Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-36-94/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2-36-94/2013
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00857-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Šuminaitė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
Širvintų rajono savivaldybės, VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-36-94/2013(Proceso Nr. 2-44-3-00857-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 128.15.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos respublikos vardu2013 m. kovo 28 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai J. M.,suinteresuoto asmens Širvintų rajono savivaldybės atstovei Romai Džiovėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Širvintų rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad 1959 m. rugpjūčio 1 d. tuometinis Širvintų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Kaimo ir kolektyvinių ūkių Statybos skyrius davė jai leidimą statytis medinį gyvenamąjį namą pagal tipinį projektą Viesų apylinkėje, Širvintų kaime, Širvintų rajone. Kolūkis, kuriame ji dirbo, skyrė jai žemės sklypą. Kartu su vyru D. M., santuokos metu 1959 -1960 metais pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 96,84 kv. m., malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1981 metais - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1969 m. balandžio 29 d. Įsaku Nr. VII — 212 „Dėl Širvintų rajono Viešų apylinkės Kaštonėlių km. ir Širvintų gyvenamųjų vietovių dalies prijungimo Širvintų miestui" dalis Širvintų kaimo vietovės, tame tarpe ir vietovė, kurioje yra pareiškėjos pastatai, buvo prijungta prie Širvintų miesto. Vėliau Širvintų miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1969 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 40 „Dėl naujai prijungto žemės ploto esančių gatvių pavadinimo" gatvė, išeinanti iš Širvintų miesto Ukmergės gatvės šiaurės rytų kryptimi, t.y., gatvė, kurioje yra pareiškėjos pastatai buvo pavadinta Zibalų plentu. Tuo pačiu sprendimu Komunalinių įmonių kombinatas buvo įpareigotas pagaminti naujų gatvių pavadinimus ir pravesti numeraciją. Nuo 1971 m. kovo 23 d. pareiškėjos pastatų ir gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėja ir jos sutuoktinis gyvena nuo 1960 metų. Šiame name gyvena ir jos sūnus A. M., kuris savo gyvenamąją vietą šiuose namuose deklaravo nuo 1986 m. birželio 23 d. Sutuoktinis D. M. mirė 2012 m. gegužės 13 d.

1997 m. kovo 18 d. buvo atliktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjos pastatai, ribų paženklinimas. Žemės sklypo bendras plotas 3044 kv. metrai. Šis žemės plotas namų valdai bus suformuotas, kai statiniai ir nuosavybės teisės įjuos bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes žemės sklypas po statiniais formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekte pateikus prašymą ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Būtent pastatų teisinė registracija yra pagrindinė ir svarbiausia sąlyga namų valdai suformuoti.

2012 m. spalio 24 d. ji kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)bei kartu su prašymu pateikė kadastro duomenų bylą. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. RS - 6630 atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. RS - 2730 atsisakyti įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, nes Nekilnojamojo turto registre minėti nekilnojamieji daiktai neįregistruoti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja dėl šios priežasties, kad neturi visų reikiamų dokumentų, priversta kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad ji yra sąžininga ir teisėta gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų - tvarto, malkinės ir dviejų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja, nes 1960 metais baigė statyti šį namą malkinę, tvartą, garažą ir nepertraukiamai 52 metus valdo šį turtą, juo nepertraukiamai naudojasi, o 1981 metais pareiškėja kartu su vyru pastatė kitą garažą, kuriuo pareiškėja nepertraukiamai naudojasi ir šiuo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Pareiškėja ir jos vyras nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Kitų asmenų, pretenduojančių į minimus pastatus nėra.

Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnyje nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Pareiškimas grindžiamas sutuoktuvių liudijimo kopija, pažymomis apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, sutarčių, sudarytomis su įmonėmis, teikiančiomis komunalines paslaugas, kopijomis, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, gyvenamojo namo statybos technine dokumentacija, sprendimu atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto kadastre.

