Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2020 m. gruodžio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Tauragės AVPK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 20-IL-85-00185-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053.

Skundžiamu sprendimu atsakovas Tauragės AVPK, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-649 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo” pakeitimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo XII skyriaus „Leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas“ 93 punktu bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino pareiškėjui V. G. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 93 punkte įtvirtinta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybės, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Atsakovas rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta, kad ginklų ir šaudmenų negali turi asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Dar vienas teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas skundžiamas sprendimas - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, t. y. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos, neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-02-14 PLVIS gauta informacija, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25850-18 pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį (bendrininkavimo formos) ir 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas) V. G. pripažintas įtariamuoju. 2019-02-14 Tauragės AVPK, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimtas sprendimas paimti V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053, jo vardu registruotus ginklus - graižtvinį šautuvą MAUSER M 18, Nr. LC001476, .308 Winchester kalibras ir lygiavamzdį šautuvą IZH 27 M, Nr. 082741148, 12x76 kalibras, kol paaiškės koks bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25850-18. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iasis skyrius 2019-08-20 perdavė Tauragės AVPK saugoti V. G. vardu registruotus minėtus ginklus bei V. G. vardu išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053 iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-25850-18 bus priimtas galutinis sprendimas.

Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, tačiau procesinis sprendimas dėl minėtų ginklų paėmimo iš pareiškėjo ir jų perdavimo saugoti Tauragės AVPK nėra nuginčytas ir minėti ginklai pareiškėjui iki šiol nėra grąžinti.

2020-08-04 Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija apie 2017 m. V. G. padarytus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 2 dalyje. 2020-08-05 PLVIS įkeltas dokumentas - Kauno AVPK 2020-08-05 raštas, kuriuo pateikta informacija, jog 2020-08-04 D. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nurodydama, kad kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini), gyvena V. G.. Atsakovas, PLVIS atsiradus naujiems duomenims apie pareiškėją ir pakartotinai susipažinus su surinkta medžiaga, nustatė, kad 2019-02-12 įtariamojo V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu miegamajame kambaryje po lova buvo rasti jo vardu registruoti ginklai - graižtvinis šautuvas MAUSER M 18, Nr. LC001476, 308 Winchester kalibras ir lygiavamzdis šautuvas IZH 27 M, Nr. 082741148,12x76 kalibras bei 35 vnt. šovinių. V. G. 2016-01-18 pateikdamas prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2053, nuolatinę ginklų laikymo vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur ginklų laikymui buvo įrengęs seifą. Taigi, pareiškėjas 2019-02-12 ginklus ir šaudmenis laikė pažeisdamas jų laikymo ir saugojimo tvarką - ginklai ir šaudmenys buvo laikomi miegamajame kambaryje po lova.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių dėl ginklų ir šaudmenų laikymo bute po lova ir teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad kartu su juo tuo metu gyveno jo šeima, mažamečiai vaikai. Šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas ginklus po lova laikė trumpą laiką, nes kitą dieną ketino vykti į medžioklę. Pareiškėjas, laikydamas ginklus ir šaudmenis nurodytomis aplinkybėmis, neužtikrino saugaus jų laikymo, sudarė sąlygas kitiems asmenims disponuoti jam priklausančiais ginklais ir šaudmenimis. Tai yra grubus ginklų ir šaudmenų laikymo tvarkos pažeidimas ir tokie veiksmai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintiems apribojimams, kad ginklų ir šaudmenų negali turėti asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis neteistas, turi šeimą, dirba mažojoje bendrijoje „Autoekspertai'’, turi gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog atsakovui priimti skundžiamą sprendimą lėmė ne šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, o skundžiamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimai.

Pažymėtina, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimus.

Minėto Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 93 punkte numatyta, jog Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimas turi būti įkeltas į PLVIS. Tuo atveju, kai leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas dėl sąmoningai klaidingų duomenų ar suklastotų dokumentų pateikimo, pareigūnas nustatyta tvarka inicijuoja sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimą. Apie priimtą sprendimą teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį, kuriam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas. Asmeniui teritorinė policijos įstaiga privalo pateikti sprendimo kopiją. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, net jei jis ir ginčijamas. Skundžiamo sprendimo kopija pareiškėjui įteikta (gavo paštu).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-11-01) nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tauragės AVPK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 20-IL-85-00185-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ turinį, pripažįsta, jog minėtas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius atsakovo Tauragės AVPK 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 20-IL-85-00185-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo V. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.