- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-660-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01350-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- P. G.
- Advokatai
- Leokadija Leikauskienė
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-660/2012
Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01350-2011-7
2012 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. (P. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 7 d., apie 12.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į S. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Sužionių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagrobė jai priklausantį turtą: 10,00 Lt grynųjų pinigų (monetomis), tris pakelius cigarečių, po 7,00 Lt vertės kiekvienas, bendrai 21,00 Lt sumai, dešrą 10,00 Lt vertės, dešrą 10,00 Lt vertės ir dešrą 9,00 Lt vertės, padarydamas S. B. 60,00 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo bent mėnesiu sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad jeigu bus paleistas iš įkalinimo vietos rugsėjo mėnesį, jis galės padėti žmonėms kasti bulves.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė P. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti skundžiamame nuosprendyje. Tai paties nuteistojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes (b. l. 89-90, 180-182), taip pat nuteistojo kaltę neginčytinai įrodo liudytojų S. B., I. T. bei G. K. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20, 22-24, 72-73, 74-75), 2011 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13-18), asmens parodymo atpažinti protokolai (25-26, 27-28) bei parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b. l. 121-125). Pažymėtina, kad nei šių įrodymų patikimumo, nei jų vertinimo nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo P. G. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d., kadangi jis pro neužrakintas duris įsibrovė į S. B. gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, S. B. priklausantį turtą, t. y. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str., 41 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, iš karto po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Be to, skiriant bausmę buvo įvertinti ir kiti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, niekur nedirba, padarytos žalos neatlygino, anksčiau jo atžvilgiu taikytos bausmės nuteistajam neturėjo teigiamo poveikio. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės dydis yra gerokai mažesnis už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos veikos sankcijos vidurkį, todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas nuteistajam ir taip paskyrė pakankamai švelnią bausmę, kurios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo P. G. (P. G.) apeliacinį skundą atmesti.