Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. R. 2019 m. liepos 17 dieną apie 22.40 val. viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,79 promilių girtumas), eidamas gatve elgėsi ypač įžūliai, šūkavo, rėkavo, tyčia rankomis trankė per šalikelėje stovėjusius automobilius, elgėsi agresyviai, sudrausmintas pašalinio asmens - J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia mažiausiai vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į veidą, tokiais savo veiksmais prakirto J. Č. apatinės lūpos vidinę pusę ir sukėlė fizinį skausmą, taip pat elgdamasis agresyviai tyčia mažiausiai vieną kartą kojomis spyrė į J. Č. priklausantį automobilį Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip įlenkdamas automobilio priekinį kairės pusės sparną, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, M. R. 2020 m. kovo 17 dieną apie 07.51 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) gatve iki 49-u numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0411 jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, kol apsisukdamas kliudė važiuojantį automobilį.

Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 17 dieną būdamas (duomenys neskelbtini), Kauno r. šio namo kieme esančiame garaže nuo 19.00 val. pabaigęs darbus pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė kartu su draugu A. A.. Išgėrė 0,3 tūrio trauktinės, tačiau A. gėrė labai nedaug. Apie 21.00 val. jis palydėjo A. prie vartų ir atsisveikino, o pats nuėjo atgal į garažą ir kažką tvarkėsi. Jis neatsimena, kas vyko toliau. Negali paaiškinti kur ir kodėl jis išėjo iš namų. Tiki, kad galėjo būti agresyvus ir sužaloti pažįstamą J. Č. bei apgadinti J. Č. automobilį, tačiau tokių savo veiksmų paaiškinti negali. Ankščiau niekada nėra pažeidęs viešos tvarkos ar demonstravęs nepagarbos aplinkiniams, taip pat nėra sužalojęs kito asmens būdamas neblaivus. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, todėl su nukentėjusiu susitaikė, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 dieną apie 22.40 val. viešoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. sankirta, (duomenys neskelbtini) r. sav. jam iš matymo žinomas asmuo, kurio anketinių duomenų nežino, šio asmens pravardė „(duomenys neskelbtini)“, jo akivaizdoje įžūliu elgesiu, eidamas gatve, tyčia rankomis trankė per gatvėje stovėjusius automobilius, šiais vandališkais veiksmais asmuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis, matydamas šio asmens netinkamą elgesį viešoje vietoje, asmenį sudrausmino žodžiu, pasakė: „ką čia darai?“. Tuomet asmuo piktybiškai puolė jį ir nieko nesakęs, ne mažiau vieną kartą rankos kumščiu tyčia smūgiavo jam į veido sritį, dėl ko jam prakirto apatinę lūpą vidinėje pusėje ir dėl to bėgo kraujas. Jis nuo to asmens pabėgo į savo namus pasiimti automobilio raktus ir telefoną. Maždaug už dviejų minučių jis išėjo iš buto atgal į daugiabučio kiemą, kur stovėjo jam priklausantis automobilis Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo į daugiabučio kiemą išėjo ir kaimynas pavarde P.. Kaimynas gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynas nuėjo prie savo automobilio, o jis ėjo link savojo. Atrakinus savo automobilį, jame užsidegė šviesos. Tuomet pastebėjo, kad daugiabučio kieme vis dar tas asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas asmuo, pastebėjęs, kad jis atsirakino savo automobilį, priėjo prie jo ir pradėjo piktybiškai spardyti jo automobilį. Aplankstė kairės pusės priekinį sparną ir galimai apgadino kitas priekines automobilio detales. Nenorėdamas su šiuo asmeniu grumtis jis bėgo iki gretimo daugiabučio pasikviesti pagalbos. Atsitraukdamas sutiko kaimyną P., kurio paprašė pagalbos sulaikyti nurodytą asmenį. Jie sėdo į P. automobilį ir pravažiavo aplinkines gatves, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ nerado. Atgal sugrįžę į daugiabučio kiemą „(duomenys neskelbtini)“ rado gatvės viduryje. Iš automobilio jie nelipo, laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tuomet minėtas asmuo pradėjo eiti prie kaimyno automobilio Volkswagen Sharan, galimai norėjo jį apgadinti. Jiems išlipus iš automobilio su minėtu asmeniu bandė tartis gražiuoju, ramino, tačiau asmuo į kalbas nesileido, šaukė, rėkė, buvo neprognozuojamas, todėl su kaimynu šį asmenį parvertė ant žemės ir laikė kol atvyko policijos ekipažas ir asmenį perdavė pareigūnams. Šio asmens elgesys viešoje vietoje akivaizdžiai nepriimtinas, jis pasipiktinęs tokiu elgesiu ir prašo asmeniui taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Šio įvykio metu jam padaryta turtinė ir neturtinė žala (1 t., b. l. 13–16). Papildomai apklaustas nukentėjusysis J. Č. parodė, kad grįžus su kaimynu į kiemą, jis nuėjo prie savo automobilio ir gali būti, jog nematė, kaip M., jam būnant prie savojo automobilio, priėjęs keletą kartų spyrė į jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sparną ir jį įlenkė. Automobilis yra registruotas jo tėvo J. Č. vardu, tačiau automobiliu disponuoja jis. Dėl M. atliktų veiksmų pretenzijų neturi, nes M. vėliau jam atlygino padarytą fizinę ir turtinę žalą, jo atsiprašė, labai gailėjosi, sakė, jog nelabai pamena, kas įvyko. Įvykio metu matėsi, kad M. buvo neblaivus. Po įvykio buvo nuvykęs į Kauno klinikas, bet jį tik apžiūrėjo ir paleido. Žymių sužalojimų nepatyrė, pas medikus nesikreipė, kadangi didelio fizinio skausmo jam nesukėlė, todėl pretenzijų M. nebeturi (1 t., b. l. 57–58).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 22.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. kartu su kaimynu J. Č. sulaikė prieš kaimyną J. Č. smurtavusį ir kaimyno automobilį apgadinusį M. R.. M. R. jam nei turtinės, nei fizinės žalos nepadarė, todėl M. R. jis pretenzijų neturi. Sulaikytą M. R. perdavė atvykusiems policijos pareigūnams (1 t., b. l. 51–53).

