Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4473-285/2012 pagal kreditoriaus AS Parex banka pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės/įkeisto turto savininkės L. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., užtikrindama 246 177,00 EUR paskolos, suteiktos pagal 2007-05-31 kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002, grąžinimą kreditoriui AB Parex bankas, 2007-09-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė – 741 000,00 Lt. Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui sudarytas hipotekos lakštas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2010-07-31 kredito portfelio perleidimo sutartimi hipotekos reikalavimas perleistas naujam kreditoriui AS Parex banka.

Skolininkei nustatytu terminu (2010 m. gegužės 5 d.) neįvykdžius prievolės pagal 2007-05-31 kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002, kreditorius kreipėsi į hipotekos skyrių, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įkeisto turto areštą ir įspėti skolininkę/ įkeisto turto savininkę, kad skolos negrąžinus per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.

Nutartyje nurodyta, kad skolininkė tinkamai bei laiku iki 2010-05-05 neįvykdė prievolės kreditoriui pagal 2007-05-31 kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002. Kreditorius prašo patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) tvarka. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, ne kartą konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., įskaitant ir kreditoriaus teisę reikalauti atitinkamo dydžio delspinigių, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau hipotekos teisėjo atliekama sutarties, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, sąlygų kontrolė yra ribota ir tiesiogiai susijusi su kreditoriaus galimybėmis įstatymų nustatyta tvarka pradėti hipotekos procedūras. Kitais atvejais, kaip jau minėta, ginčai dėl pagrindinės prievolės hipotekos byloje nenagrinėtini.

Nagrinėjamu atveju kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto lėmė ne kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą, o prievolės neįvykdymas, pasibaigus hipotekos lakšte nurodytam jos įvykdymo terminui (2010 m. gegužės 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarties Nr. VE/1212/002 Specialiosios dalies 2.2.1.punkte nurodyta, jog kredito paskirtis yra investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Tokia sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, todėl šiai bylai teismų praktika iš vartojimo santykių kylančiose bylose nėra aktuali.

Lietuvos Respublikos CK 4. 192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Taigi įstatymas suteikia hipotekos kreditoriui teisę kreiptis dėl viso jam įkeisto turto arešto, o teismas atitinkamai turi teisę taikyti areštą visam hipotekos kreditoriui įkeistam turtui, todėl nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja areštą visam bankui įkeistam skolininkei/įkeisto daikto savininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui taikė pagrįstai. Pažymėtina, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos CPK 675 straipsnio, reglamentuojančio turto areštą, 2 dalies nuostatos netaikytinos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, pripažindama, kad skundžiama hipotekos teisėjos nutartis yra nepakankamai motyvuota, daro išvadą, jog ši aplinkybė negali būti pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 1 dalimi, panaikinti teismo sprendimą (nutartį) dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo galima tik tuomet, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Skundžiama hipotekos nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Hipotekos teisėja teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.