Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2016 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda;

2. 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 03:20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą J. L., t. y. vieną kartą kumščiu suduodamas jam į veidą ir padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiais savo veiksmais sukėlė J. L. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 03:20 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus virtuvėje gėrė alų ir įvyko kažkoks pokalbis su tėvu J. L.. Kadangi buvo neblaivus, tai visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, kad išėjo į lauką, net negali pasakyti dėl ko, bet pamena, kad jis buvo lauke, prie namo durų, kur barėsi su tėvu J. L., bet dėl ko jie barėsi ir ką jis jam sakė ar ką jis jam sakė jis neprisimena, tik pamena, kad šio konflikto metu, supykęs ant tėvo su dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą. Po suduoto smūgio tėvui J. L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nematė kur buvo ir ką veikė tėvas po suduoto smūgio. Jis, užėjęs į kambarį, pasiėmė rūbus ir išbėgo iš namų, nakties metu vaikščiojo, palaukė ryto ir parėjo namo. Namuose atsigulė miegoti, kai atsikėlė atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į policiją. Jis nežinojo, kad po suduoto smūgio tėvas J. L. greitosios medicinos pagalbos buvo išvežtas į ligoninę. Savo kaltę pilnai prisipažįsta, dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Buvo girtas ir negali paaiškinti tokių savo veiksmų, nes tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamojo įsakymo tvarka jam paskiriant bausmę (b. l. 122–124).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 03:20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose, jo sūnus J. L. tyčia sudavė jam savo dešinės rankos kumščiu į veidą, į nosies sritį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežtis į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas nosies sumušimas. Gydytojai jam įteikė medicininį išrašą, tačiau šiuo metu jis jo pateikti negali, kadangi paliko jį namuose, pateiks jį tyrimo eigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 2 dalimi jis daugiau duoti parodymų prieš savo sūnų J. L. atsisakėp (b. l. 40–42).

Liudytoja Z. J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra išaiškinta teisė, kad gali neduodi parodymų prieš savo šeimos narį. Jos santykiai su sūnumi J. L. yra normalūs. Parodymus duos. 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 03:30 val. ji skambino ir kvietė policiją, nes jos sūnus J. L. su kažkurios rankos delnu vieną kartą sudavė savo tėvui, jos sutuoktiniui J. L. į veidą ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Viskas įvyko namuose Kauno rajone, A(duomenys neskelbtini) Buvo pirties diena, tai tiek J. L., tiek J. L. buvo išgėrę alaus. Nakties metu, būdamas neblaivus, sūnus J. L. kieme šūkavo, tai yra jis vienas kieme su kažkuo koliojosi. Ji pati kelis kartus išėjusi į kiemą sūnų ramino. Paskui ji užmigo ir prabudo nuo triukšmo, tai yra pokalbio pakeltu tonu, girdėjo, kad kieme J. L. kalbasi, tiksliau ramina sūnų J. L., kad šis nustotų triukšmauti. Ji iš karto atsikėlusi ėjo į kiemą, ir tik priėjusi prie durų pamatė ant laiptų kraują, išgirdo, kaip J. L. pasakė, kad „matai ką padarei“, ir pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas. Jis rankomis buvo užsiėmęs veidą, o J. L. stovėjo priešais jį. Kaip J. L. sudavė tėvui J. L., ji nematė. J. L. pasakojo, kad jis nesitikėjo, jog sūnus jam suduos, todėl ir pataikė jam į veidą, nes jeigu būtų numanęs, kad jam trenks, būtų išsisukęs nuo smūgio. Ji J. L. klausė, ką jis padarė, tai jis apsisukęs nuėjo į savo kambarį, o kadangi ji pagalvojo, kad gali būti J. L. sulaužyta nosis, tai skambino į greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba J. L. išvežė į ligoninę. Iki jį išvežant jau buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Sūnus J. L. iki atvykstant policijos pareigūnams išbėgo iš namų. Policijos pareigūnai sakė paskambinti, kai jis pareis. Sūnus J. L. į namus parėjo gal po poros valandų ir tada ji vėl paskambinusi į policiją informavo, kad sūnus grįžo į namus. Atvykusiems policijos pareigūnams J. L. pasakė, kad sūnaus J. L. niekur nevežtų, kad paliktų namuose ir jį paliko. Paskui ryte atvykę policijos pareigūnai išvežė sūnų į apklausą. Tai yra pirmas kartas, kada sūnus J. L. smurtavo prieš tėvą J. L.. Ji pati nematė, kaip tai įvyko, bet J. L., sakė, kad sūnus jam su kažkurios rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, kai jis ramino sūnų, kad šis netriukšmautų nakties metu (b. l. 56–58).

Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)r. Šiuo adresu yra gyvenamasis namas su aptverta tvora teritorija. Kieme vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Kiemo vakarinėje pusėje yra gyvenamasis namas. Įėjimas į pastatą yra iš kiemo pusės. Prie įėjimo durų yra aikštelė išklijuota plytelėmis. Ant aikštelės matomos daugybines raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują, bei išmėtytos nuorūkos, degtukai ir kt. šiukšlės. Įėjimo durys metalinės rakinamos įleidžiama spyna, neužrakintos atidarytos. Pro duris patenkama į namo koridorių. Koridoriuje ant grindų matomos daugybinės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, bei išmėtytos nuorūkos, degtukai ir kt. šiukšlės. Iš koridoriaus patenkama į svetainę. Svetainėje yra vyras J. L.. Apžiūrint asmenį jo sutikimu matoma, jog asmens nosis paraudusi, šiek tiek patinusi, kairėje nosies pusėje matomas įbrėžimas. Kitų akivaizdžiai matomų sužalojimų ant asmens nesimato. Kitos namo patalpos tvarkingos, alkoholio vartojimo požymių ar grumtynių pėdsakų nesimato. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 29–32).

Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad J. L. veido, nosies srityje fiksuotas įdrėskimas bei kitokio pobūdžio sužalojimas (b. l. 20–23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1848/2022 (02) matyti, kad J. L. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37–38).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. L. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 03:20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą J. L., t. y. vieną kartą kumščiu suduodamas jam į veidą ir padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiais savo veiksmais sukėlė J. L. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo J. L. parodymai, kad raminamas sūnus jam sudavė kumščiu į nosį, taip pat liudytojos Z. J. L. parodymai, kuri nors įvykio nematė, tačiau pamačiusi ant laiptų kraują girdėjo, kaip J. L. pasakė: „matai, ką padarei“. Jis tuo metu buvo užsiėmęs veidą, jam bėgo kraujas. Tuo metu priešais jį stovėjo J. L.. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada Nr. G 1848/2022 (02), kurioje nurodyta, kad J. L. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37–38).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra sūnus ir tėvas, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. J. L. galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, lankėsi VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 88–91), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 93TPK-875/2022, J. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 97–98), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant maksimalų jo dydį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jo, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu J. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.