Liudytoja J. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), netoliese Pažangos gatvės. Savo automobilį stato Pažangos gatvėje esančiame keliuke. 2019 m. gegužės 17 d. apie 22 val. vedžiojo šunį. Eidama šalikele prasilenkė su smarkiai apgirtusiu jaunuoliu. Jaunuolis svirduliavo. Matėsi, kad akivaizdžiai neblaivus. Jiems prasilenkus, jaunuolis eidamas gatve pradėjo kliudyti šalikelėje stovinčius du automobilius, t. y. jos Audi automobilį ir kitą, pilkos spalvos automobilį. Jaunuolis ranka trenkė per šoninius veidrodėlius ir patraukė už durelių rankenėlės. Tuomet išgirdo, kaip kitas asmuo tai pamatęs sudrausmino tą jaunuolį. Tada jaunuolis tapo agresyvus, kažką pradėjo sakyti sudrausminusiam asmeniui. Ji neišgirdo, ką konkrečiai sakė, ir nematė, kas tarp jų įvyko, nes tiesiog nuėjo su šunimi tolyn. Be to, jau buvo tamsu, todėl nesimatė, grumtynių garsų negirdėjo, buvo jau gana toli nuėjusi. Po kiek laiko grįžo prie savo automobilio ir pamatė asmenį, kuris užkliudė jos automobilį. Asmuo buvo Pažangos g. namo kieme, už laiptinės, namo numerio nežino. Tuomet iš to namo išėjo kitas asmuo, kuris sudrausmino jaunuolį. Ji sušuko ir perspėjo, kad pažeidėjas stovi prie laiptinės, tačiau tas asmuo, kuris sudrausmino jaunuolį, atsirakino savo automobilį. Jai atrodo, kad tai buvo lyg „Mercedes“ markės automobilis ir ėjo link jo. Kitas asmuo, tikriausiai vengdamas konflikto, nubėgo nuo jo, o neblaivus vyriškis, pribėgęs prie „Mercedes“, pradėjo spardyti į automobilio sparną. Nežino, kiek kartų spyrė. Po to tas neblaivus asmuo pabėgo, o į kiemą atėjo dar vienas vyras, grįžo ir „Mercedes“ savininkas. Sušukusi ji jiems pasakė, į kurią pusę nubėgo neblaivus vyriškis ir jie išvažiavo. Kas vyko toliau ji nežino, nes ėjo namo. Apžiūrėjusi savo automobilį, sugadinimų nepastebėjo, todėl pretenzijų neturi. Kitų automobilių ji neapžiūrinėjo. Nežino, ar jie buvo apgadinti. „Mercedes“ turėjo būti apgadintas, nes jį spardant buvo didelis garsas. Jaunuolio, kuris gadino automobilį, nepažįsta. Negalėtų jaunuolio atpažinti, nes jį matė tamsoje. Gali pasakyti, kad jaunuolis buvo aukštas, vilkėjo sportinį kostiumą. Vyriškio, kurio automobilis buvo apgadintas, taip pat nepažįsta. Ji tokio neblaivaus piliečio poelgio išsigando, nes nesitikėjo, kad taip gali pasielgti, tačiau jokių pretenzijų jaunuoliui neturi (1 t., b. l. 55–56).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. Č. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių ir pranešė apie tai, kad 2019 m gegužės 17 d. apie 22.40 val. asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ eidamas gatve tyčia ranka trenkė per gatvėje stovėjusius automobilius, o sudrausminus jį žodžiu, sudavė pareiškėjui į veido sritį. Iš pareiškėjo priimtas pareiškimas, užfiksuoti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 13–16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu apžiūrėtas automobilis. Nustatyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Fotolentelėse užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 26, 28–37).

