu R. A. nuvažiavo pas Ž. namo, jo tikslaus adreso nepamena. Namo duris atidarė Ž. mama, o jiems paklausus, kur yra Ž., ji nurodė, kad Ž. namuose nėra. Ž. telefonas buvo išjungtas. Jie paaiškino Ž. mamai kas nutiko, tačiau ji jiems paaiškino, kad ji čia ne prie ko ir pasakė, kad Ž. su ja negyvena. Tada Ž. mama užsirašė jo telefono numerį ir pasakė, kad vakare jam paskambins, kai atsiras Ž.. Tos pačios dienos vakarą, maždaug apie 21.30 val. būdamas namuose sulaukė telefono skambučio. Skambinęs vyras prisistatė esantis Ž. M. tėvas. Jis paklausė, ką padarė jo vaikas, jis jam paaiškino visą situaciją. Kiek pamena, jo tėvas minimą vakarą jam skambino du kartus. Ž. tėvas pažadėjo išsiaiškinti situaciją. Minimą vakarą, kiek pamena, Ž. tėvas jam nebepaskambino. Jis paskambino kitos dienos rytą, tai yra 2013-05-25 ir jis su juo susitarė susitikti prie parduotuvės „Maxima bazė", Savanorių prospekte. Laikotarpiu tarp 10.00 ir 11.00 val. jie susitiko su Ž. tėvu sutartoje vietoje. Ž. tėvas jam atidavė piniginę, kurią buvo pavogęs Ž.. Piniginėje buvo viskas, išskyrus 200 litų. Jam pasakius, kad trūksta 200 litų, Ž. tėvas pasakė, kad tai jų su Ž. problemos ir jie išsiskirstė. Dėl įvykio jam liko padaryta 200 litų turtinė žala. Po šio įvykio jis matė Ž. vasarą, tačiau su juo nebendravo. Ž. M. mama po įvykio praėjus maždaug 3-4 dienom, atlygino patirtą žalą, tai yra atlygino 400 litų, 200 litų už piniginės vagystę ir 200 litų už dovanų čekį. Jis atsisako savo civilinio ieškinio šioje byloje, jam padaryta žala jau yra atlyginta. Pretenzijų Ž. M. nebeturi (b.l. 10-11).

Liudytojo R. M., Ž. M. tėvo, parodymais, kad datos neatsimena, bet jo buvusi žmona paskambino ir pasakė, kad atvažiavo keli vyrukai pas ją ir prašo pinigų, atseit Ž. paėmė pinigus. Tą pačią dieną Ž. turėjo pas jį į namus atvažiuoti, ir galvojo, kad jaunimas nori tiesiog iškaulyti pinigų. Susiskambinęs sužinojo, kad sūnus skolingas 1000 Lt, tuomet pasakė, kad susisieks su vaiku.Buvusi žmona atvažiavo pas jį į namus, o po to vakare atvažiavo Ž.. Sūnus iš karto padavė piniginę, suskaičiavus, piniginėje buvo 800 litų. Kitą dieną su sūnumi prie Maximos šalia Gariūnų susitiko su R. R. ir jo draugu ir atidavė piniginę, kurioje buvo ne 1000, o 800 litų. Tiksliai nepamena, bet lygtai sūnus sakė, kad 200 litų išleido. Vaikinai pasakė, kad trūksta 200 litų.(b.l.143,1t.)

Liudytojos N. M., Ž. M. motinos parodymais, kad dienos tikslai nepamena, gavo iš sūnaus žinutę: „mama padėk“, po to parašė: „paskambink“. Kai paskambino, jis pasakė kad iš jo paėmė pinigus. Ji sureagavo pusiau juokais, patarė eiti į policiją. Po kiek laiko gavo iš sūnaus žinutę, kad viskas tvarkoje, važiuoja pas tėtį. Maždaug po valandos prie namų privažiavo automobilis, išlipo 3 vaikinai, vienas priėjęs paprašė atidaryti duris, ji neatidarė, paklausė, kad atsitiko. Tuomet vaikinas paklausė, kur Ž., pasakė, kad Ž. paėmė pinigus. Ji pasakė, kad Ž. turėjo važiuoti pas tėtį. Vaikinai reikalavo iš jos kompensuoti tuos pinigus. Tuomet ji paskambino Ž. tėčiui, papasakojo, kad įvyko ir po to nuvažiavo pas jį laukti sūnaus. Kai atvažiavo Ž., jis papasakojo visą tą istoriją, kad iš jo pasiskolino vienas iš draugų pinigų - 200 Lt, po to gavo iš R. žinutę, kad „ mes su tavimi susitvarkėme, už kažkokį čekį, dabar tu neskolingas“. Ji suprato, kad Ž. pasiėmė tą piniginę su pinigais ir pabėgo, ir atvažiavo pas tėtį. Kitą dieną Ž. su tėčiu nuvažiavo atiduoti tų pinigų. Tačiau tuo viskas nepasibaigė, po kelių dienų jai paskambino iš policijos. Jau pradėjus tyrimą ji atlygino R. R. pastarojo prašymu 400 litų, pastarasis pasirašė raštelį(b.l.144-145,1t.).

