- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- A-5-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02884-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam, Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius, Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie SADM, Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo dalį, kuria jis nusprendė: 1. Konstatuoti, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe terminą bei skunde nenurodžius naujų esminių, faktinių aplinkybių, atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sunkiai pakenkta UAB „S. D. ir ko“ pagalbinio darbininko M. K. sveikata, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; 2. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomos galimai nusikalstamos sudėties požymių turinčios veikos, rekomenduoti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dėl nelegaliai gaunamų ir neapskaitomų pajamų – Valstybinę mokesčių inspekciją; 2) panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-ojo punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 2-ają priežastį ir papildyti 1-ają priežastį, jog tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; 3) įvertinti visų skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 4) įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. veiksmus atliekant šį tyrimą; 5) pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų; 6) skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 7) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 80 punkto atitikties Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 daliai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniui.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo S. B. 2017 m. liepos 17 d. išvada Nr. VD-39 „Dėl M. K. skundo“ (toliau – ir S. B. raštas). S. B. rašte aptarė tik vieną galimą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau šiuo konkrečiu atveju galimi ir kiti proceso atnaujinimo pagrindai – jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą/nutartį, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. S. B. rašte nėra išvados dėl skundo Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui reikalavimų: įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo inspektoriaus A. B. veiksmus atliekant šį tyrimą, taip pat įvertinti visų paminėtų skunde asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus. Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas A. B. neįvykdė privalomo prokuroro nurodymo ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo medžiagą persiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriui dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) numatytų sankcijų taikymo. Be to, jis neįvertino ir nepriėmė sprendimo dėl visų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmų. Bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad valstybinis darbo inspektorius neteisėtai ir nepagrįstai neįvertino asmens, atsakingo įmonėje už saugą ir sveikatą, darbuotojo, dirbusio kartu su M. K., įmonės direktoriaus, kurie priėmė neteisėtus įsakymus, ir brigadininko, davusio užduotį dviem darbuotojams, kurie abu apskritai tokio darbo dirbti neturėjo teisės, juolab, be specialisto priežiūros (savarankiškai dirbti jie turėtų teisę tik turėdami atitinkamų kvalifikacinių įgūdžių, profesinių gebėjimų, ką patvirtintų jų turimas diplomas ar pažymėjimas, bet šie darbuotojai nurodytų dokumentų neturi), veiksmų. Inspektorius J. G. 2017 m. liepos 18 d. priimtu sprendimu turėjo priimti sprendimą ir dėl Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo A. B. ir įpareigoti jį organizuoti rekomendacijų, pateiktų 2016 m. spalio 31 d. UAB S. D. ir ko, vykdymo kontrolę. Be to, inspektorius privalo ne siūlyti pareiškėjui pačiam kreiptis dėl nusikalstamos sudėties požymių turinčios veikos, o pats asmeniškai nagrinėti ir dėl to priimti sprendimą. Inspektorius pats gali pareikalauti UAB S. D. ir ko dokumentų apie apmokymus pagal neformalią įmonėje patvirtintą 40 val. pagalbinio darbininko programą – jei direktorius tokių dokumentų nepateiks, reikš, kad tokių mokymų apskritai nebuvo ir visi dokumentai pateikti inspektoriui yra suklastoti. Inspektorius A. B. negavo ir neįvertino visos ikiteisminio tyrimo medžiagos – jis priėmė sprendimą dar negavęs visos ikiteisminio tyrimo medžiagos – priėmė sprendimą negavęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo. Valstybinis darbo inspektorius nesudarė sąlygų nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui dalyvauti atliekant tyrimą – neinformavo darbuotojo, jo įgalioto asmens arba šeimos atstovo, kad tokią teisę jie turi. Įvykio darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, tyrime dalyvavo neteisėtai paskirti, šališki asmenys, o pats darbuotojas apie tyrimą nebuvo informuotas. UAB S. D. ir ko direktorius, priimdamas 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 08-08-01 „Dėl dalyvavimo nelaimingo atsitikimo tyrime“, pavedė tyrime dalyvauti ir kūrikui H. R., tačiau šis asmuo nuo 2016 m. sausio 1 d. yra paskirtas cecho brigadininku. Be to, Nuostatai jam tokios teisės nesuteikia. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 neteisėtai pasirašė kūrikas H. R.. Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punkte dėl to paties asmens nurodyta, kad M. K. ir Z. V. gavo užduotį iš cecho brigadininko H. R. – taigi tame pačiame akte jo pareigos vienoje vietoje yra cecho brigadininkas, kitoje – kūrikas. H. R. negalėjo būti darbuotojų atstovu ir dalyvauti tyrime, nes jis nebuvo įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai. Brigadininkas H. R. neteisėtai skyrė užduotį darbuotojams, kurie pagal pareigas tokio darbo dirbti neturi teisės. Darbuotojai, kuriems brigadininkas skyrė užduotį, ne tik privalo dirbti su presu, bet ir žinoti kiek ir kokias medžiagas naudoti, abu darbuotojai to nebuvo apmokyti. Pagalbiniam darbininkui nebuvo paskirtas asmuo, kuris jį apmokytų darbo vietoje. Įspėjamųjų ženklų darbo vietoje nėra. Su tyrimu susiję dokumentai įmonėje buvo tvarkomi atbuline data. Šią išvadą patvirtina tai, kad Darbuotojų supažindinimų su įrengimų naudojimo instrukcijomis darbo vietoje registravimo žurnalo kopijos, pateiktos Inspekcijai ir policijai, skiriasi. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punkte neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad „apmokytas pagal neformalią įmonėje patvirtintą 40 valandų darbininko programą“, tačiau tyrimo medžiagoje nėra duomenų kas, kada, kur ir kiek tuos mokymus pravedė; mokymų, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais sąrašas neužpildytas; atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas neužpildytas; neįvykdyti neformalios pagalbinio darbininko, dirbančio medienos apdirbimo įmonėje, mokymo programos reikalavimai – darbdavys nepateikė 30 klausimų testo ir išduoto įmonės vadovo nustatytos patvirtintos formos pažymėjimo; M. K. 2014 m. gegužės 30 d. protokole Nr. 3 „Pagalbinio darbininko 40 valandų mokymo programa“ nepasirašė – jo parašas šiame protokole suklastotas. Aplinkybę, kad tokių mokymų nebuvo, tvirtina dar du asmenys: pateikti jų paaiškinimai raštu. Tai, kad tokių mokymų nebuvo, patvirtina ir tai, kad kiti darbuotojai kala ir lipa ant preso, tai matyti įvykio vaizdo kameros įraše. Tai, kad mokymų nebuvo, patvirtina ir tai, jog profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 4 yra numatyta grafa „Priemonės įgyvendinimo data“, bet ji neužpildyta – numatyta priemonė apmokymas neįgyvendinta ir nesiruošiama ją įgyvendinti. Šiuo konkrečiu atveju brigadininkas davė užduotį, kurios pagal savo pareigas darbuotojai neturi teisės atlikti. Darbo inspektorius turėjo nustatyti, kas konkrečiai šioje įmonėje apmoko pagalbinius darbininkus darbo vietoje, kada pagalbiniai darbininkai pradeda dirbti savarankiškai, taip pat nustatyti kas konkrečiai šioje įmonėje organizuoja darbus, darbuotojų pavaldumą, ar pagalbinio darbininko su 2 ar didesniu darbo stažu šioje įmonėje kvalifikacija atitinka reikalavimus atliekamam darbui – ir ar toks darbas yra adekvačiai atlyginamas, ar nėra mokėjimo vokeliuose požymių. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punkte neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad sveikata tikrinta 2016 m. birželio 11 d., tačiau medicinos knygelė yra suklastota, nes pas joje nurodytus medikus M. K. nesilankė. M. K. turėjo asmens medicininę knygelę, kada ir kodėl UAB S. D. ir ko išdavė naują medicinos knygelę, neaišku. Darbo vietoje nebuvo sudarytos sąlygos saugiai pasiekti dideliame aukštyje esančius kranus ar sraigtą, dėl ko darbuotojai yra priversti lipti ant preso. Darbuotojai nebuvo aprūpinti tinkamais darbo įrankiais, dėl ko buvo priversti naudoti atsitiktines darbo priemones. Darbuotojai nebuvo aprūpinti batais. Darbdavys neįvykdė Įstatymo 45 straipsnio 5 dalies, pagal kurią visi įvykiai darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinės ligos įmonėje registruojami atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, reikalavimo. Įmonėje atlyginimas buvo mokamas ir „vokeliuose“ dėl ko Inspekcija privalo atlikti tyrimą. Tyrimo medžiaga akivaizdžiai rodo, kad valstybinis darbo inspektorius neteisėtai ir nepagrįstai nevertino visų darbuotojų, susijusių su įvykiu, veiksmų: asmens, atsakingo už saugą ir sveikatą, darbuotojo, su kuriu pareiškėjas atliko brigadininko pavedimą, įmonės direktoriaus, kuris priėmė neteisėtus įsakymus, ir brigadininko, davusio užduotį dvejiems darbuotojams, kurie abu savarankiškai tokio darbo dirbti neturėjo teisės, veiksmų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad įvykis darbe įvyko 2016 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo sunkiai pakenkta UAB S. D. ir ko, vykdančios veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), pagalbinio darbininko M. K. sveikatai. Vykdydamas paskirtą užduotį suklijuoti paruoštus medienos ruošinius hidrauliniu medienos klijavimo presu, M. K., norėdamas pasiekti rankinio suveržėjo rankeną, užlipo ant preso rėmo į 1 m aukštį. Lipant ant preso rėmo iš priekio, 14.56 val. presas, praradęs stabilumą, pradėjo virsti. M. K. nuo preso nušoko, bet nesuspėjo pasitraukti į šalį ir presas jį prispaudė prie 1,60 m atstumu priešais stovėjusių medienos obliavimo staklių. Įvykį darbe ištyrė ir 2016 m. spalio 26 d. surašė N-1 formos aktą Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius A. B.. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta informacija (įmonės vidaus dokumentais, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais, vaizdo kameros užfiksuota įvykio medžiaga, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija ir kt.) nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 11 punkte pagrindine (pirmąja) nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodė: „Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Darbdavys neužtikrino, kad hidraulinis presas pagal gamintojo numatytą instrukciją prieš naudojimą būtų pritvirtintas. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtinto Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.6 punkto reikalavimas „Darbo įrenginys arba jo dalys, jei tai būtina darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, turi būti tinkamai pritvirtinti arba kitaip stabilizuoti“. Antrąja priežastimi nurodyta „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt. reikalavimų pažeidimas. M. K. nesilaikė instrukcijų reikalavimų. Tuo pažeista: 1) darbuotojo, dirbančio hidraulinio rankinio valdymo ir automatinių medienos klijavimo įrenginių saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 38, patvirtintos 2012 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1DS, 4.1 punktas „Darbuotojas klijavimo proceso metu negali naudotis jokiais kitais įrankiais tik tais, kurie numatyti įrenginio naudojimo instrukcijoje“; 4.1.1 punktas „Darbuotojui kategoriškai draudžiama lipti ant preso, kalti ant preso presuojamas detales <...>“; 2) Hidraulinio preso naudojimo instrukcijos Nr. 5 reikalavimas „nelipti ant preso“. Aktas 2016 m. lapkričio 3 d. registruotu paštu buvo siųstas pareiškėjui, taip pat pareiškėjui 2016 m. lapkričio 22 d. atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, buvo pasirašytinai įteikta akto kopija. Valstybinėje darbo inspekcijoje 2017 m. birželio 26 d. buvo gautas pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundas, kuriame jis nurodė, jog nesutinka su atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu ir prašė panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkto „Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“ 2-ąją priežastį, įvertinti visų paminėtų skunde asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus, įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. veiksmus, atliekant šį tyrimą, pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunde nusikalstamų veikų, skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės, atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“. Įvertinus skundo turinį, buvo konstatuota, kad pareiškėjas skundą teikė, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir priežastimis, kartu teikdamas išvestinius iš minėto skundo reikalavimo prašymus: įvertinti įvykį tyrusio inspektoriaus veiksmus, kitų asmenų veiksmus, patikrinti, ar įgyvendinamos prevencijos priemonės panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymus, nesusijusius su Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija (pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunde nusikalstamų veikų, atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“). Pareiškėjas prašymų atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą bei skundo dėl inspektoriaus veiksmų padavimo terminą Inspekcijai neteikė, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, nagrinėdami skunde pateikiamus argumentus, be kita ko, vertino pagrindus atnaujinti terminus, t. y. ar pareiškėjas nurodė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios teiktų pagrindą atnaujinti įvykio darbe tyrimą. Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui teisės naikinti ir/ar keisti įvykio darbe tyrimo metu nustatytas aplinkybes ar/ir identifikuotas priežastis nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia – aplinkybės ir priežastys keičiamos, papildomos ar naikinamos gali būti tik skyrus papildomą tyrimą. Minėta, kad pareiškėjui paduodant skundą Inspekcijai buvo praleisti Nuostatų 80 punkte nurodyti skundų padavimo terminai. Pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti Nuostatai nenumato. Inspekcijos pozicija dėl proceso atnaujinimo instituto (kaip išimtinės ir galutinės nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ir priežasčių nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūros) taikymo yra vienareikšmiška – neatsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (jų atsiradimo ir inicijavimo momentą), o tik formaliai taikant terminus nustatančių teisės aktų normas, galbūt būtų pažeista suinteresuoto asmens teisė į ginamą viešąjį interesą, taip pat galima situacija, kad tokia teisė iš viso nebūtų ginama – tai būtų priešinga teisei. Tai, kad nėra nustatytas tam tikrų klausimų sprendimo teisinis mechanizmas, negali paneigti asmens procesinių teisių atlikti veiksmus viešojo administravimo institucijoje, kuomet teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kad tokių procesinių veiksmų atlikimo terminas negali būti atnaujinamas, nes yra naikinamasis. Tai, kad Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino nurodytas galimas faktines aplinkybes ir pasisakė dėl jų reikšmingumo bei pagrįstumo taikant įvykio darbe tyrimo atnaujinimo institutą, akivaizdu iš išvadų turinio. Išvadose konstatuota, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe terminą bei nenurodžius naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sunkiai pakenkta UAB S. D. ir ko pagalbinio darbininko M. K. sveikatai, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuostatų 83 punkte. Tokiu būdu abejonių dėl subjekto tinkamumo, priimant pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlusį sprendimą, nėra. Pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė ginčijamas sprendimas, o išvados ir aktas yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, kurie pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjo išsakoma nuomonė, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius jau privalėjo panaikinti pavaldinio sprendimą, neturi teisinio pagrindo. Inspekcija nėra teisingumą vykdanti institucija, todėl ABTĮ normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimo institutą, priimant vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimus, tiesiogiai negali būti taikomos. Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius A. B., 2016 m. gruodžio 12 d. gavęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37423-16, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VDIP-84627728-17, kuriame nurodoma, kad S. D., būdamas UAB S. D. ir ko darbdaviu – bendrovės direktoriumi, neužtikrino, kad hidraulinis medienos klijavimo presas pagal gamintojo numatytą instrukciją prieš naudojimą būtų pritvirtintas, o 2017 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VDIN-84638236 UAB S. D. ir ko direktoriui buvo skirta 300 Eur bauda. Dėl inspektoriaus, tyrusio įvykį darbe, veiksmų objektyviai ir išsamiai gali būti pasisakoma tais atvejais, kai yra skiriamas papildomas įvykio darbe tyrimas, patikrinamos teisiškai reikšmingos aplinkybės, naujai įvertinamos įvykį darbe sąlygojusios priežastys ir tik dėl šių veiksmų galima nustatyti, ar įvykio darbe tyrimas atliktas pažeidžiant/nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus. Įvertinus faktines pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skunde pateiktas aplinkybes ir atsisakius atnaujinti įvykio darbe tyrimą, dėl pareiškėjo reikalavimo įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. veiksmų, atliekant šį tyrimą, Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai nepasisakė. Šiame atsiliepime ir išvadose pateiktos faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad įvykį darbe tyręs inspektorius įvertino įmonės vadovo veiksmus ir patraukė administracinėn atsakomybėn. Įvykį tyręs inspektorius taip pat vertino ir kitų darbuotojų, tarp jų ir nukentėjusiojo, veiksmų įtaką nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys sutampa su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37423-16 nutraukimo 2 ir 3 lapuose pateiktais liudytojų apklausos duomenimis. Naujai vertinti minėtų asmenų veiksmų sąsajas ir įtaką nelaimingam atsitikimui darbe būtų galima tik skyrus papildomą įvykio darbe tyrimą. Konstatavus, kad praleistas Nuostatų 80 punkte nustatytas skundo dėl įvykio darbe terminas bei nenurodyta naujų esminių, faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti įvykio darbe tyrimą, Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistams dar kartą vertinti įmonės vadovo ir/ar kitų asmenų veiksmus nebuvo pagrindo. Skundo pateikimo metu, t. y. 2017 m. birželio 14 d. pareiškėjas nedirbo UAB S. D. ir ko, todėl Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai konstatavo, kad toks reikalavimas neatitinka bei vienos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų skundo ar prašymo apibrėžčių, nes galbūt neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės reikalavimai negali sąlygoti įmonėje nedirbančio asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, įvykį lėmusios priežastys yra šalinamos nedelsiant. Užbaigus įvykio darbe tyrimą ir surašius aktą, 2016 m. spalio 26 d. Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius A. B. vėl lankėsi įmonėje ir dalyvaujant įmonės direktoriui S. D. ir UAB S. D. ir ko konsultacinio departamento specialistui A. Š. atliko UAB S. D. ir ko patikrinimą bei užpildė 2016 m. spalio 31 d. bendrinį klausimyną Nr. TA-0651-0004 ir pateikė įmonei rekomendacijas. Pareiškėjo prašymas buvo kvalifikuotas kaip galimas susirūpinimas dėl trečiųjų asmenų saugos, todėl, siekiant įsitikinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės dinamikos tendencijomis įmonėje, buvo pavesta Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjui organizuoti rekomendacijų, pateiktų 2016 m. spalio 31 d. UAB S. D. ir ko, vykdymo kontrolę. Inspekcijos kompetencijai nepriskirta vykdyti ikiteisminio tyrimo institucijų bei mokesčių administratoriaus funkcijų. Veikas, turinčias Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) įtvirtintus nusikaltimo požymius, vertina ir tiria Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos. Aplinkybė, jog pareiškėjas fiziškai neturėjo galimybės pats ar su pagalba per tam tikrą terminą pateikti skundą inspektoriui, nes jam po metų, kai buvo sunkiai pakenkta jo sveikatai, buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, išvadose nevertinta, nes pareiškėjas 2017 m. birželio 14 d. skunde jos nenurodo, tačiau pareiškėjui 2016 m. lapkričio 22 d. atvykus į Inspekcijos Marijampolės teritorinį skyrių buvo pasirašytinai įteikta akto kopija, jo patirti pakenkimai nebuvo tokie, kad akivaizdžiai apribotų fizines ar psichines galias pateikti skundą Nuostatuose įtvirtintais terminais. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad įvykis darbe buvo ištirtas pažeidžiant Nuostatuose reglamentuotus tyrimo terminus, kad Inspektorius nesudarė sąlygų nukentėjusiam darbuotojui ar jo įgaliotam asmeniui dalyvauti atliekant tyrimą, kad darbuotojas ar jo įgaliotas atstovas nebuvo informuoti apie atliekamą tyrimą, buvo nagrinėti 2017 m. birželio 14 d. skundo tyrimo metu ir jų priimtinumas išsamiai argumentuotas išvadose.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“ teisėtumo bei pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-37423-16 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat nuspręsta medžiagą dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo persiųsti Inspekcijos Marijampolės skyriui dėl ATPK numatytų sankcijų taikymo. Atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kurio 5 punkte išdėstytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, 11 punkte – nelaimingo atsitikimo priežastys. Akte taip pat nurodyta, kad šis aktas registruotu laišku išsiųstas 2016 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjas su 2017 m. birželio 14 d. skundu (gautas 2017 m. birželio 26 d., reg. Nr. APS-36-11229) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių (toliau – ir Inspektorius), prašydamas: 1) panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkto 2-ąją priežastį ir papildyti 2-ąją priežastį, nurodant, kad „tuo pažeista Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; 2) įvertinti visų paminėtų skunde asmenų veiksmus; 3) įvertinti Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus A. B. veiksmus atliekant šį tyrimą; 4) pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunde nusikalstamų veikų; 5) skubiai atlikti tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 6) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“. Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. VDIN-84638236-17 už Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė UAB S. D. ir ko direktoriui S. D. 300 Eur baudą. Inspekcijos Marijampolės skyrius, 2016 m. spalio 26 d. UAB S. D. ir ko inspektavimo metu užpildė 2016 m. sausio 31 d. bendrąjį klausimyną Nr. TA0651-0004 bei pateikė įmonei rekomendacijas įmonės darbo aplinkos gerinimo klausimais. Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2017 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. VD-39 „Dėl M. K. skundo“ pateiktas pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skunde nurodytų aplinkybių vertinimas ir, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas praleido Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe pateikimo terminą. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“ konstatavo, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe terminą bei skunde nenurodžius naujų esminių faktinių aplinkybių, atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sunkiai pakenkta UAB S. D. ir ko pagalbinio darbininko M. K. sveikata, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Sprendime taip pat rekomenduojama pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dėl nelegaliai gaunamų ir neapskaitomų pajamų – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjui organizuoti rekomendacijų, pateiktų 2016 m. spalio 31 d. UAB S. D. ir ko, vykdymo kontrolę.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3, 7 dalimis, Nuostatų 22, 23, 29, 29.2, 29.3, 77, 78, 80 punktais, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 40 punktu.
9. Teismas nustatė, kad įvykį darbe ištyrė ir 2016 m. spalio 26 d. surašė N-1 formos aktą Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius A. B.. Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 2016 m. lapkričio 3 d. registruotu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui. Taip pat 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteikta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto kopija (ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra). Pareiškėjas, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per Nuostatų 80 punkte įtvirtintą 6 mėnesių terminą nesikreipė.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog pareiškimų (pastabų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto padavimo terminų nustatymas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip būtinumas per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą tokioje socialiai jautrioje srityje, kaip darbuotojų (ne tik nukentėjusio darbuotojo, bet ir kitų darbuotojų, galinčių nukentėti tuo atveju, jeigu įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys operatyviai nebus pašalintos) darbo saugumas <...>. Tai reiškia, kad (kalbant apie darbdavį) <...> Tyrimo nuostatų <...> nustatyto termino praleidimas <...> gali būti laikomas pakankamu pagrindu Valstybinei darbo inspekcijai neskirti papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-959/2014).
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjui vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui A. B. surašius nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, nei darbdavio atstovas, nei darbuotojų atstovas dėl jo pastabų nereiškė, jį pasirašė, o pareiškėjas skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per Nuostatų 80 punkte nustatytą terminą nepateikė. Dėl to teismas vertino, kad Inspekcija 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“ teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo padavimo terminą atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (kad nenumatyta galimybė atnaujinti šio termino konstatuota ir teismų praktikoje, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1333-13).
