Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-20 · Byla Nr. ATP-509-195/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
ATP-509-195/2011
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-01633-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-509-195/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01633-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 62(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo J. F. nubaustas pagal LR ATPK 130² str. administraciniu areštu dvidešimt penkioms paroms su transporto priemonės konfiskavimu, dalyje dėl LR ATPK 129 str. numatyto pažeidimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. nubaustas už tai, kad 2011-03-24, apie 23.15 val., Justiniškių g. 91, Vilniuje, vairavo automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, kai jam 2008-07-09 paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 3 d., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str.

Byla dalyje dėl LR ATPK 129 str. nutraukta, konstatavus, kad LR ATPK 130² str. apima LR ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-12 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130² str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, jog 2011-03-24 Justiniškių gatvėje automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, policijos patrulių buvo sulaikytas stovėjimo aikštelėje, kur sėdėjo automobilyje, su savimi neturėdamas automobilio raktelių.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 130² str., vadovavosi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Teigia, kad pareigūnai negalėjo nurodyti, kokiu atstumu jie buvo nuo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl daro išvadą, kad jie negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį, priešingu atveju, jie būtų nurodę išskirtinį jo apibūdinimą, t.y. kad jis neturi vienos rankos, be to, būtų sustabdę jį, įjungę įspėjimo signalą.

Apeliantas pripažįsta, kad buvo automobilyje išgėręs, tačiau nurodo, kad jokių vairavimo požymių nebuvo: automobilis iš aikštelės nepajudėjo, nebuvo užvestas automobilio variklis, todėl tai negali būti vertinama kaip pakartotinis transporto priemonių vairavimas vairuotojui esant neblaiviam. Priešingai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti liudytojų P. B., J. M., M. M. parodymais ir laikyti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi.

Apelianto įsitikinimu, tikrintis girtumo jis neprivalėjo, nes automobilio nevairavo, ir nėra pagrindo tikėti policijos pareigūnų parodymais, kad jis neva važiavo ir įsuko į stovėjimo aikštelę, kur buvo sulaikytas, nes neaišku, kokį automobilį policijos pareigūnai persekiojo. Pasak apelianto, bylą nagrinėjant teisme jo iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad automobilis buvo stovėjimo aikštelėje, ten buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, kas, pasak apelianto, įstatymu neuždrausta, todėl policijos pareigūnai tik padarė prielaidą, kad automobilį iki stovėjimo aikštelės jis vairavo girtas. Priešingu atveju, apelianto nuomone, policijos pareigūnams nebuvo kliūčių privažiuoti ir nufotografuoti jį prie vairo, blokuoti automobilį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 130² str. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 126 str. 1, 4, 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinimas J. F. pareikštas dėl to, jog jis pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo atimta, būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, administracinio teisės pažeidimo protokole tokią jo veiką kvalifikuojant pagal LR ATPK 129 str. ir 130² str. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl LR ATPK 129 str. nutraukė.

Apeliantas savo kaltės dėl automobilio vairavimo neblaiviam nepripažįsta, tvirtina, kad policijos pareigūnų buvo sulaikytas tuo metu, kai sėdėjo neužvestame automobilyje, buvusiame automobilių stovėjimo aikštelėje, ir laukė grįžtant draugų, su kuriais prieš tai aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus. Tai, kad su savimi neturėjo automobilio raktelių, pasak apelianto, tik patvirtina faktą, jog jis automobilio nevairavo, todėl mano, kad nors ir buvo neblaivus, neprivalėjo tikrintis girtumo.

Tačiau įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad J. F. pasirinkta gynybinė pozicija atmestina ir vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2011-03-24 atlikdami savo tarnybines funkcijas policijos pareigūnai G. Liutkevičius ir A. Malinauskas apie 23 val. 15 min. Justiniškių g. pastebėjo automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo elgesys pareigūnams sukėlė įtarimą, kadangi jų automobiliui įsukus iš Rygos g. į Justiniškių g., automobilis Hyundai Accent staigiai padidino greitį ir įsuko į Justiniškių g. 91 esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Iš karto atvykę į aikštelę paskui automobilį ir priėję prie jo, vairuotojo vietoje rado sėdintį J. F. Pastarasis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipęs iš automobilio svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti, kad yra išgėręs pripažino ir pats vairuotojas. Tačiau pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu kategoriškai atsisakė, savo pozicijos nepakeitė ir tuomet, kai policijos pareigūnai įspėjo jį dėl atsakomybės už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Paprašytas atiduoti automobilio raktelius, paaiškino, kad jų pareigūnams neduos, paviršutinės vairuotojo apžiūros metu rakteliai nerasti.