Liudytojo E. Š. parodymais apie tai, kad datos neatsimena, buvo vasara, apie 18 val. kartu su R. R. važinėjo su mašina. Ž. M. buvo skolingas R. 200Lt, ir R. norėjo tuos pinigus atgauti. Todėl jis susitarė, susitiko su Ž. M. ir iš pastarojo paėmė R. skolą. Ž,Matulaičiui nesakė, kad jis turi atiduoti R. R. skolą. Pinigų Ž. jam nedavė, davė „žolę“. Tuomet paėmęs jis nunešė R. „žolę“ ir tada R. R. paskambino Ž. M., pasakė, kad buvusios skolos gražinti nereikia. .Ž. M. liko laukti toje vietoje, nes pasakė jam, kad atneš pinigus už „žolę“. Kai R. R. paskambino Ž. M., Ž. M. paprašė susitikti. Jie pavažiavo iki Architektų stotelės, kur atėjo Ž. M. . Jis su R. R. sėdėjo mašinoje, vyko pokalbis ir tada Ž. M. būdamas susinervavęs per keleivio langą stvėrė piniginę, kuri buvo mašinoje, ir nubėgo. Jis su R. R. pradėjo Ž. M. vytis po 5-10 sekundžių. Po to jie buvo nuvažiavę pas Ž. M. mamą, tačiau ten Ž. nerado, jis buvo išvažiavęs pas tėtį. Žino, kad Ž. tėtis grąžino R. R. piniginę, tačiau joje trūko 200 litų ir R. parašė pareiškimą policijai(b.l. 162,1t.)

Liudytojo R. A. parodymais, kad jam paskambino E. Š. ir pasakė, jog Ž. iš R. mašinos pavogė piniginę. Susitikęs su jais važiavo į Ž. namus, nes jis žinojo, kur pastarasis gyvena. Jie kalbėjo su Ž. mama, buvo duotas jo tėvo telefonas ir R. susisiekė su Ž. tėčiu(b.l.163,1t.).

Iš 2013-05-28 automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis DAEWOO MATIZ, valst. Nr. DVV0155J, raudonos spalvos. Tarp sėdynių, ant priekinio skydelio po stalčiumi yra lentynėlė automagnetolai. (b.l. 6-8,1t.)

Iš 2013-08-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis R. R. pateikė: juodos spalvos piniginę, Vilniaus m. viešojo transporto bilietą Nr. 20711000024027, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0871329, Asmens tapatybės kortelę Nr. 13079330, nuolaidų kortelę „Mylimiausia" Nr. (duomenys neskelbtini), 2 (dvi) AB banko „Svvedbank" mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam R. R. (b.l. 15, 16-18,1t.)

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo Ž. M. parodymai, kuris pripažino pavogęs svetimą turtą – piniginę matant R. R. ir E. Š., nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo R. R. parodymai(b.l.9,10-11,1t.), liudytojų: R. M.(b.l.143,1t.) N. M. (b.l.144-145,1t.),E. Š. (b.l. 162,1t.),R. A. (b.l.163,1t.) parodymai, apžiūros protokolai(b.l.6-8,1t., 16-18,1t.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l.15,1t.) ,kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina Ž. M. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d., esant jo veiksmus kvalifikuojančiam požymiui – atviram svetimo turto pagrobimui. Veika įrodyta.Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Tiriant kaltinamojo Ž. M. asmenybę nustatyta, kad jis 2013-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis. Ž. M. baustas administracine tvarka, žalą atlygino visiškai. Pagal byloje esančią 2013-09-17 specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-438 Ž. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga(b.l.88,1t.).

