Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-25-3807 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. V., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu J. V. nuteistas pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1 § straipsnį, 50 skirsnio 2 § straipsnį ir 5 skirsnio § 3 straipsnį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams 6 mėnesiams.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažintas Helsinkio apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, nutariant jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat šia nutartimi nurodytu užsienio valstybės nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalimi ir 260 straipsnio 2 dalimi (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir J. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams 6 mėnesiams.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 18 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 1 d., 1/2 paskirtos bausmės nuteistasis atliko – 2022 m. liepos 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 15 d. – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-25-3807 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. V..

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6. Skundu nuteistasis J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-25-3807, kuriuo nutarta taikyti J. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6.1. Nuteistasis skunde pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad jei laisvės atėmimo bausmę būtų atlikęs Suomijos Respublikoje, tokiu atveju iš įkalinimo įstaigos jis būtų buvęs paleistas lygtinai dar 2023 m. balandžio 2 d., ką patvirtina byloje pateiktas Suomijos Respublikos baudžiamųjų sankcijų departamento direktoriaus liudijimas. Taigi valstybė, kurioje buvo padarytas nusikaltimas ir paskirta bausmė, būtų jį ženkliai anksčiau paleidusi į laisvę. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir iš esmės paneigė Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų valstybėms narėms Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą.

6.2. Nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje stengiamasi sumenkinti Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, pabrėžiant, kad nutarime buvo išvardinti tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kai tuo tarpu tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys konstatavo, kad nuteistasis demonstruoja pastangas laikytis taisyklių bei elgesio ribojimų, išsprendė galimus integracijos į visuomenę sunkumus. Atsižvelgiant į tai, balsų dauguma buvo nuspręsta, jog likusią bausmės dalį galima atlikti ir nestruktūruotoje aplinkoje, prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybai. Nuteistojo įsitikinimu, būtent Komisija tinkamai įvertino ne tik formaliąsias, bet ir materialiąsias sąlygas taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodyti reikalavimai, dėl kurių atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, yra pertekliniai ir aukštesni nei įstatymų keliami reikalavimai. Bylą nagrinėjęs Helsinkio apeliacinis teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, lygtinio paleidimo tikslais.

6.3. Nuteistojo teigimu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu reikšmingų pokyčių nebuvo nustatyta, kadangi jo rizika pakartotinai nusikalsti ir taip buvo žema. Individualiame resocializacijos plane nurodytos pagrindinės rizikos valdymo priemonės yra įvykdytos – jis užsiima darbine veikla, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teisinio-socialinio švietimo programoje, elgesio keitimo kurse. Skundžiamos nutarties išvada apie nuteistojo motyvacijos dirbti nebuvimą yra nepagrįsta, kadangi jis buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas, o perkėlus į Vilniaus kalėjimą administraciją jam darbo nepasiūlė. Be to, jis vykdo individualią veiklą.

6.4. Skunde taip pat nurodoma, kad informacija apie skolą nuo 2014 m. iš antstolių informacinės sistemos registro duomenų yra klaidinga, kadangi dėl nuteistojo nevykdomi jokie išieškojimai. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad įstaiga neturi jokių vykdomų dokumentų dėl J. V. skolos išieškojimo. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kuria nurodoma neva jis nededa maksimalių pastangų įsitraukti į resocializacijos procesą. Pabrėžia, kad visą bausmės laiką elgiasi pavyzdingai, nėra gavęs jokių nuobaudų, buvo skatintas.

6.5. Pasisakydamas dėl skundžiamoje nutartyje pažymėtos aplinkybės, kad jis nepripažįsta nusikaltimo padarymo, nuteistasis teigia, kad socialinio tyrimo išvados sudarymo metu jis pasakė, kad jo nuomonė nevisiškai sutampa su teismo nuomone, kas buvo užfiksuota kaip kaltės nepripažinimas. Akcentuoja Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu išdėstęs požiūrį į jam paskirtą bausmę, pripažino gerbiantis teismo sprendimą, o perkėlus likusią bausmės dalį atlikti Lietuvoje susidėliojo gyvenimo prioritetus, neteisingai priimtus sprendimus, neteisingą tariamų draugų kompaniją, atsainų požiūrį į rūpinimąsi šeima, artimųjų patarimus, kas nulėmė, jog būdamas 39 metų amžiaus pateko į įkalinimo įstaigą. Atsižvelgdama į visa tai, Komisija priėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi vertino, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, priima kaip gyvenimišką pamoką, iš kurios pasimokė ir bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant ne tokias griežtas sąlygas. Be kita ko, pažymima ir tai, kad ir Helsinkio apeliacinio teismo sprendimas taip pat nebuvo vieningas (byloje yra atskira teisėjo nuomonė), o pirmosios instancijos teismas jį buvo išteisinęs.

