Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo ir išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k onstatuoja:

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – Pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigas, 2015 m. spalio 20 d. raštu Nr. 49SJN-1811-(14.49.105.) informavo UAB „KTVG“ apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto suderinimą.

STT 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. 6-01-1034) dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų formuojant Žemės sklypą, nenustačius NŽT darbuotojų nusikalstamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime, vertinant STT nutarimą, konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog NŽT darbuotojai atliko nusikalstamus veiksmus, tačiau šiuo nutarimu STT pavesta pranešti NŽT apie priimtus sprendimus ir nustatytus NŽT darbuotojų pažeidimus, kad būtų sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, kad nustatyti tikslias aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei Pastato nugriovimu ar sugriuvimu.

STT 2016 m. sausio 13 d. Raštu informavo NŽT, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigas ėjęs A. J. 2015 m. spalio 20 d. raštu Nr. 49SJN-1811-(14.49.105) suderino Projektą, kurį ankstesniu NŽT sprendimu buvo atsisakyta derinti, nenustačius tam pagrindo, prašydama spręsti šios institucijos darbuotojų tarnybinės atsakomybės klausimą.

Ant STT rašto rezoliucija NŽT 1. e. p. direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, nukreipė pastarąjį Raštą Rizikų vertinimo departamento direktoriui M. B., kuris atitinkamai nukreipė minėtą raštą Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. G., kuri Tarnybiniame pranešime išdėstė aplinkybes dėl pažeidimo ir perdavė NŽT direktoriui, kuris 2016 m. kovo 2 d. rezoliucija „Pradėti tarnybinį tyrimą“ pavedė Personalo skyriui sudaryti komisiją ir pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimus Tarnybiniame pranešime nurodytų darbuotojų ir jų veiksmų atžvilgiu.

NŽT direktorius 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1PS1-214-(2.1.) sudarė komisiją pareiškėjo galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti.

NŽT Komisijos pirmininkas 2016 m. kovo 15 d. pranešimu „Apie tarnybinio nusižengimo tyrimą“ Nr. 1PS17-35-(2.30.) pranešė pareiškėjui, kad yra duomenų, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 bei 8 punktuose įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus bei prašė pateikti paaiškinimą.

Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir siūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Komisija nustatė, kad Projektas buvo rengiamas suformuoti Žemės sklypą Pastato, kuris vietovėje nėra išlikęs, eksploatacijai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį rengiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 2.4 papunkčiu (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 260), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Pardavimo ir nuomos taisyklės), 2.4 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo tvarka nustatoma Taisyklėse. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas, vadovaujantis Žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos, o 64 punkte nurodyta, kad Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas“ kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje įtvirtinta, kad statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, o pagal šio straipsnio 73 dalį – statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje nustatyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrengimų, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 3IN-S-566-551 „Dėl prašymo“. NŽT vertinimu, nustačius, kad statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, kad iš buvusio statinio likę tik pamatai ar pan., būtų akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas ir prie jo suformuoti žemės sklypo nėra galimybės. Konstatavo, kad Skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 64 punktu, 2015 m. spalio 20 d. raštu suderino Projektą (rašto rengėjas Skyriaus vyriausiasis specialistas E. K., raštą pasirašė buvęs Skyriaus vedėjas A. J.). Pažymi, kad minėtas raštas, kuriuo buvo suderintas Projektas (priimtas sprendimas derinti Projektą), sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi, atsižvelgiant į šį raštą, buvo priimta teigiama Projekto patikrinimo išvada ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-3806 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Projektą patvirtino. Nustatė, kad pažeidimą pareiškėjas padarė dėl aplaidumo, nurodė, kokias teisines pasekmes tai sukėlė. Padarytą pažeidimą grindė VTĮ bei Pareigybės aprašymo nuostatomis.

NŽT direktorius Įsakyme, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu ir 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei 2 dalies 2 punktu, Taisyklių 14.1 ir 15 punktais, atsižvelgdamas į NŽT direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1 PS 1-214-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2016 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. 1 PS 17-57-(2.30.) „Dėl buvusio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pripažino pareiškėją A. J. padariusį tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Įsakyme NŽT direktorius pripažino, kad buvęs Skyriaus vedėjas pasirašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 20 d. raštą, aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nesilaikė Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Taisyklių 2.4 papunktyje, netinkamai atliko Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1P1-(2.1.)-64 (toliau – Pareigybės aprašymas; redakcija aktuali nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d.) 7.1, 7.13, 7.4.14 ir 7.29 papunkčiuose nurodytas funkcijas bei nevykdė NŽT vidaus tvarkos taisyklių, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. sausio 25 d įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-28 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 5 punkte nurodytos pareigos ir taip pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, todėl konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Valstybės tarnautojų atsakomybę ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja VTĮ detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.). Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, galiojęs iki 2019 m. sausio 1 d.