Iš Vilniaus „Minties“ gimnazijos pateiktos charakteristikos(b.l.75,1t.) matyti, kad kaltinamasi Ž. M. charakterizuojamas patenkinamai.

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 2 d. yra tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant lengvinančiai aplinkybei, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai siektini skiriant kaltinamajam už nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas pareiškė prašymą atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis.

Byloje nustatyta, kad Ž. M. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis. Byloje taip pat nustatyta, kad jis 2013-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 259 str. 2 d., 178 str. 2 d., 93 str. 1 d., 3 p., pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. Pagal BK 93str. 1 d. nuostatas tik nepilnametis, kuris pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant LR BK 93 str. 1 d. išvardintoms sąlygoms. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas. Šiuo atveju yra nustatyta, kad Ž. M. jau anksčiau buvo nusikaltęs, jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis, veiką, už kurios padarymą yra teisiamas šioje byloje, jis padarė pro priimto jo atžvilgiu nuosprendžio, todėl šioje byloje negali būti laikoma, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Spręstina, kad nesant LR BK 93 str. 1 d. numatytų sąlygų jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. 1 d. pagrindu.

Dėl N. M. skundo

N. M., kaltinamojo Ž. M. mama, ikiteisminio tyrimo metu buvo nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą. Atliekant ikiteisminį tyrimą tyrėjos J. B. 2013-09-04 nutarimu vadovaujantis LR BPK 142 str. buvo priimtas procesinis sprendimas atvesdinti N. M. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK pas tyrėją J. B..

N. M. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK tyrėjos J. B. nušalinimo, motyvuojant, kad tyrėja neteisėtai pritaikė jos atžvilgiu procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą, kadangi apie šaukimą apklausai ji nieko nežinojusi. Išnagrinėjusi šį skundą prokurorė Ala Petrenko jį atmetė, tyrėjos nuo ikiteisminio tyrimo bylos nenušalino ir nurodė, jog N. M. tyrėjos kviečiama kaip liudytoja, apklausai neatvyko, tyrėja teisėtai pasinaudojo įstatyme numatyta sankcija. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą aukštesnysis prokuroras sutiko su prokurorės nutarime nurodytais argumentais, pasisakė, kad nenustatyta nei vieno LR BK 58 str. nurodytų nušalinimo pagrindų, o tai, kad tyrėja 2013-09-04 priėmė nutarimą atvesdinti liudytoją N. M. negali būti traktuojama kaip pareigūnės nešališkumas. Nutarimas atvesdinti N. M. priimtas pagrįstai. Aukštesnysis prokuroras atmetė N. M. skundą ir paliko galioti prokurorės A.Petrenko 2013-09-20 nutarimą, kuriuo atsisakyta nušalinti nuo bylos Nr. 18-1-00924-13 tyrimo tyrėją J. B..

Dėl prokuroro M. G. 2013-11-07 priimto nutarimo N. M. pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjui skundą, kuris tuo pagrindu, kad byla jau perduota į teismą buvo perduotas bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuo skundu N. M. prašė peržiūrėti Ketvirtojo skyriaus prokuroro M. G. sprendimą atmesti jos skundą, paliekant galioti prokurorės A.Petrenko nutarimą, ir įvertinti tyrėjos J. B. veiksmų teisėtumą, ar pastaroji teisingai pasielgė jos atžvilgiu ją per prievartą atvedinant apklausai.

Teismas vertina, kad 2013-11-07 aukštesniojo prokuroro nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų tyrėjos veiksmų teisėtumo pasisakė tiek byloje ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė, tiek aukštesnysis prokuroras. Teismas sutinka su aukštesniojo prokuroro nutarime nurodytais motyvais ir jų nekartoja. Galimybę ikiteisminio tyrimo metu taikyti atvesdinimą liudytojui numato LR BPK 142 str. Būtent šio straipsnio pagrindu ir buvo priimtas procesinis sprendimas atvesdinti N. M.. Tyrėjos nušalinimo klausimo sprendimas yra prokuroro kompetencija remiantis LR BK 60 str. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl šioje dalyje nutarime nurodytų argumentų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti Ž. M. nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę Ž. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.