Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės J. K. ieškinio, pareikšto atsakovėms valstybės įmonei Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo turto registre įrašytų pastabų ir nuorodų pašalinimo priėmimo klausimą po ieškinio trūkumų šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieškovės J. K. ieškinys, kuriuo prašoma pašalinti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) 11 punkte įrašytas registro pastabas ir nuorodas: „patalpos 16-1/16A-1, 16-2/16A-2 ir dalis 16-3/16A-3 yra įregistruotos dviem atskirais nekilnojamojo turto objektais (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1989 m. lapkričio 22 d. sutartį, pagal kurią Kauno miesto Panemunės rajono LDT Vykdomasis komitetas pardavė, o trečiasis asmuo O. S. pirko mūriniame 2-jų aukštų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (A. J. pr.) Nr. (duomenys neskelbtini)vieno kambario butą Nr. 16a su virtuve ir koridoriumi, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus: nurodyti ieškinyje paminėto trečiojo asmens O. S. teisių perėmėją.

2020 m. birželio 8 d. teisme gautas ieškinio patikslinimas, kuriame nurodoma, kad trečiojo asmens O. S. teisių perėmėja yra jos dukra G. D., gim. 1945 m. rugsėjo 17 d., kurios gyvenamoji vieta nežinoma.

Ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Trečiuoju asmeniu nurodytos O. S. mirties dieną, t. y. 1991 m., galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio 567 straipsnio 1 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Šio straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Nagrinėjamu atveju ieškinio patikslinime kaip mirusios O. S. teisių perėmėja nurodyta jos dukra G. D., tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kad G. D. būtų priėmusi mirusios O. S. pareiškimą nei tuo metu, kai galiojo 1964 m. CK, nei įsigaliojus 2000 m. CK. Todėl negalima išvada, kad D. D. yra O. S. civilinių materialinių teisių perėmėja. Ieškovė, tikslindama ieškinį, nenurodė kitų subjektų, kurie galėtų būti patraukti byloje kaip O. S. teisių perėmėjai 1964 m. CK 567 straipsnio 3 dalies, 2000 m. CK 5.2 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl to nustačius, kad teismui nepateikti įrodymai apie O. S. teisių perėjimą D. D., nėra pagrindo traukti šį asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, turint omenyje tai, kad miręs asmuo negali būti proceso dalyviu, o ieškovė taip ir nenurodė O. S. teisių perėmėjų, darytina išvada, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kelia klausimą ne tik dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų išbraukimo, bet ir dėl sutarties, kurios pagrindu buvo įregistruota O. S. nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Ieškovė ginčija O. S. nuosavybės teisę, todėl manytina, kad mirusios O. S. teisių perėmėjai turi būti traukiami šioje byloje atsakovais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,

nutaria:

ieškovės J. K. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo turto registre įrašytų pastabų ir nuorodų pašalinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.