- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- A5.-2247-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01826-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. C.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui inspektoriui Kastyčiui Bliznikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. C. būdama Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius)“ vadove nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. leido dirbti darbuotojui – sporto treneriui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrovės sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikinėti trenerio – vadybininko funkcijas, nutraukus su juo darbo santykius bei apie tai pranešus VSDFS 2019-08-01 d., jo apie tai neinformavo bei teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo N. B. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą („Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
O. C. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme elektroniniu paštu gautas O. C. laiškas, kuriame ji nurodė, kad apie teismo posėdžio laiką bei datą žino, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, prašo skirti jai kuo švelnesnę nuobaudą, o paskirtą baudą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.
Liudytojas N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpyje nuo 2019-08-01 iki 2019-12-31 trenerio pareigose dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovei vadovauja O. C.. Dirbant šiuo laikotarpiu jis užsiiminėjo visais reikalais, susijusiais su sutarčių su klientais sudarymų, sporto klubo veikla, pinigais, sporto klubo priežiūra ir darbo organizavimu. Jam teko tvarkyti buhalterinius dokumentus, pildyti kasos knyga, iš klientų priiminėti pinigus. Pasak liudytoją, dar 2018 m. rugsėjo mėn. su juo buvo sudarytą neterminuotą darbo sutartis, kurią pasirašė tuo metu buvęs vadovas R., jo pavardės nelabai atsimena. N. B. manė, jog tą darbo sutartis iki šiol nebuvo nutraukta, apie darbo sutarties nutraukimą jo niekas neinformavo.
Institucijos įgaliotas atstovas K.Bliznikas teismo posėdyje nurodė, kad tyrimo medžiagoje surinktą pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas O. C., kurį leido dirbti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ trenerio pareigose N. B., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei atitinkamai nepranešus apie įdarbintą asmenį Sodrai.
2020-06-26 Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos O. C. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 01 d. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje aš tuo metų dirbau buhaltere, pasirašė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo su UAB (duomenys neskelbtini).2019 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė dokumentus iš kitos buhalterinės įmonės.
Tuo metu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. T. paaiškino, kad įmonėje jau nėra darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir kadangi jis laukė sprendimo dėl leidimo gyventi Lietuvoje ir situacija buvo neaiški, o pats jis nešnekėjo nei lietuviškai, nei angliškai, paprašė iš mūsų įmonės pagalbos dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų tvarkymo ir, kad butų paprasčiau, vieną iš mūsų darbuotojų pasiūlė skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nenorėjome prarasti kliento ir dėl to sutikome. Iš mūsų įmonės laikinai atlikti šią pareigą paskyrė mane. Darbo sutartį mes nespėjome pasirašyti, kadangi rugsėjo mėnesį aš susirgau (pas mane nedarbingumas nuo 2019-09-27 iki 2019-10-26), per tą laikotarpi R. T. negavo vizos ir paliko mūsų šalį.
Kol jis buvo Lietuvoje, jis faktiškai pats tvarkė reikalus, susijusius su sporto klubu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis išvažiavo visais reikalais, susijusiais su sutarčių su klientais sudarymais, sporto klubo veikla, pinigais, sporto klubo priežiūra ir darbo organizavimu užsiimdavo N. B., kuris dažniausiai mums rašydavo laiškus ir skambindavo dėl neapmokėtų sąskaitų ir EKA ataskaitų. Buvau įsitikinusi, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (kaip ir anksčiau), veda asmenines treniruotes. Iš R. T. supratau, kad jis su N. B. taip susitarė iki jo grįžimo. Vėliau man teko keletą kartu nuvažiuoti į sporto klubą, bet daugiau dėl buhalterinių reikalų, kadangi man skambino iš visų instancijų dėl skolų, kažką turėjau daryti, kad sumažinti spaudimą sau ir mūsų įmonei. Lapkričio mėnesį N. B. paprašė susitikti su mumis ir tada jis pasakė, kad nežinojo, kad jis buvo atleistas iš darbo dar vasarą. Keista situacija, kodėl jis iki tol nieko nežinojo, jam turėjo pranešti SODRA, kad pas jį yra nesumokėti mokesčiai. Asmeniškai aš nieko negavau iš įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip ir pasakiau, kad negaliu išspręsti šios situacijos.