Iš apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta automobilio Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, jos metu fotografuota. Sudarytos fotolentelės, jose užfiksuoti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b. l. 39–40, 41–44, 45).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. ,yra transporto priemonės Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas (1 t., b. l. 59).

Iš 2019 m. birželio 7 d. – birželio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1415/2019(02), matyti, kad atlikus tyrimą J. Č. konstatuota muštinė apatinės lūpos žaizda, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 74).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir turėdamas pareigą nedaryti naujų nusikalstamų veikų, 2020 m. kovo 17 dieną buvo pas draugą A. S., gyvenantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino. Dviese išgėrė tris 0,7 litro talpos brendžio butelius. Pasibaigus išgertuvėms, apie 07.45 val. sėdo į jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo ir buvo atvažiavęs. Pas A. S. atvažiavo blaivus. Kadangi po išgertuvių su A. S. jautėsi tikrai neblaivus, suvokė, kad namo važiuoti negali. Norėjo automobiliu įvažiuoti į A. S. kiemą ir jame palikti stovėti automobilį, o pats grįžti su taksi namo (duomenys neskelbtini). Pradėjęs važiuoti ir apsisukdamas pajuto kontaktą su kitu automobiliu. Vėliau sužinojo ir matė, kad kliudė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jam anksčiau nepažįstamas vyras. Šiuo metu žino, kad tai E. K.. Nesuprato kaip įvyko kontaktas. Po susidūrimo jam skaudėjo krūtinę, galvą. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams jis buvo patikrintas alkotesteriu. Matė, kad jį patikrinus alkotesteris parodė 1,88 promilių girtumą. Tą pačią dieną dėl eismo įvykio metu patirtų fizinių skausmų kreipėsi į LSMUL Kauno klinikas. Lūžių nustatyta nebuvo. Buvo sumušimai, todėl buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Tai skaudi pamoka ateičiai. Pasižada ateityje gerbti visuotinai privalomas elgesio taisykles, nenusikalsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo esant galimybei nustatyti ilgesnį terminą paskirtai baudai sumokėti (2 t., b. l. 113–114).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. kovo 17 d. apie 07.47 val. vairavo nuosavą automobilį BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kauno r., (duomenys neskelbtini) g., apie 50 km/h greičiu, kryptimi nuo Vyčio kryžiaus g. link Kalvarijos g., kai pamatė, kad priešinga kryptimi pagal jo važiavimo kryptį ta pačia važiuojamosios dalies puse, atvažiuoja automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs kliūtį pristabdė, pradėjo lenkimo manevrą. Manė, kad automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas nori sustoti kelkraštyje, tačiau automobilis nesustojo, o pradėjo atlikti apsisukimo manevrą. Kontakto išvengti nepavyko. Automobilis Mitsubishi Colt atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio BMW 735 dešinės pusės šoną. Po susidūrimo, bendraujant su Mitsubishi Colt vairuotoju akivaizdžiai matė, jog vairuotojas yra neblaivus, o ir pats vairuotojas šio fakto neginčijo. Iškvietė policijos pareigūnus. Eismo įvykio metu patyrė turtinę žalą. Jam paaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę. (2 t., b. l. 54).

