- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- AS-526-502/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01581-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininką P. Č. pateikti pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 250-P-03 nepripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimosi peticija“ ir Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) protokolinio nutarimo, kuriuo pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimasis pripažįstamas peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties įteikimo pareiškėjui dienos skundo trūkumams pašalinti: pateikti skunde minimų dokumentų originalias kopijas, patikslinti savo skundo reikalavimą, pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties pagrindžiančius įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui 2019 m. gegužės 23 d. pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už skundo padavimą yra sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis, taip pat pateikė patvirtintas kitų dokumentų kopijas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus bei žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gegužės 23 d., grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimą nagrinėjamu atveju suformulavo kaip prašymą įpareigoti Komisijos pirmininką pateikti Seimui pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. skundą ir protokolinio nutarimo, kuriuo pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimasis pripažįstamas peticija ar kuriuo atsisakoma kreipimąsi pripažinti peticija, projektą Seimui.
Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 ir 17 straipsniai), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–90 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 straipsnis).
Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, nusprendus patenkinti skundą ir priėmus sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija, peticija perduodama peticijų komisijai spręsti peticijos priėmimo nagrinėti klausimą. Nusprendus patenkinti skundą ir priėmus sprendimą priimti peticiją nagrinėti, peticija perduodama peticijų komisijai nagrinėti. Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, nepagrįstas šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba grindžiamas pagrindais, kurie nenustatyti šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Administraciniam teismui šiuo atveju galėtų būti skundžiamas tik Seimo sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl Komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, ir tik tuo atveju, jeigu Seimo sprendimas būtų nepagrįstas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose numatytais pagrindais arba būtų grindžiamas visai kitais nei Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia ne Seimo priimtą sprendimą atsisakyti tenkinti skundą dėl Komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, o dėl Komisijos įpareigojimo pareiškėjo skundą pateikti Seimui.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatytos bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nėra nurodyta, kad teismams nepriskiriama tirti Komisijos pirmininko veikla.
2. Tai, kad Peticijų įstatyme nėra nurodyta, jog Komisijos pirmininko veikla gali būti skundžiama administraciniams teismams, nepaneigia asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą.
3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją visus ginčus dėl asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimų galima spręsti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Svarbu pabrėžti, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad administraciniam teismui šiuo atveju galėtų būti skundžiamas tik Seimo sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl Komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, ir tik tuo atveju, jeigu Seimo sprendimas būtų nepagrįstas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose numatytais pagrindais arba būtų grindžiamas visai kitais nei Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Specialusis įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką, yra Peticijų įstatymas, kurio 6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Peticijų komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Seimo Peticijų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas. Jai suteikti įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir ji įgyvendina valstybės valdžią, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčų, susijusių su Peticijų komisijos veikla. Teisminės kontrolės galimybę, išnaudojus privalomą išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme tvarką, Peticijų įstatymas suteikia tik Peticijų komisijos sprendimams, priimtiems pirminėje piliečių kreipimosi padavimo stadijoje, t. y. tik dėl kreipimosi pripažinimo peticija ir jos priėmimo nagrinėti klausimų (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-91/2014; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-309-415/2018). Anksčiau nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisminė kontrolė Seimo Peticijų komisijos veiksmų atžvilgiu vertintina kaip itin ribota ir sietina tik su esminiais konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais.
Pareiškėjo norimas teisme inicijuoti ginčas yra susijęs su pareiškėjo siekiu, jog Seimo Peticijų komisijos pirmininkas pateiktų pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 250-P-03 nepripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimosi peticija“ ir Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimasis pripažįstamas peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.
Nustatyta, kad Seimo Peticijų komisija 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. S-2019-2145 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl Komisijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, nes Komisijos 2019 m. kovo 13 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas kreipimosi ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo“ nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais – neaiškiai, dviprasmiškai ir nenuosekliai suformuluotas kreipimesi pateiktas pasiūlymas. Todėl minėtas procedūrinis veiksmas (atsisakymas pareiškėjo skundą nagrinėti ir teikti Seimui) konkrečiu atveju laikytinas galutiniu Peticijų komisijos sprendimu, priimtu pirminėje piliečių kreipimosi padavimo stadijoje, ir jam taikytina apskundimo teismui taisyklė. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su Peticijų komisijos sprendimu, užkertančiu galimybę piliečiui realizuoti savo konstitucinę peticijos teisę, todėl galinčiu būti administracinės bylos dalyku.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė įstatymų nuostatas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.