Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi su skundu, kurį patikslino (II t. b. l. 10–15), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) ir UAB „Rasgeda“ 341 388,07 Lt draudimo įmokų (įmokų kompensacijos) skolą, 2) grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.

Skunde paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. tarp ADB „Reso Europa“ (teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“) ir UAB „Rasgeda“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001564, kuria nuo ligų buvo apdraustos UAB „Rasgeda“ audinės. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo įmoka – 1 344 813 Lt. UAB „Rasgeda“ turi teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies (50 proc.) draudimo įmokų kompensavimu iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintos Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali 2008 m. balandžio 21 d. redakcija) nustato du galimus paramos žemės ūkio veiklos subjektui teikimo būdus – 50 proc. draudimo įmokos NMA išmoka tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektui (kai visą draudimo įmoką draudikui jis sumoka pats) arba perveda į draudimo bendrovės sąskaitą (kai žemės ūkio veiklos subjektas draudikui sumoka tik nekompensuojamą 50 proc. draudimo įmokos dalį). Draudimo sutarties GD Nr. 001564 priedo Nr. 1 6 punkte nustatyta, kad bendra metinė draudimo įmoka – 1 344 813 Lt (iš jų 672 406,50 Lt iš NMA); draudėjo metinė įmoka – 672 406,50 Lt. Draudėjas UAB „Rasgeda“ 50 proc. nekompensuotiną draudimo įmokos dalį (iš viso 672 406,50 Lt) draudikui yra sumokėjęs arba ji buvo įskaityta į pagal šią draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1004 str. 3 d.). NMA iš jai priklausančios kompensuoti likusios 672 406,50 Lt sumos į draudiko sąskaitą yra pervedusi 177 717,04 Lt, ir šio skundo pateikimo dieną buvo skolinga 494 689,46 Lt (672 406,50 – 177 717,04). Nesulaukdamas likusios skolos sumokėjimo, pareiškėjas dalį jos (153 301,39 Lt) taip pat įskaitė į draudėjui pagal draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas. Skundo padavimo dieną UAB „Rasgeda“ iš viso yra sumokėjusi 825 707,89 Lt, o NMA – 177 717,04 Lt, todėl likusi skolos suma sudaro 341 388,07 Lt. Kadangi draudikas turi teisę kompensuotinos draudimo įmokos dalies reikalauti tiek iš draudėjo, tiek ir iš NMA, todėl prašo skolą priteisti iš atsakovų solidariai. NMA nekompensuoja likusios draudimo įmokos dalies, kadangi pagal jos pasitvirtintas procedūras, tikrindama draudimo sutarčių tinkamumą kompensacijoms gauti, ji remiasi išskirtinai VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenų bazėje deklaruotais duomenimis apie laikomų gyvulių skaičių. Tokia viešojo administravimo subjekto taikoma praktika neatitinka teisės aktų nuostatų. NMA veiksmai, nepripažįstant jokių kitų nuosavybės teisę į apdraustus gyvūnus patvirtinančių dokumentų, prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-3290/2011).