12. Teismas iš ginčijamo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8686 bei 2017 m. liepos 17 d. išvados Nr. VD-39 „Dėl M. K. skundo“, kuri yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, nustatė, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, konstatavęs, jog praleistas Nuostatų 80 punkte nustatytas terminas skundui dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto toliau analizavo, ar pareiškėjo 2017 m. birželio 14 skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios ir sudaro pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrą. Teismas pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei Nuostatuose nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti administracinę procedūrą, tačiau Metodinių nurodymų 40 punktas nustato, kad jei ištyrus įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas nukentėjusiojo traumos sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti.
13. Teismas iš pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nustatė, kad pareiškėjas dėsto nesutikimo su valstybinio darbo inspektoriaus atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu ir nurodo, jog tyrimas nebuvo atliktas per norminių teisės aktų nustatytus terminus, įmonės direktorius, priimdamas įsakymą, viršijo įgaliojimus, nelaimingo atsitikimo darbe akto vieni duomenys akivaizdžiai prieštarauja jo kitiems duomenims, darbuotojų supažindinimo su įrengimų naudojimo instrukcijomis darbo vietoje registravimo žurnalas buvo pildomas jau tyrimo metu, įvykiai darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, nebuvo užregistruoti nustatyta tvarka, neįvertinti visų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmai, yra dokumentų klastojimo požymių, neatliktas tyrimas dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose, kyla pagrįstų abejonių valstybinio darbo inspektoriaus, tyrusio įvykį, nešališkumu, tyrimas yra neobjektyvus, neišsamus, nevisapusiškas, dalis nelaimingo atsitikimo priežasčių turi būti panaikintos, kita dalis turi būti papildyta. Taigi iš pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundo valstybiniam darbo inspektoriui bei skundo teismui turinio matyti, jog pareiškėjas, dėstydamas nesutikimo su nelaimingo atsitikimo darbe aktu motyvus, nepateikia argumentų ir tai patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėjas nenurodo, kurios iš jo skunde valstybiniam darbo inspektoriui bei skundo teismui nurodytų aplinkybių turi būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos tyrimo metu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, todėl Inspekcija 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. SD-37-8682 teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui skunde nenurodžius naujų esminių faktinių aplinkybių, atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
14. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, tinkamai jį išnagrinėjo bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti įvykio darbe tyrimą nėra. Teismas netenkinęs pareiškėjo prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SD-37-8682, kuriuo nebuvo atnaujintas įvykio darbe tyrimas, kurio pagrindu galimi nelaimingo atsitikimo darbe akto pakeitimai, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-o punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 2-ają priežastį ir papildyti 1-ają priežastį, jog tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos.
15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus įvertinti skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus bei Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus veiksmus atliekant šį tyrimą, kadangi kaip minėta pareiškėjas per Nuostatuose nustatytą 6 mėnesių terminą dėl šių asmenų skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nepateikė, taip pat 2017 m. birželio 14 d. skunde vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui bei teismui nenurodė šių asmenų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą skirti papildomą tyrimą įvykio aplinkybėms patikslinti ir kurie nebuvo žinomi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu.
16. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, taigi tyrimų atlikimas įmonėje, siekiant nustatyti, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, taip pat ar užtikrinamos prevencinės priemonės, bei atlyginimo mokėjimas vokeliuose, nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl pareiškėjo reikalavimus skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės bei atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose atmetė kaip nepagrįstus.
17. Teismas nurodė, kad ABTĮ 111 straipsnis nustato, jog jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, konstatavo, kad pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, byloje nėra, todėl pareiškėjo prašymo pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų netenkino.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą; panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimo dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo Nr. SD-37-8682 dalį, kuria jis nusprendė: „1. Konstatuoti, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe terminą bei skunde nenurodžius naujų esminių, faktinių aplinkybių, atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sunkiai pakenkta UAB „S. D. ir KO“ pagalbinio darbininko M. K. sveikatai, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 2. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomos galimai nusikalstamos sudėties požymių turinčios veikos, rekomenduoti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dėl nelegaliai gaunamų ir neapskaitomų pajamų – Valstybinę mokesčių inspekciją.“; panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-ojo punkto („Nelaimingo atsitikimo priežastys“) 2-ją priežastį ir papildyti 1-ją priežastį, kad tuo pažeista Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; įpareigoti atsakovą įvertinti visų paminėtų skunde asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; įpareigoti atsakovą įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. ir kitų pareigūnų veiksmus, nurodytus atsakovui ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose; taip pat pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunduose atsakovui ir pirmosios instancijos teismui nusikalstamų veikų; įpareigoti atsakovą skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo sprendimas akivaizdžiai neatitinka nei teisinių, nei faktinių bylos aplinkybių. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pradeda dėstyti nuo prokuroro nutarimo ir nenurodė nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 surašymo datos, kas sukeičia pasekmes su priežastimis.
18.2. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 surašytas 2016 m. spalio 26 d., o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37423-16, kuriame pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, priėmė nutarimą tik 2016 m. lapkričio 28 d. – šiuo konkrečiu atveju prokuroras priėmė nutarimą, vadovaudamasis nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, t. y. valstybinis darbo inspektorius suklaidino prokurorą. Be to, Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius A. B. neįvykdė privalomo prokuroro nurodymo apie nutarimo 2 punkto įvykdymą raštu informuoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) vyriausiąjį prokurorą.
Atsiliepimas
18.3. Atsakovas dėl to paties administracinio teisės pažeidimo kartu su 2017 m. spalio 30 d. atsiliepimu pateikė 2 skirtingus nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuos abu tą pačią dieną priėmė A. B.: 1. Nr. VDIN-84638236-17 ir 2. Nr. ATPN 7868. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė ir A. B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VDIP-84627728-17, kurio surašyti apskritai nereikėjo ir kuriuo A. B., priimdamas abu nutarimus, apskritai nesivadovauja.