7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas tenkinamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo J. V. asmens byla, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad būtent Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio kaitą bei pažangą laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo konstatavo, kad šiuo metu jau yra galima nuteistojo elgesį koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, t. y. taikant lygtinio paleidimo institutą.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Čia pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Komisija, priimdama nutarimą nuteistajam J. V. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimas jo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, dalyvavimas psichokorekcinėse ir resocializacijos programose. Nuteistojo išskirtiniai elgesio sunkumai nestebėti, jis demonstruoja pastangas laikytis nustatytų taisyklių. Be to, paleistas iš įkalinimo įstaigos J. V. turėtų gyvenamąją ir darbo vietas, bausmės atlikimo metu gavo leidimą vykdyti apmokestinamą individualią veiklą, ją tebevykdo, mokosi anglų kalbą, skaito knygas, sportuoja, siekė vykdyti Komisijos rekomendacijas. Tokių aplinkybių visumoje Komisija nutarė esant pakankamą pagrindą taikyti J. V. lygtinį paleidimą.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, akcentavo tai, kad Komisija atsižvelgė tik į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir liko ignoruotos kitos reikšmingos aplinkybės. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, J. V. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, yra linkęs kaltinti aplinką, o ne savo atsakomybės stoką, taip pat minimizuoja savo vaidmenį. Taip pat pažymimi pastarojo teiginiai apie finansinių sunkumų neturėjimą, nors, kaip pabrėžia teismas, nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į finansinės naudos gavimą, jo atžvilgiu tebėra išieškoma ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis pasižymi aukštu pasitikėjimo savimi lygiu, linkęs pervertinti savo sėkmę bei galimybes, kas galėjo būti viena iš nusikalstamo elgesio priežasčių ir suponuoja riziką vėl įsitraukti į rizikingą elgesį. Be to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas kaip nerodantis maksimalių pastangų įsitraukti į resocializacijos procesą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis skundžiamą nutartį priėmęs teismas laikė nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai ir tolesnė nuteistojo elgesio korekcija gali būti vykdoma lygtinai jį paleidus iš laisvės atėmimo vietos.

12. Visgi aukštesnysis teismas sprendžia, kad būtent Komisija, priimdama nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, visapusiškai įvertino lygtinio paleidimo institutui taikyti esmines aplinkybes. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenurodė pakankamų motyvų, dėl kurių J. V. asmenybė iki šiol išlieka tokio pavojingumo laipsnio, kad ir toliau jį būtina laikyti laisvės atėmimo vietoje. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama, nors visgi pripažino ir tai, kad jo elgesys iš esmės nepasižymi didesniais sunkumais. Be to, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnysis teismas pernelyg sureikšmino J. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, paties nuteistojo poziciją dėl kaltės nepripažinimo. Šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo gali būti vertinamos tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji, padarę sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir nepripažinę savo kaltės, būtų neskatinami pasitaisyti.

13. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad J. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju ir taip yra žema. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iš esmės spręstina pagal konkrečius nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo metu.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad J. V. atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį į Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietas buvo perkeltas 2022 m. rugpjūčio 18 d. Pirmą kartą Komisija svarstė jo lygtinio paleidimo klausimą ir priėmė nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo dar 2022 m. spalio 21 d. Tąkart nuteistajam buvo rekomenduota nedaryti teisės pažeidimų, vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekti įsidarbinti arba dalyvauti kitoje pozityvioje darbinėje veikloje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Po šio nutarimo priėmimo J. V. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią veiklą, jis vykdė socialinės reabilitacijos priemones, dalyvavo įvairiose veiklose, nukreiptose į elgesio korekciją, buvo skatintas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisijai pakartotinai svarsčius lygtinio paleidimo klausimą, 2023 m. birželio 1 d. buvo priimtas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo ir nuteistajam rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad ir po šio nutarimo priėmimo nuteistasis ir toliau vykdė individualią veiklą, nuosekliai tęsė dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, įvairiuose užsiėmimuose.