Iš 2020 m. kovo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gavus duomenis, jog 2020 m. kovo 17 d., apie 07.50 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. nuo Kardelių g. link Vyčio Kryžiaus g. važiavo automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas neblaivaus (alkoholio matuoklius nustatytas 1,88 promilių girtumas) M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., kuris ties namu Nr. 49 išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir darydamas apsisukimo manevrą į dešinę pusę susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu ir apvažiuojančiu automobiliu BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilis Mitsubishi uždarytas į saugomą aikštelę Kaune, (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 17 d. 10.57 val. iš LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad dėl galvos, pilvo ir šono skausmų GMP automobiliu pristatytas M. R. (2 t., b. l. 1).

2020 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad 2020 m. kovo 17 d. prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM, patikros Nr. 1200011 M. R. 8.05 val. pirmuoju tikrinimu nustatyta 1,88 promilių girtumas (neblaivumas), o antruoju tikrinimu 8.24 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas (neblaivumas) (2 t., b. l. 86, 87).

Iš 2020 m. kovo 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kauno r., (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas kelių eismo įvykis. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (2 t., b. l. 16–17, 18, 19–25).

Iš 2020 m. kovo 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota automobilių „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra po kelių eismo įvykio. Apžiūros metu nustatyti ir užfiksuoti transporto priemonių išoriniai sugadinimai (2 t., b. l. 27–28).

Iš 2020 m. kovo 17 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui (2 t., b. l. 33).

Iš 2020 m. kovo 17 d. transporto priemonės aprašo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė. Nurodyti automobilio apgadinimai (2 t., b. l. 34).

Iš 2020 m. kovo 17 d. transporto priemonės pridavimo – priėmimo akto matyti, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas saugojimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 35).

Iš 2020 m. kovo 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad įformintas automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas pirkėjui V. K. (b. l. 39).

Iš 2020 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad įformintas automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjo V. K. pardavimas pirkėjui M. R. (2 t., b. l. 40, 41).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės ir transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 43).

Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų bazė išrašo matyti, kad vidutinė transporto priemonės - automobilio „Mitsubishi Colt“, 2004-2009 m. gamybos periodo (pasirinkti metai - 2004 m.), vertė 2020 m. kovo mėnesį be PVM yra 1041 Eur (2 t., b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad M. R. 2019 m. liepos 17 dieną apie 22.40 val. viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, Garliava, Kauno r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas gatve elgėsi įžūliai, šūkavo, rėkavo, tyčia rankomis trankė per šalikelėje stovėjusius automobilius, elgėsi agresyviai, sudrausmintas J. Č., tyčia mažiausiai vieną kartą rankos kumščiu sudavė J. Č. į veidą, prakirsdamas apatinės lūpos vidinę pusę ir sukeldamas fizinį skausmą, po to tyčia mažiausiai vieną kartą koja spyrė į J. Č. priklausantį automobilį Mercedes Benz E270, įlenkdamas automobilio priekinį kairės pusės sparną.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau aptarti įrodymai buvo surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, be to, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Smurto vartojimas viešoje vietoje be aiškios dingsties, vien tik dėl to, jog asmuo buvo sudrausmintas dėl viešoje vietoje nederamo elgesio, automobilių daužymas, rėkavimas, šūkavimas buvo akivaizdžiai nepagarbus ir nepriimtinas visuomenėje elgesys. Tokiu elgesiu ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiam, apgadinta transporto priemonė, tačiau ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad jis norėjo kaltinamąjį sutramdyti, įspėti žodžiais, tačiau pastarojo elgesys tik dar labiau pablogėjo, bei liudytojų parodymai, iš kurių matyti, jog kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, atkreipė viešoje vietoje buvusių asmenų dėmesį ir dėl to buvo iškviesta policija, asmuo buvo sulaikytas. Šios aplinkybės patvirtina, jog viešosios rimties sutrikdymas susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – šūkavimu, rėkavimu viešoje vietoje, smurto naudojimu ir svetimo turto gadinimu ir tai yra neteisėto kaltinamojo elgesio pasekmė.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo neabejotinai suvokė savo elgesio neteisėtumą, suvokė, kad gali kilti pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir sąmoningai to siekė – daužė automobilius, sudavė smūgį jį įspėjusiam asmeniui ir toliau elgėsi netinkamai – spardė nukentėjusiojo automobilį, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. R. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina liudytojo E. K. parodymai, kuris nurodė, kad automobilis Mitsubishi Colt, kurį vairavo kaltinamasis, atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio BMW 735, o po susidūrimo bendraujant su Mitsubishi Colt vairuotoju akivaizdžiai matė, jog vairuotojas yra neblaivus, o pats vairuotojas šio fakto neginčijo, jis iškvietė pareigūnus. Pareigūnai alkotesteriu užfiksavo M. R. girtumą (neblaivumą).

Byloje nenustatyta, kad aukščiau aptarti įrodymai buvo surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, be to, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

M. R. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis – žinodamas, kad yra apsvaigęs ir kad tokios būklės vairuoti transporto priemonę draudžiama, vis tiek sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

M. R. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

IV Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

M. R. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (2 t., b. l. 58–59, 60–68), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 71–75), UAB „MediCa klinika“ duomenimis dėl psichikos ligų gydymosi ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 80), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (2 t., b. l. 85).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiais (b. l. 118, 120–122).

Įvertinus visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, o taip pat ir kaltinamojo pavojingumą, asmenybę, darytina išvada, kad prokurorės siūlomos bausmės, t. y. baudos, kurios savo dydžiu artimos minimaliam baudos, kurią galima skirti už nesunkius nusikaltimus, dydžiui, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtinos prokurorės siūlomos bausmės.

Kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrinamos jas iš dalies sudedant.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 18 (aštuoniolika) mėnesių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą tai atitinka 1 MGL.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis M. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad M. R., naudodamasis šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl, siekiant užtikrinti bausmės paskirtį ir pasiekti, kad asmuo nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, siekiant kiek įmanoma apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nustatyta, jog M. R. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau nei keturi kartus viršijo leistiną alkoholio kiekio normą ir taip pat žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, kaip pats parodė, sėdo už vairo po to, kai dviese išgėrė tris 0,7 l talpos butelius stipraus alkoholio, kas rodo ypatingai atsainų požiūrį į naudojimąsi suteikta specialia teise, vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant visas šias aplinkybes, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurią pagal 2020 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo iš pardavėjo V. K. (2 t., b. l. 40, 41). Ši transporto priemonė neabejotinai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl ji konfiskuotina. Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 96–97), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kauno r., (2 t., b. l. 100–101) bei dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (2 t., b. l. 98-99), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas, M. R. vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje voke (2 t., b. l. 126), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Lietuvos Respublikos Valstybės įmonei „Regitra“.

Byloje esantys du kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 45, 81), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 70 MGL (3500,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti M. R. galutinę bausmę – 80 MGL dydžio, tai yra 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 centų) baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 18 (aštuoniolika) mėnesių, ir išaiškinti M. R., kad jis per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą.

Išaiškinti M. R., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

M. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 20 dienos.

M. R. vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje voke (2 t., b. l. 126), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos Valstybės įmonei „Regitra“.

Kaltinamajam M. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); specialiosios teisės sustabdymą, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones; dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 0083522, paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo M. R. konfiskuoti automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Byloje esančius du kompaktinius diskus (1 t., b. l. 45, 81), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.