Analogiškus parodymus tarnybiniuose pranešimuose išdėstė ir juos patvirtino bylą nagrinėjant teisme abu J. F. sulaikę policijos pareigūnai. Jų nurodytas aplinkybes dėl vairuotojo neblaivumo patvirtino ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. Ražinskas (b.l. 3, 4, 5, 32, 33). Netikėti tokiais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, juolab, kad konkrečių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, byloje nenustatyta. Apelianto argumentas, jog policijos pareigūnų parodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra prieštaringi, atmestinas kaip nepagrįstas, pažymint, kad byloje surinktų duomenų analizė leidžia konstatuoti, jog pareigūnų G. Liutkevičiaus bei A. Malinausko parodymai yra nuoseklūs, logiški, papildantys vieni kitus bei kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl laikytini patikimais.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto J. F. duoti parodymai atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl įvykio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei kitų su nagrinėjamu įvykiu susijusių dokumentų J. F. nepasirašė ir jokių tokios savo pozicijos argumentų nenurodė. Tik pirmojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną tuo metu, kai privažiavo policijos pareigūnai, jo automobilis stovėjo aikštelėje, jis sėdėjo už vairo, tačiau raktelių nuo automobilio neturėjo. Pripažino, kad buvo išgėręs, tačiau neigė neblaivus vairavęs automobilį. Nurodė, jog aikštelėje susitiko su draugu ir kartu išgėrė alkoholinių gėrimų. Tuo metu, kai privažiavo policijos pareigūnai, draugas buvo išėjęs į parduotuvę, su savimi pasiimdamas raktelius nuo automobilio, kad jis neišvažiuotų. Pažymėtina, kad J. F. jokių duomenų apie asmenį, įvykio dieną, neva, buvusį kartu su juo, teismui nenurodė (b.l. 19).

Tačiau 2011-06-03 įvykusio teismo posėdžio metu J. F. iniciatyva buvo apklausti jau du liudytojai – M. M. ir J. M., kurie nurodė, kad jie visi trys, J. F., M. M. ir J. M., susitikę automobilių aikštelėje kartu vartojo alkoholinius gėrimus J. F. automobilyje, kol pritrūko pinigų, kad galėtų nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų. Tuo tikslu M. M. ir J. M., pasak jų pačių, nuėjo pas netoliese gyvenusią M. M. pusseserę, J. F. paliko automobilyje, iš jo paėmę automobilio raktelius, kad šis niekur nevažiuotų (b.l. 33-34). Tuo tarpu 2011-07-08 teismo posėdžio metu J. F. prašymu apklausiamas dar vienas liudytojas – P. B., kuris irgi, pasak J. F., įvykio dieną buvo kartu ir viską matė. Liudytojas paaiškino, kad su J. F. bendrauja labai retai, susiskambina. Tačiau 2011-03-24 paskambinus J. F., priėmė jo pasiūlymą susitikti. Kai susitiko, jis pasiūlė J. F. nueiti į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus, tačiau šis paaiškino negalįs išeiti, kadangi neturėjo automobilio raktelių. Tuomet į parduotuvę nuėjo vienas, o grįžęs prie J. F. automobilio pamatė policijos pareigūnus, kurie pastarąjį išsivežė (b.l. 45).

Aukščiau nurodytų aplinkybių bei J. F., taip pat liudytojų M. M., J. M. ir P. B. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais ir juos atmetė, įvertindamas tai, kad pastarieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi, kaip nurodė patys liudytojai, jie yra J. F. draugai. Šios aplinkybės neginčijo ir pats apeliantas nei duodamas paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme, nei apeliacinio skundo argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. F. kaltę padarius LR ATPK 130² str. įtvirtintą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl J. F. kaltės pagal LR ATPK 130² str., o versija apie tai, jog automobilio jis nevairavo, alkoholinius gėrimus vartojo sėdėdamas automobilyje, kuris buvo stovėjimo aikštelėje, vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Todėl naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-12 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras:Teisėjas Artūras Šumskas