15. Taigi tokie duomenys ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo eiga perkėlus nuteistąjį bausmę atlikti Lietuvoje patvirtina nuoseklų pastarojo įsitraukimą į socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programas. Pabrėžtina, kad nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, stebimas jo disciplinuotas elgesys. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas nuteistojo elgesį dėl nerodomų maksimalių pastangų vertino kaip nepakankamą taikyti lygtinį paleidimą, vis tik tokiai išvadai nepritartina. Pažymėtina, kad būtent po pirmojo Komisijos nutarimo, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas, nuteistasis netrukus įsitraukė į įvairiais veiklas, pradėjo vykdyti individualią veiklą, kartą buvo skatintas. Be kita ko, būdamas Pravieniškių pataisos namuose, dar iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą ir pirmojo Komisijos nutarimo priėmimo, buvo kreipęsis į laisvės atėmimo vietos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau tuo metu nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Vėliau nuteistasis taip pat nuosekliai tęsė socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tęstinį nuteistojo įsitraukimą ir savo veiksmais nulemtą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji niekada nebuvo pasiekusi vidutinės rizikos grupės. Jo pažangą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo ne tik aktyvus dalyvavimas įvairiose programose, bet ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus, priešingai, pastarasis buvo skatintas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokią riziką mažina ir tinkamos nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, realios pastangos koreguoti savo elgesį, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, motyvuotas įsitraukimas į resocializacijos procesą. Pažymėtina, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas programinių metalo apdirbimo staklių ir įrengimų programuotojo pareigose, ką patvirtinantys duomenys pateikti nuteistojo asmens byloje. Tokios aplinkybės teigiamai charakterizuoja J. V. ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Akivaizdu, kad asmens, nuteisto ilgalaike laisvės atėmimo bausme, lygtinis paleidimas visada palieka atitinkamo laipsnio riziką dėl pakartotinio jo nusikalstamo elgesio, tačiau ši aplinkybė negali būti pernelyg sureikšminama kitų duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina nuteistojo aktyvų įsitraukimą į socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, kas kartu su nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, būsima gyvenamąja ir darbo vietomis laisvėje leidžia pripažinti, kad tolimesnė elgesio korekcija ir nuteistojo kontrolė galima nebeizoliuojant jo nuo visuomenės.

17. Žemesnysis teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, taip pat akcentavo nuteistojo turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau ši aplinkybė savaime negali užkirsti kelio nuteistajam pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Juo labiau, kad Vilniaus kalėjimas neturėjo jokių duomenų dėl skolos išieškojimo. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, kad siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo užtikrinimas. Kaip minėta, paleistas iš įkalinimo įstaigos nuteistasis, būtų priimtas į darbą, pastarasis turi įgijęs ne vieną aukštąjį išsilavinimą, yra įmonės akcininkas, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti apie jo realias galimybes įsitvirtinti teisėtoje darbo rinkoje ir gauti teisėtas pajamas pragyvenimui bei finansinių pareigų vykdymui.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistąjį J. V. teigiamai apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kuris toliau gali būti koreguotinas pastarajam būnant laisvėje ir nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir J. V. pažangą aktyviais veiksmais ją mažinant. Savo ruožtu aukštesnysis teismas neturi pagrindo įžvelgti nuteistojo asmenybės reikšmingo pavojingumo, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl pritartina Komisijai, kad nuteistojo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Kita vertus, tikslinga pažymėti, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį

19. Dėl visų anksčiau išdėstytų argumentų skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo J. V. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. RV-25-3807 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. V.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. V. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. RV-25-3807 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. V.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti J. V., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnyba, Vilniaus regiono skyrius, esantis Vilniuje, Kareivių g. 1), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.