18.4. Inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatė ir daugiau pažeidimų, kurie lėmė/galėjo lemti sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe kilimą, bei teikė rekomendacijas (prie atsiliepimo pridėtas bendrasis klausimynas Nr. TA0651-0004, bet Inspekcijos inspektorius neteisėtai ir nepagrįstai jų nenurodė ir nepateikė teisinio įvertinimo 2016 m. spalio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punkte, kuriame yra nurodomos „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“, ir 11 punkte, kuriame yra nurodomos „Nelaimingo atsitikimo priežastys“.
18.5. Nepanaikinus nelaimingo atsitikimo priežasčių, nebus pašalintos priežastys, lėmusios sunkų nelaimingą atsitikimą darbe, nebus užtikrinamos prevencinės priemonės.
18.6. Teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) 80 punktas, kuris nustato terminus, per kuriuos gali būti pateikiami skundai Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnį.
18.7. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius veikia kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir privalo priimdamas sprendimą vadovautis visu ABTĮ.
18.8. Teismas privalėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kuris nustato atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, kaip įstaigos vadovo, kompetenciją. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo; įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojus, priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas.
18.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013 konstatavo, jog tai, kad nėra nustatytas tam tikrų klausimų sprendimo teisinis mechanizmas, negali paneigti asmens teisių, nagrinėjamu atveju procesinių teisių atlikti veiksmus viešojo administravimo institucijoje, kuomet teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kad tokių veiksmų atlikimo terminas negali būti atnaujinamas, nes yra naikinamasis, bei kad pirmosios instancijos teismas panaikino viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl terminų praleidimo, tačiau ši teismo išvada neteisinga dėl to, kad nebuvo analizuota kokio pobūdžio terminas praleistas, kokios gali būti to termino praleidimo pasekmės, teismo išvados dėl terminų nebuvo paremtos nei teisės aktų reikalavimais, nei doktrina, nei teismų praktika.
18.10. Teismui pateikti akivaizdūs įrodymai, kad atsakovo veiksmais padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, taip pat būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą – proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose.
18.11. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G. šioje byloje turi būti atsakovu. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai įtraukė į bylą dar vieną atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją. Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. atstovo, kuris turėtų teismui pateikti pavedimą atstovauti jį asmeniškai, teismo posėdyje nebuvo.
18.12. Valstybinis darbo inspektorius neteisėtai ir nepagrįstai neįvertino ir nepriėmė sprendimo dėl visų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmų.
18.13. Šiuo konkrečiu atveju Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nesudarė sąlygų nukentėjusiajam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui dalyvauti atliekant tyrimą – apskritai net neinformavo darbuotoją, jo įgaliotą asmenį arba šeimos atstovą, kad tokią teisę turi, ir tuo neįvykdė norminių aktų reikalavimų.
18.14. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo išsakomų motyvų nepriimtinumas buvo išsamiai argumentuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime, Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendime Nr. SD-37-8682 ir 2017 m. liepos 7 d. išvadose „Dėl M. K. skundo“ Nr. VD-39, 2017 m. spalio 30 d. atsiliepime į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundą, todėl pareiškėjo mėginimai dar kartą subjektyviai ir tendencingai interpretuoti įvykio darbe ir administracinio ginčo aplinkybes, papildomai išsakant reikalavimus priežastiniu ryšiu nesusijusius su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, yra vertintini kritiškai ir laikytini atmestinais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“, kuriuo vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nusprendė: 1. Konstatuoti, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe terminą bei skunde nenurodžius naujų esminių, faktinių aplinkybių, atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sunkiai pakenkta UAB S. D. ir ko pagalbinio darbininko M. K. sveikata, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; 2. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomos galimai nusikalstamos sudėties požymių turinčios veikos, rekomenduoti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dėl nelegaliai gaunamų ir neapskaitomų pajamų – Valstybinę mokesčių inspekciją; 3. Įpareigoti Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjui organizuoti rekomendacijų, pateiktų 2016 m. spalio 31 d. UAB S. D. ir ko, vykdymo kontrolę, teisėtumas.
21. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SD-37-8682 dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo dalį, kuria jis nusprendė: 1. Konstatuoti, kad pareiškėjui praleidus Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe terminą bei skunde nenurodžius naujų esminių, faktinių aplinkybių, atnaujinti įvykio darbe, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sunkiai pakenkta UAB „S. D. ir ko“ pagalbinio darbininko M. K. sveikata, tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; 2. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomos galimai nusikalstamos sudėties požymių turinčios veikos, rekomenduoti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dėl nelegaliai gaunamų ir neapskaitomų pajamų – Valstybinę mokesčių inspekciją; 2) panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-ojo punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 2-ają priežastį ir papildyti 1-ają priežastį, jog tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; 3) įvertinti visų skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 4) įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. veiksmus atliekant šį tyrimą; 5) pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų; 6) skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 7) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose.
22. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 80 punkto atitikties Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 daliai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniui.
23. Byloje nustatyta, kad atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą 2016 m. spalio 26 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kurio 5 punkte išdėstytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, 11 punkte – nelaimingo atsitikimo priežastys. Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus A. B. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 2016 m. lapkričio 3 d. registruotu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui.
25. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-37423-16 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat nuspręsta medžiagą dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimo persiųsti Inspekcijos Marijampolės skyriui dėl ATPK numatytų sankcijų taikymo.
26. Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. VDIN-84638236-17 už Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė UAB S. D. ir ko direktoriui S. D. 300 Eur baudą.
27. Pareiškėjas su 2017 m. birželio 14 d. skundu (gautas 2017 m. birželio 26 d., reg. Nr. APS-36-11229) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydamas: 1) panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkto 2-ąją priežastį ir papildyti 2-ąją priežastį, nurodant, kad „tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; 2) įvertinti visų paminėtų skunde asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 3) įvertinti Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus A. B. veiksmus atliekant šį tyrimą; 4) pranešti prokurorui dėl galimų paminėtų skunde nusikalstamų veikų; 5) skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 6) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo „vokeliuose“.
28. Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2017 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. VD-39 „Dėl M. K. skundo“, kuri yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, pateiktas pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skunde nurodytų aplinkybių vertinimas ir, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas praleido Nuostatų 80 punkte nustatytą skundo dėl įvykio darbe pateikimo terminą. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 2016 m. lapkričio 3 d. registruotu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui. Taip pat pareiškėjui 2016 m. lapkričio 22 d. pasirašytinai buvo įteikta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto kopija. Išvadoje taip pat analizuota, ar pareiškėjo 2017 m. birželio 14 skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios ir sudaro pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrą.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skundą, tinkamai jį išnagrinėjo bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti įvykio darbe tyrimą nėra. Teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SD-37-8682, kuriuo nebuvo atnaujintas įvykio darbe tyrimas, kurio pagrindu galimi nelaimingo atsitikimo darbe akto pakeitimai, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-o punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 2-ają priežastį ir papildyti 1-ają priežastį, jog tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus įvertinti skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus bei Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus veiksmus atliekant šį tyrimą, kadangi pareiškėjas per Nuostatuose nustatytą 6 mėnesių terminą dėl šių asmenų skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nepateikė, taip pat 2017 m. birželio 14 d. skunde vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui bei teismui nenurodė šių asmenų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą skirti papildomą tyrimą įvykio aplinkybėms patikslinti ir kurie nebuvo žinomi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, taigi tyrimų atlikimas įmonėje, siekiant nustatyti, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, taip pat, ar užtikrinamos prevencinės priemonės, bei atlyginimo mokėjimas vokeliuose, nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl šiuos pareiškėjo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėjo prašymo pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų netenkino.
30. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: teismas neteisėtai ir nepagrįstai pradeda dėstyti nuo prokuroro nutarimo ir nenurodė nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo datos, kas sukeičia pasekmes su priežastimis; vyriausiasis darbo inspektorius A. B. neįvykdė privalomo prokuroro nurodymo apie nutarimo 2 punkto įvykdymą raštu informuoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) vyriausiąjį prokurorą; atsakovas dėl to paties administracinio teisės pažeidimo kartu su 2017 m. spalio 30 d. atsiliepimu pateikė 2 skirtingus nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuos abu tą pačią dieną priėmė A. B.: 1. Nr. VDIN-84638236-17 ir 2. Nr. ATPN 7868; teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) 80 punktas, kuris nustato terminus, per kuriuos gali būti pateikiami skundai Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, atitinka Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnį; Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius veikia kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir privalo priimdamas sprendimą vadovautis visu ABTĮ; teismas privalėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kuris nustato atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, kaip įstaigos vadovo, kompetenciją; teismo išvados dėl terminų nebuvo paremtos nei teisės aktų reikalavimais, nei doktrina, nei teismų praktika; teismui pateikti akivaizdūs įrodymai, kad atsakovo veiksmais padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, taip pat būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktai); šioje byloje atsakovu turėjo būti tik Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G.. Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. atstovo, kuris turėtų teismui pateikti pavedimą atstovauti jį asmeniškai, teismo posėdyje nebuvo; valstybinis darbo inspektorius neteisėtai ir nepagrįstai neįvertino ir nepriėmė sprendimo dėl visų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmų; Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nesudarė sąlygų nukentėjusiajam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui dalyvauti atliekant tyrimą – apskritai net neinformavo darbuotoją, jo įgaliotą asmenį arba šeimos atstovą, kad tokią teisę turi, ir tuo neįvykdė norminių aktų reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-502/2019).
V.
32. Ginčijamas Inspekcijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. SD-37-8682 „Dėl M. K. 2017 m. birželio 14 d. skundo“ priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
33. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.
34. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnis numato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.
35. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Valstybinė darbo inspekcija taip pat tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio straipsnio 2 dalyje, sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Minėto straipsnio 7 dalis numato, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d.) 22 punkte nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, išskyrus įvykius, nurodytus Nuostatų 23–26 punktuose, ištiriamas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie įvykį darbe Valstybinėje darbo inspekcijoje gavimo. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į tyrimo sudėtingumą ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus, tiriančio įvykį darbe, motyvuotą prašymą, gali 10 darbo dienų pratęsti tyrimo trukmę. Įvykio darbe, dėl kurio miršta 3 ir daugiau darbuotojų, tyrimo trukmė gali būti pratęsta 20 darbo dienų komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą darbe, sprendimu. Įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriam ištirti būtini duomenys iš ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, tyrimas turi būti baigtas per 10 darbo dienų nuo duomenų iš šių institucijų gavimo (23 punktas).
37. Nuostatų 29 punktas nustato įvykio darbe tyrimo tikslus: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (29.1 punktas); nustatyti įvykio darbe priežastis (29.2 punktas); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3 punktas).
38. Pagal Nuostatų 77 punktą, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją (78 punktas).
39. Nuostatų 80 punktas įtvirtina, kad darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo, nukentėjęs darbuotojas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo atitinkamo akto gavimo. Mirusiojo dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo šeimos atstovas, nesutinkantis su tyrimu, gali kreiptis į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per vienus metus nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo dienos.
40. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2016 m. spalio 12 d.) 40 punktas nustato, kad jei ištyrus įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas nukentėjusiojo traumos sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti.
