Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcentuoja, kad neturėjo galimybės žiūrėti televizoriaus, klausyti radijo žinių ir taip jam buvo daromas pareigūnų psichologinis spaudimas.

Nurodo, kad išduotas čiužinys neatitiko higienos reikalavimų, buvo susidėvėjęs, sklido nemalonus kvapas.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K pateikė papildomus paaiškinimus (t. II, b. l. 48–49), kuriuose nurodė, kad dušų patalpose yra įrengtos pertvaros, dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, nuolat tiekiamas karštas vanduo ir asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nurodo, kad pareiškėjui būnant paprastoje grupėje, teisė turėti bei žiūrėti televizorių nėra ribojama. Palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d.

Pareiškėjas teigia, kad išduodami čiužiniai buvo susidėvėję, prastos kokybės ir taip nebuvo užtikrinta miego vieta.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Išduodamas švarus ir tvarkingas minkštas inventorius (t. t. I, b. l. 91–92). Byloje pateiktas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymas pakeisti čiužinį ir antklodę ir jis pats pasirašė, kad pakeitė čiužinį ir antklodę (t. I, b. l. 87). Lukiškių TI-K teigia, kad esant asmenų prašymams, pakeičiama patalynė. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui paprašius, netinkama naudoti patalynė buvo pakeista. Pareiškėjas nenurodė, kada jo prašymo įstaigos administracija netenkino ir patalynės nepakeitė. Akcentuotina, kad pareiškėjas byloje pateikė papildomus duomenis, tarp jų ir Lukiškių TI-K atsakymą, kad minkštas inventorius yra dezinfekuojamas įrengtoje dezinfekavimo kameroje (t. I, b. l. 30). Nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį atsakymą būtų skundęs. Vien tik ranka prirašytas įrašas, kad atsakymas melagingas, savaime nepatvirtina pareiškėjo nurodytų argumentų. Be to, pareiškėjas su papildomais dokumentais pateikė ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad čiužiniai yra tvarkingi ir prižiūrimi pagal Higienos normos 41 ir 42 punktų reikalavimus (t. II, b. l. 20–21).

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovės atstovas išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę ir, esant prašymams dėl netinkamos kokybės, ją keitė. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų pareiškėjui išdavusi netinkamos kokybės patalynę. Šie skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo sudarytų tinkamų sąlygų pasinaudoti dušu, t. y. nebuvo įrengtų persirengimo kabinų, buvo stebimas kitų asmenų, privatumas buvo pažeistas.

Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad irengta 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, o įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, nepažeidus jų privatumo. Atsakovės atstovo atsiliepime, tarnybiniame pranešime (t. I, b. l. 91–92) nurodyta, kad dušinės įrengtos korpusų postuose. Grindys neslidžios, turi vandens nutekėjimo angą, dušų patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Dušinėse įrengta vieta nusirengti / apsirengti. Tokias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos pridėtas atsakymas (t. II, b. l. 27).

Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, ar tokia galimybė buvo jam suteikiama rečiau nei numatyta teisės aktuose. Pareiškėjo privatumas prausiantis duše buvo užtikrintas įrengtomis pertvaromis, kurių aukštis 1,5 m, atstumas tarp pertvaros ir grindų – 0,4 m, plotis – 1,2 m. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad tokio pačio lygio privatumas kalinamiems asmenims būtų užtikrinamas ir persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Dėl šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019).

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog Lukiškių TI-K nebuvo įrengtų atskirų persirengimo patalpų galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų pareiškėjui, tačiau negalėjo pažeisti jo privatumo ir padaryti realios neturtinės žalos pareiškėjui. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas šiuo aspektu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo nustatytos pareigos dušinėse įrengti atskirus persirengimo kambarius.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo šaldytuvo, todėl teko išmesti nusipirktus gendančius maisto produktus, nes nebuvo kur jų laikyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nėra nustatyta, kad kamerose turi būti šaldytuvai. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė. Šie pareiškėjo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Galimai jis patyrė skunde nurodytus nepatogumus, tačiau nenustatyta, kad įkalinimo įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kadangi Lukiškių TI-K teisės aktai kamerose neįpareigoja aprūpinti šaldytuvais, tai ir pareiškėjo teisių pažeidimas negali būti konstatuotas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis negalėjo naudotis nei radijo imtuvu, nei televizoriumi.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, išskyrus byloje pateiktus duomenis, kai nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo perkeltas į drausmės grupę nuobaudai atlikti (t. I, b. l. 186, 187, 188). Iš paties pareiškėjo pridėtų dokumentų nustatyta, kad jam Alytaus PN direktorius 2018 m. vasario 8 d. nutarimu buvo paskyręs drausminę nuobaudą, o vėliau, Kalėjimų departamentas, atsakydamas į jo 2018 m. birželio 8 d. skundą, nurodė, kad pareiškėjui iki 2018 m. spalio 23 d. paskirta Lukiškių TI-K atlikti drausminę nuobaudą – 6 mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas (t. II, b. l. 44). Pareiškėjas Kalėjimų departamentui teikė skundą būtent dėl minėto laikotarpio, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą, su prašymu sušvelninti nuobaudą bei leisti naudotis televizoriumi. Teismui jokių kitų prašymų pareiškėjas nepateikė. Taigi, vertintina, ar pagrįstai pareiškėjui paskyrus nuobaudą, nebuvo leidžiama naudotis televizoriumi.

Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio BVK 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Taigi, laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas atlikti paskirtą nuobaudą, jis neturėjo teisės naudotis už savo pinigus įsigytu televizoriumi bei radijo aparatu. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėją laikant paprastojoje grupėje, jis galėjo naudotis už savo pinigus įsigytais elektros prietaisais. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovės atstovas pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas skundų dėl neišduodamų elektros prietaisų, kai buvo laikomas Lukiškių TI-K paprastojoje grupėje, neteikė. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovės atstovas jo teisių nepažeidė ir vadovavosi BVK nuostatomis.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, nesusiję su šioje byloje jo skunde ir papildyme nurodytais argumentais, negali būti vertinami. Pareiškėjas būtent skunde individualizavo aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų (čiužinio kokybė, dušų įrengimas ir draudimas naudotis elektros prietaisais, šaldytuvo nebuvimas), pagrįsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Negali būti vertinama pareiškėjo pateikta papildoma medžiaga, kuri tiesiogiai nesusijusi su šia byla, o visuma duomenų savaime nepatvirtina, kad dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir įstaigos administracija stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi asmenys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Teismas, nenustatęs neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.