Jau supratome, kad negausime pinigų kaip įmonė už savo paslaugas ir jas sustabdėm.
Bet jeigu, kaip įmonė mes galėjom sustabdyti paslaugų teikimą, aš kaip direktorė negalėjau taip lengvai nutraukti santykių.
Tuo metu susisiekti su R. T. man jau nebuvo galimybės ir negalėjau atsisakyti pareigų be jo sutikimo.
Paskui man paskambino inspektorė iš VMI ir paprašė įsidarbinti, kol situacija neaiški. Aš buvau įdarbinta nuo 2019 m. gruodžio 02 d. Tačiau visą laikotarpį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įmonėje nebuvo darbuotoji, dirbančių pagal darbo sutartį, todėl tabelių ir žiniaraščių pateikti negalime.
Nuo 2019-12-11 iki 2019-12-27 man vėl buvo išrašytas nedarbingumas, aš supratau, kad R. T. negavus vizos įvažiuoti į Lietuva prarado visą interesą ir neatsiskaitys nei su manimi, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su kitais kreditoriais. Prašiau pagalbos pas kolegas, kad surastų nors kažkokią galimybę, kad jis pasirašytų dokumentus ir aš galėčiau atsisakyti pagaliau tuos naštos.
2020 m. sausio 10 d. 10.32 val. Valstybinė darbo inspekcija elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo pil. N. B. elektroninį laišką - ,,UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ užsiima sporto klubo veikla, (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2019 m. gruodžio mėn. pradėjęs intensyviai teirautis dėl vėluojamo sumokėti atlyginimo, buvau informuotas jog dar 2019 m. liepos mėn. buvau oficialiai atleistas. Apie atleidimą manęs nieks neinformavo, nebuvo paimtas joks parašas. Maža to nuo liepos atidirbau iki pat gruodžio mėnesio. Įmonės savininkai yra užsieniečiai, todėl sporto klube dirbdamas treneriu-vadybininku, su jais labai mažai bendraudavau, sporto klubu rūpinausi pats. Į sąskaitą, kurią turėjo būti pervedinėjamas atlyginimas, paskutinį kartą atlyginimą gavau 2019 m. vasario mėnesį. Šiuo metu (nuo š.m. 02 d.) sporto klubas nebeveikia. Prašau jūsų pagalbos, norėdamas sužinoti ką turėčiau daryti, kad piniginė skola, kurią man skolinga ši įmonė, būtų atlyginta. įmonės akcininkas ir tuometinis direktorius, R. T. šiuo metu yra pabėgęs į užsienį.“
Šalies argumentai
N. B. 2020-02-05 rašytiniame paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bendradarbiauti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ kaip verslo partneris dirbantis pagal verslo liudijimą. Tuometinis įmonės bei dabartinis patalpų savininkas G. J.. Pardavęs įmonė naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. T.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pagal darbo sutartį. Paskutinį kartą šioje įmonėje darbo užmokestis buvo sumokėtas 2019 m. gegužės mėn. 2019 m. gruodžio mėn. norėdamas pasitikrinti sveikatą sužinojau, kad nesu apdraustas. Susisiekus su ją prašiau pasiaiškinti situaciją. Atvykęs į sporto klubą ji pasakė, jog R. paliepimu esu atleistas iš darbo nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., jis liko ir toliau dirbti šioje įmonėje. Per visą laiką dirbdamas jis pasirašinėjo sutartis su naujais klubo lankytojais, pildė kasos žurnalą, palaikė tvarką sporto klubo patalpose (b. l. 8).
