- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-588-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Loro“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4350-652 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Loro“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsva“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Loro“ ieškiniu (t.1, b.l. 2-5) prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovui iš atsakovo 16 465,75 Lt dydžio įsiskolinimą pagal sutartį, patirtas bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos). Ieškovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovas 2008 m. gegužės 30 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo rizika atlikti sutartyje numatytus fasadų įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir sumokėti sutartą 565 000 Lt sumą. 2008 m. spalio 13 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą, jog ieškovas atliks papildomus darbus už 84 361,41 Lt sumą. Sutartyje nustatyta, jog apmokama galutinai priėmus tinkamai atliktus darbus per 30 dienų pagal rangovo pateiktą sąskaitą. 2009 m. vasario 27 d. šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame konstatuota, jog iš viso ieškovas atliko darbų už 649 361,41 Lt. Ieškovas 2009 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovui garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštus, o 2009 m. birželio 29 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl atsiskaitymo, nurodydamas 15 631,05 Lt skolą. 2009 m. vasario mėn. šalys pasirašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, kurios pagrindu ieškovas 2009 m. vasario 18 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 27 408,14 Lt dydžio pinigų sumai, tačiau dalis šios sąskaitos, t.y. 15 631,05 Lt, yra neapmokėta. Sutartyje nustatyta, kad užsakovas privalo mokėti delspinigius po 0,06 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 834,70 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas, dokumentinio proceso tvarka išnaginėjęs bylą, 2009 m. rugpjūčio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino
Atsakovas UAB „Alsva“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. galutiniu sprendimu (t.2, b.l. 5-6) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Alsva“ 15 631,05 Lt skolos, 834,70 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 080 Lt; priteisė iš atsakovo 250,05 Lt valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija pareigos sumokėti ieškovui skolą. Atsakovo argumentas dėl skolos nemokėjimo pinigų sulaikymo teise, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų, pastabų ar nusiskundimų dėl atliktų darbų kokybės. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Alsva“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 14-21) prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, jog ieškovas su atsakovu 2007 m. gegužės 8 d. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti visus kokybės reikalavimus atitinkančius darbus. 2008 m. gegužės 12 d. atsakovas ieškovui pareiškė pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų, o 2008 m. rugpjūčio 4 d. – dar vieną pretenziją dėl netinkamai atliktų darbų. Ieškovas nurodė, kad informuos apie defektų pašalinimą, tačiau to padaryta nebuvo, ir tai įrodo, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos per sutartyje, jos papildomuose susitarimuose ir pretenzijose nustatytą protingą terminą. Atsakovą ir ieškovą sieja sutartis Nr. 1, kurios pagrindu ieškovo reikalaujama suma yra 16 465,75 litų, o ieškovas garantuoja statinių fasadų kokybę pagal sutartį Nr. 2, kurios vertė viršija 1 200 000 litų, t. y. galimi atsakovo nuostoliai dėl netinkamų ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo yra daugiau nei 75 kartus didesni už ieškovo. Be to, teismas, priteisdamas ir palūkanas, ir delspinigius, akivaizdžiai nustatė tokio dydžio netesybas, kurios atlieka ir kompensavimo, ir baudinę funkciją.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Loro“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 132-137) prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apelianto skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad jis įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal sutartį, šalys pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo perdavimo–priėmimo aktą, ieškovas atsakovui pateikė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštus, tuo tarpu atsakovas savo įsipareigojimo galutinai atsiskaityti su ieškovu neįvykdė. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų dėl esančių darbų defektų. Atsakovo nurodyta kita šalių sudaryta rangos sutartis dėl darbų atlikimo kitame objekte yra ne šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindas. Apeliantas įsiskolinimą ieškovui pripažįsta, nei ieškinio dalyko nei ieškinio pagrindo neginčija, defektų kitame objekte neįrodė, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 30 d. ieškovas UAB „Loro“ ir atsakovas UAB „Alsva“ sudarė rangos sutartį Nr. AL/L/1 (1t., b.l.8-15), pagal kurią ieškovas vykdė fasadų įrengimo apdailos darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje teigė, kad atsakovas už šiuos darbus liko skolingas 16465,75 Lt (15631,05 Lt skolos ir 834,70 Lt delspinigių). Atsakovas ir prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, ir apeliaciniame skunde pripažino, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į nurodytą sumą, tačiau teigė kad CK 4.229 straipsnio pagrindu sulaiko pinigų išmokėjimą, nes ieškovas privalo atlyginti atsakovui daugiau kaip 1 200 000 Lt nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal kitą 2007 m. gegužės 8 d. šalių sudarytą sutartį.
Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos (CK 6.69 straipsnio 2 dalis). CK 4.229 straipsnio 1 dalis numato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008 konstatavo, kad sulaikymo teisė gali būti vertinama kaip daiktinis teisinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad remiantis sulaikymo teisės objektu gali būti ir pinigai. Kolegija šioje nutartyje nurodė, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktą turi būti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Kolegija pažymėjo, kad savigyna neturi būti nesąžininga ar neprotinga. Savigyna neleistina, jeigu teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas atsisako sumokėti ieškovui, įsiskolinimą, laikydamas, kad ieškovas nekokybiškai atliko darbus pagal kitą sutartį kitame objekte. Ieškovo procesinių dokumentų turinys rodo, kad jis nesutinka su šiais atsakovo teiginiais. Tai reiškia, kad atsakovo reikalavimo teisė yra ginčijama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad šalims nesutariant dėl atliktų darbų kokybės pagal kitą sutartį ir kitame objekte, šis ginčas neturėtų būti siejamas su atsakovo pareiga atsiskaityti pagal kitą rangos sutartį, tai yra ginčas dėl darbų kokybės turi būti sprendžiamas atskirai. Kolegijos nuomone, vienašališkas atsakovo pareiškimas apie ieškovo darbų defektus kitame objekte, nesuteikia teisės atsakovui CK 4.229 straipsnio pagrindu sulaikyti apmokėjimą už darbus, atliktus pagal 2008 m. gegužės 30 d. rangos sutartį Nr. AL/L/1 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Kolegijos vertinimu, atsakovo taikyta savigynos priemonė – atsisakymas sumokėti už darbus, atliktus pagal kitą sutartį, yra nesąžininga ir neprotinga, todėl neleistina.
Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008, išaiškinimu, jog įstatyme nenustačius apribojimų ir nuorodų į reikalavimo teisės ryšį su sulaikytu daiktu, daikto sulaikymo teise taip pat gali pasinaudoti teisėtas kitam asmeniui priklausančio daikto valdytojas, neturintis su daiktu susijusių reikalavimo teisių. Šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo patenkinti apeliacinį skundą, nes tos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Toje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp darbdavio ir buvusio įmonės darbuotojo, kuris dėl neišmokėto darbo užmokesčio negrąžino darbdaviui automobilio ir garažo. Šioje byloje nagrinėjamas atsakovo veiksmų teisėtumo klausimas jam atsisakius sumokėti už atliktus darbus.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priteisdamas ir palūkanas, ir delspinigius, nustatė tokio dydžio netesybas, kurios atlieka ir kompensavimo, ir baudinę funkcijas. Apelianto nuomone, palūkanos neturėjo būti priteistos. Šie apelianto teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Kaip minėta, Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 834,70 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ir delspinigiai, ir palūkanos iš atsakovo ieškovui yra priteisti pagrįstai. Atsakovo pareiga sumokėti delspinigius kyla iš rangos sutarties, o pareigą sumokti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis.
Kolegija laiko, kad Alytaus rajono apylinkės teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi atidėjo apeliantui 494 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ši suma iš apelianto priteistina valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ 494 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.