Remdamiesi išdėstytu ir vadovaudamiesi CK 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 5, 442-443, 530-533 straipsniais, prašo nustatyti faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-Nacionalinė žemės tarnyba Širvintų skyrius) atsiliepime į pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senąjį fakto nustatymo neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų nustatytas prašomas faktas. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriuje 1992 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas pareiškėjos vyro D. M. prašymas parduoti 0,2874 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo Širvintų miesto mero 1992-08-05 potvarkį Nr. 80 „Dėl žemės sklypo suteikimo", iš kurio matyti, kad D. M., gyvenančiam Širvintos Zibalų g. Nr. 10 suteiktas naudotis 28,74 kv.m. žemės sklypas ir žemės sklypo planą. 1997 m. kovo 17 d. D. M. prašymu, UAB „Sanora" atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, suderino žemės sklypo planą su derinančiomis institucijomis, tačiau nesudarė šio žemės sklypo Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir neįregistravo šio žemės sklypo nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime nurodo, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad yra nurodyta sąlygų visuma, leidžianti teismui nustatyti faktą, kad J. M. ir jos vyras(miręs 2012-05-13) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pateiktus argumentus ir išaiškinimus pareiškiame, kad namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, taip pat neturime duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 4.68 - 4.71 straipsniais, prašau teismą priimti sprendimą šioje byloje savo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo posėdyje atstovė patvirtino tas pačias aplinkybes ir neprieštaravo, kad juridinis faktas būtų patvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti. Nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra tokių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens(ne valdytojo) vardu; asmuo sąžiningai yra įgijęs daiktą ir jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y., valdymas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam priežasčių nuosavybės teisė neatsirado; visą laiką daiktas buvo valdomas atvirai(CK 4.68 str.); daiktas valdomas nepertraukiamai; daiktas buvo valdomas kaip savas; valdymas tęsiasi ilgiau kaip dešimt metų(CK 4.68 str. 1 dalis), kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti nuosavybės teisės į daiktą atsiradimą įgyjamąja senatimi. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktini daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, kad nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra „įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ir sukūrimo procese(LR AT civ.byla Nr. 3K-3-49/2012).

Byloje pareiškėja prašo teismo nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiems pastatams 2012 m. spalio 8 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suteikti unikalūs numeriai, tačiau pastatas ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamo turto registre nebuvo įregistruotos.

Byloje nustatyta, kad 1959 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas Nr. 31 Širvintų r., Širvintų kaime statytis medinį gyvenamąjį namą, remiantis tipiniu projektu. Tai patvirtina pareiškėjos pateikt: leidimo vykdyti medinio gyvenamojo statybą Ždanovo vardo kolūkio gyvenvietėje Širvintų km. Nr. 31 originalas, namo tipinis projektas, patvirtintas atitinkamų valstybės institucijų, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai. Iš Vilniaus apskrities archyvo ir Širvintų rajono savivaldybės informacijos matyti, kad Širvintų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto 1962-1966 metų dokumentuose leidimų statyti pareiškėjai ūkinius pastatus ir minėtų ūkinių pastatų priėmimo aktų nėra, savivaldybės administracija taip pat neturi duomenų, kada buvo baigta pareiškėjos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statyba bei surašyti užbaigimo dokumentai. Tačiau iš Širvintų rajono Viesų apylinkės Širvintų kaimo 1961-1966 metų ūkinėse knygose esančių pareiškėjos ūkio žinių lapų matosi, kad pareiškėjos ūkyje yra registruojamas gyvenamas namas su tvartu ir daržine, kurių pastatymo metai yra 1960m. Byloje yra taip pat pateikta valstybės institucijos parengtas žemės sklypo planas, kuriuose yra pažymėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Tiek šiame plane, tiek Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus informacijoje nurodoma, kad gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytiems 1960 m., ir garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytam 1981 m., esantiems (duomenys neskelbtini), statybos pažeidimų nebuvo užfiksuota. Tokiu būdu bylos duomenimis, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų būklė atitinka statinio esminius reikalavimus, jie nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba ir nėra įregistruoti jokio kito asmens vardu.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 1969 metais Širvintų miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimais dalis Širvintų rajono Viesų apylinkės Širvintų kaimo gyvenamųjų vietovių buvo prijungta prie Širvintų miesto, ir tokiu būdu pareiškėjos gyvenamasis namas atsidūrė miesto teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), o ne leidime nurodytu adresu.

Tokiu būdu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pastatai yra seni statiniai, jų statyba yra teisėta ir turi būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5 str.), taikomos CK 4.68-4.71 str. nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įgijo sąžiningai bei teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai juo naudojasi daugiau kaip dešimt metų ir valdo jį kaip savo. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti, kad pareiškėja nuosavybės teisę į namą įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., 533 str. teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. įgijo nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi į gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytiems 1960 m., ir garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatytam 1981 m., esantiems (duomenys neskelbtini) namą su ūkiniais pastatais, unikalus Nr., esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Šuminaitė