N. B. 2020-03-12 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paskutinį kartą atlyginimą jis gavo 2019 m. gegužės mėn., grynais pinigais. Darbo metu dirbo su kasos aparatu, pildė kasos orderius bei žurnalą, į sporto užregistruodavo naujus lankytojus, darbo metu atsakinėjo į klientų skambučius. Nuo 2019 m. rudens įmonės vadove buvo O. C.. Po to, kai tapo vadovė jai kasos žurnale padarytų įrašų nuotraukas jai siųsdavo adresu (duomenys neskelbtini) Prie savo paaiškinimo N. B. prideda 4 vnt. kasos žurnalo nuotraukas ir 4 vnt. kasos aparato fiskalinių ataskaitų nuotraukas, susirašinėjimą su buhalterija. Kadangi jis dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio iki gruodžio mėn., todėl tikėjosi gauti atlyginimą už šį laikotarpį. Jis visą gruodį dirbo su O. C. žinia ir jos sutikimu. Kitų darbuotojų sporto klube nebuvo (b. l. 9-18).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. liepos 1 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, sudarytu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktorei O. C. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant direktoriui R. T. J., dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (b.l. 74-83).
Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Kastyčio Blizniko 2020 m. liepos 9 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-845-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, O. C. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2).
Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas K.Bliznikas 2020 m. liepos 9 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0893-1601 matyti, kad VD5VTS-2020-01-13 buvo gautas N. B. pranešimas Nr. APS-131-665 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiklos vengiant mokėti darbo užmokestį bei jį atleidžiant iš darbo 2019 metų liepos į sam-jam-nežinant bei apie tai nieko nepranešant. Savo pareiškime bei vėlesniame paaiškinime N. B. nurodo, kad iki 2019 metų gruodžio mėn. 31 d. dirbo treneriu vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)" sporto klube „(duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Gruodžio mėn. iš intensyviai pradėjus vėluoti atlyginimui nuo 2019 m. gegužės mėn. sužinojo, kad 2019-08-01 buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau niekas jam apie tai nepranešė, jokio pareiškimo dėl išėjimo iš darbo nerašė, o dirbo iki 2019 metų pabaigos. Iš pradžių sporto klube dirbo pagal verslo liudijimą, kai pasikeitė savininkai ir klubą - pradėjo valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas R. T., sudarė darbo sutartį 2018-09-13. Pagal kurią ir dirbo treneriu vadybininku. Apie savo atleidimą sužinojo iš naujos vadovės O. C., kai pradėjo reikalauti darbo užmokesčio. Ji atvykusi į sporto klubą ir nurodė, kad R. nurodymu yra atleistas iš darbo, neva su juo R. yra susitaręs dėl tolimesnio bendradarbiavimo po atleidimo, nors ir toliau sudarinėjo sutartis su klientais, ėmė iš jų pinigus už paslaugas, pildė kasos žurnalą, palaikė tvarką klube, teikė visą informaciją apie klubo veiklą interesantams. Buvo išduotas darbuotojo pažymėjimas. Kaip galimus liudininkus, kad jis dirbo nurodytu laikotarpiu sporto klube, N. B. nurodė klientus - E. D., S. M., M. B., A. K., N. K. bei S. P., kurie paliudijo raštu, kad jis dirbo treneriu sporto klube jo nurodytu laikotarpiu ir teikė paslaugas.
Pagal iš V. Į. „Registrų centras“ gautus dokumentus matyti, kad N. B. nelegalaus darbo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei vadovavo O. C., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d. numato, kac „Bendrovės vadovas yra vienašmenis bendrovės valdymo organas“, o 12 d. „Bendrovės vadovas atsako už 1 p. „bendrovė veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą"; 11 p. „kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių aktų reglamentavimo.“
Žemesnės instancijos teismas
Pagal gautą atsakymą iš VSDFV Vilniaus skyriaus dėl N. B. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-01, matyti, kad pranešimą teikė O. C..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuotina, kad N. B. paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo trenerio - vadybininko darbą, sukurdamas bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo - sporto klubo paslaugas teikimo, siekiant gauti pelno.
Vadovaujantis pateiktais įrodymais konstatuotina, kad O. C. (gim. „(duomenys neskelbtini)), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), Vilnius) vadove nuo 2019-08-01 iki 2019-12-31 leido dirbti darbuotojui - sporto treneriu N. B., gim., „(duomenys neskelbtini), bendrovės sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius atlikinėti trenerio-vadybininko funkcijas, nutraukus su juo darbo santykius bei apie tai pranešus VSDFV 2019-08-01, jo apie tai neinformavo bei teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos N. B. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios.