VI.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Nuostatuose įtvirtinti terminai (per kuriuos asmenys gali teikti pareiškimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių) nėra materialinio pobūdžio, tai yra procesinių veiksmų atlikimo terminas, nustatytas administracinės bylos (nagrinėjamos viešojo administravimo institucijoje) šalims. Asmuo praleidęs terminą atlikti procesinį veiksmą, netenka teisės atlikti šį veiksmą, tačiau šias pasekmes konstatuoja viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėja asmens prašymą ir taiko procesines taisykles, nustatytas bylų nagrinėjimui institucijoje. Tam, kad po nustatyto termino asmens atliktas viešojo administravimo institucijoje procesinis veiksmas sukeltų teisines pasekmes, turėtų būti sprendžiamas šio termino atnaujinimo klausimas. <...> nei minėtos specialiosios taisyklės (Nuostatai), nei bendrosios taisyklės, nustatančios administracinių bylų nagrinėjimą institucijoje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės) nereglamentuoja minėtų terminų atnaujinimo klausimo. Tai, kad nėra nustatytas tam tikrų klausimų sprendimo teisinis mechanizmas, negali paneigti asmens teisių, nagrinėjamu atveju procesinių teisių atlikti veiksmus viešojo administravimo institucijoje, kuomet teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kad tokių veiksmų atlikimo terminas negali būti atnaujinamas, nes yra naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013, išnagrinėtoje pagal darbdavio skundą, minėtos taisyklės suformuluotos padarius išvadą, kad nukentėjęs darbuotojas gali kreiptis su skundu į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, nors yra pasibaigęs minėtose teisės normose nustatytas terminas, o valstybinis darbo inspektorius gali spręsti klausimą dėl skundo priėmimo.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje (išnagrinėtoje pagal darbdavio skundą) Nr. A143-959/2014 nurodyta, kad <...> pareiškimų (pastabų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto padavimo terminų nustatymas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip būtinumas per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą tokioje socialiai jautrioje srityje, kaip darbuotojų (ne tik nukentėjusio darbuotojo, bet ir kitų darbuotojų, galinčių nukentėti tuo atveju, jeigu įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys operatyviai nebus pašalintos) darbo saugumas. Be to, minėtoje nutartyje nurodyta, kad administracinės procedūros (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros) atnaujinimo dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytas. Todėl tokio instituto taikymo galimybės byloje nagrinėjamoje situacijoje turi būti sąlygotos taikant panašius santykius reglamentuojančio ABTĮ normas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog tam tikros aplinkybės būtų laikomos pagrindu atnaujinti jau pasibaigusį procesą, turi būti laikomasi šių jų nustatymo kriterijų: kokybinis kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę išspręstiems ginčo santykiams; jų atsiradimo laike kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės objektyviai egzistavo bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu; subjektyvus jų paaiškėjimo kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokias aplinkybes nurodžiusiam asmeniui (pareiškėjui) jos ne tik nebuvo, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu.
43. Minėtų teisės aktų nuostatos bei jų aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad skundo dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per nustatytą terminą pateikimas dėl N-1 ar N-2 formos akto bei šio skundo pagrindu atliekamas tyrimas yra viena procedūra, o papildomo tyrimo dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo skyrimas dėl vėliau paaiškėjusių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat pasikeitusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos nukentėjusiojo traumos sunkumo ar nukentėjusiojo mirties yra kita procedūra. Šios procedūros pagal savo pobūdį yra skirtingos, nes gali skirtis jų pradėjimo pagrindas, taip pat yra skirtingas nagrinėjimo dalykas. Pirmuoju atveju yra nagrinėjami asmens argumentai dėl nesutikimo su surašytu N-1 ar N-2 formos aktu, antruoju atveju yra sprendžiama, ar yra pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą priimti kitokį administracinį sprendimą, nei jau yra priimtas dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo. Dėl kiekvienos iš minėtų procedūros pradžios, ir sprendimo priėmimo pagrindų turi būti sprendžiama atskirai, t. y. nurodomi atskiri minėtų dviejų sprendimų priėmimo motyvai.
44. Skundo dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikimo dėl N-1 ar N-2 formos akto atveju vertinama, kaip vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriui sprendė šio skundo priėmimo klausimą, ar pagrįstai sprendė, kad skundas neturėtų būti priimtas nagrinėti. Minėta, kad remiantis teismų praktika, skundo padavimo termino praleidimas nepaneigia asmens teisės paduoti skundą. Pirmosios instancijos teismas pakartojo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus išvadą, kad pareiškėjas praleido minėtuose teisės aktuose (Nuostatų 80 punkte) nustatytą skundo padavimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui padavimo terminą, tačiau nevertino, ar šis sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar asmens skunde, paduotame vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, buvo nurodytos priežastys dėl skundo padavimo termino praleidimo (ar nepraleidimo), ar yra motyvuotas šiuo požiūriu skundžiamas administracinis sprendimas, ar nėra pernelyg ribojamos asmens teisės konkrečiu atveju nepriėmus asmens skundo dėl administracinio sprendimo peržiūrėjimo.
45. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atskirai (motyvuotai neigiamai išsprendus klausimą dėl skundo nepriėmimo) turi būti sprendžiama, ar yra nustatytos pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą priimti kitokį administracinį sprendimą, nei jau yra priimtas dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo. Sprendžiant šį klausimą turi būti vertinama, kurios aplinkybės dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo yra nustatytos N-1 ar N-2 formos akte, ir vertinama, ar asmens prašyme atnaujinti tyrimą nurodomos aplinkybės gali būti laikomos vėliau paaiškėjusiomis naujomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, dėl kurių yra būtina atnaujinti tyrimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kurios aplinkybės dėl įvykio darbe yra nustatytos N-1 formos akte, taip pat nėra nurodytos, kurios pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu. Taigi nėra nurodyti teismo sprendimo priėmimo motyvai, todėl nelaikytina, kad teismas tinkamai patikrino priimto administracinio sprendimo teisėtumą.
46. Pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi minėta teismų praktika, tačiau neteisingai vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, pasirinktinai cituodamas iš konteksto išimtas nutarčių dalis, neatsižvelgdamas į išaiškinimų esmę ir į tai, kokiose bylose buvo formuluojamos teisės aiškinimo taisyklės. Toks teisės taikymas ir aiškinimas negali būti laikomas tinkamu ABTĮ 15 straipsnio 3 dalies, reikalaujančios atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus, vykdymu.
47. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumo nėra pagrįstos konkrečiais argumentais, nes nėra išnagrinėti minėti esminiai bylos klausimai. Todėl negalima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą (ABTĮ). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.
48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl minėto proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.