2020-04-09 pil. A. K. paaiškinime nurodyta, kad jį pažįsta N. B. nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis dirbo tame klube asmeniniu treneriu ir jį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. naudojosi jo paslaugomis. Keičiantis sporto klubo savininkams, N. B. pasisakė, kad jis eis ir sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas. Kiek pamena jo darbo laikas buvo nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Taip pat, pas N. B., kai jis ėjo administratoriaus pareigas, jį yra prasitęsusi savo abonementą keletą kartų. Paskutinį kartą ji tai darė 2019 m. birželio mėn. Su N. B. ji sportavo apie 1,5 metų su nedidelėmis pertraukomis.
O. C. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje darbo sutartis apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (1 dalis). Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 dalis). Pagal šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo atsakingo asmens O. C. kaltė, kad būdama UAB „IMP LT“ (įmonės kodas „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), Vilnius) vadove nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. leido dirbti darbuotojui – sporto treneriui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendrovės sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikinėti trenerio – vadybininko funkcijas, t.y. esant darbo sutarties požymiams leidus dirbti N. B., nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, t. y. padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos O. C. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo yra įrodyta ne tik jos paaiškinimo gavus teisme elektroninį laišką, iš kurio matyti, jog įvykio metu ji N. B. leido dirbti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ trenerio-vadybininko pareigose. Paaiškino, kad rašytinės sutarties su N. B. sudaryta nebuvo, o Sodra apie asmens įsidarbinimą irgi nebuvo informuota. Tokia O. C. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad N. B. paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, susitaręs su darbdaviu jis dirbo trenerio-vadybininko pareigose, sukurdamas bendrovei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros veiklos palaikymo, bendro produkto kūrimo – sporto klubo paslaugų teikimo, siekiant gauti pelno. Liudytojas N. B. teismo posėdyje patvirtino, kad dirbdamas šiose pareigose jis priiminėjo naujus klientus, pildė buhalterinės apskaitos žurnalą, priiminėjo grynus pinigus išrašant klientams kasos pajamų orderius, palaikė sporto klube bendrą tvarką. Tai, jog jis dirbo neoficialiai patvirtina ir gautas atsakymas iš VSDFV Vilniaus skyriaus dėl N. B. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019-08-01, matyti, kad pranešimą įteikė O. C.. A. K. 2020-04-09 paaiškinime nurodyta, kad ji pažinojo N. B. kaip sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ trenerį, jis taip pat buvo ir šio klubo administratorius. Be trenerio pareigos jis dirbo su kitais klubo klientais. Be to, iš tyrimo medžiagos matyti, jog N. B. klube taip pat tvarkė pirminę apskaitą, antai iš pateiktų duomenų matyti (b.l. 10-18), jog N. B. dirbo su kasos aparatu, pildė kasos orderius bei žurnalą, į sporto klubą užregistruodavo naujus lankytojus, darbo metu atsakinėjo į klientų skambučius. Pateiktų įrodymų sugretinimas patvirtina, kad įvykio metu O. C., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (direktoriumi), leido dirbti N. B., kuris dirbo sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ trenerio pareigose. Visa tai rodo, kad N. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai pasižymėjo darbo sutarties požymiais. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė darbo sutarties raštu. Tai pripažino O. C. ir paaiškino N. B.. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie N. B. priėmimą į darbą. Tuo objektyviai leidžia įsitikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (b. l. 3-4). Todėl N. B. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas nelegaliu.
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo atsakingo asmens O. C. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl O. C. skirtinos administracinės nuobaudos
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismas, O. C. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – O. C. padarė vieną baigtą administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegalus darbas pasireiškė pirmą kartą, nelegaliai dirbo vos vienas asmuo, taigi, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, kas rodo jo mažesnį pavojingumą; į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo iš anksto; taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – O. C. yra vidutinio amžiaus, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) (b. l. 19-22), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, administracinė tvarka nebausta. O. C. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu O. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. C., kaip atsakingam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei), skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas jos minimumui.
Atsižvelgiant į O. C. prašymą (2020-07-17 O. C. elektroninis laiškas), vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, O. C. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, O. C. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių (1) metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atliekant aštuoniasdešimt trijų eurų trisdešimt trijų euro cento (83,33 Eur) dydžio įmoką.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant dviejų šimtų eurų dydžio įmoką. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.