Teismo vertinimu, STT rašte nurodomas ne tik pareiškėjas, bet ir minimi kiti NŽT tarnautojai. Taigi, STT pagal kompetenciją perdavė bendrą informaciją, kuri nebuvo pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei taikyti, spręsti dėl NŽT darbuotojų, priėmusių sprendimus, galimų tarnybinių nusižengimų atsakomybės klausimus. Taigi, toks raštas savaime nepatvirtino konkrečių NŽT darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atitinkamai NŽT šią informaciją perdavė įvertinti. Taigi, ant STT rašto NŽT direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, 2016 m. sausio 18 d. rezoliucija raštą nukreipė Rizikų vertinimo departamento direktoriui M. B., o šis 2016 m. sausio 19 d. – Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. G., o pastaroji Tarnybiniu pranešimu informavo vadovą, kuris 2016 m. kovo 2 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinį tyrimą Personalo skyriui ir įpareigojo sudaryti komisiją bei pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimus Tarnybiniame pranešime nurodytų darbuotojų ir jų veiksmų atžvilgiu.

Visuma anksčiau nustatytų aplinkybių patvirtina, kad STT pateiktame rašte nurodyta informacija nebuvo tokia išsami ir aiški, kad atsakovė pastarojo rašto pagrindu pradėtų tarnybinį tyrimą ir tik 2018 m. kovo 1 d., remiantis Tarnybiniame pranešime pateikta informacija, NŽT direktorius 2018 m. kovo 2 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą. Nors Taisyklėse nustatytą terminą formaliai atsakovas pažeidė, tačiau, įvertinus tai, kad buvo konkrečiai siekiama išsiaiškinti STT rašte nurodytas aplinkybes, toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas.

Pažymėtina, kad atsakovės 2016 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1SD-765-(2.23.), kuriuo pareiškėjas informuotas apie tarnybinio tyrimo pradžią, nurodyta, jog pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta NŽT 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1PS1-214-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“. Teismo vertinimu, tai atitinka Taisyklių 7 punkto nuostatas ir surašytas 2016 m. kovo 14 d. pranešimas, nepažeidus Taisyklių reikalavimų, t. y. per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo, Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.

Išvada surašyta 2016 m. balandžio 7 d., nepraleidus Taisyklių 13 punkto reikalavimų, t. y. ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautojui įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios – 2016 m. kovo 8 d.

Pareiškėjas teigia, kad NŽT pažeidė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 6 mėn. terminą tarnybinei nuobaudai skirti.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, t. y. ir tuo atveju kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso). Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Teismo vertinimu, NŽT nepažeidė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino nuo nusižengimo padarymo dienos – 2015 m. spalio 20 d. raštas pasirašytas.

Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybės paaiškėjo tik atlikus STT rašte nurodytų aplinkybių tyrimą, jas objektyviai ištyrus ir įvertinus Tarnybiniame pranešime. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad NŽT praleido 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl šio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pareiškėjas teigia, kad tarnybinis pranešimas nebuvo išsamus ir informatyvus.

Pagal Taisyklių 7 punktą, pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pasirašytinai informuojamas valstybės tarnautojas, įtariamas padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad įtariamas asmuo galėtu tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Pranešime turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu yra įtariamas valstybės tarnautojas, t. y. nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (LVAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-651/2009), įtariamajam asmeniui privalu išaiškinti įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinį ir pateikti argumentus bei įrodymus, kuriais tokie įtarimai yra grindžiami, o, taip pat sudaryti sąlygas dėl šios informacijos pateikti savo paaiškinimus (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012). Šioje stadijoje yra siekiama užtikrinti, kad įtariamas valstybės tarnautojas aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli, išsami bei neprieštaringa. Pateikiamos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant ir į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. kovo 15 d. (t. I, b. l. 54–55) pareiškėjui buvo pranešta apie jam reiškiamus įtarimus, t. y. remiantis Tarnybinio pranešimo informacija, buvo nustatyti konkretūs veiksmai, kad jis netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nesilaikęs teisės aktų, valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, formuojant Žemės sklypą ir rengiant jo formavimo bei pertvarkymo projektą (detalizuota Tarnybiniame pranešime). Taigi, Komisija nurodė konkrečius veiksmus bei teisinį pagrindą ir pateikė susipažinti visą tyrimo medžiagą. Pareiškėjas, teismo vertinimu, susipažino su tarnybinio nusižengimo aplinkybėmis ir turėjo realią galimybę suprasti, kokiais veiksmais jį padarė. Taigi, buvo individualizuoti konkretūs veiksmai, kuriais jis galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą. Visa tai aiškiai ir išsamiai nurodyta bei aprašyta Tarnybiniame pranešime, pareiškėjui pateiktame 2016 m. kovo 15 d. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas skunde išsamiai nurodė, kodėl nesutinka su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda ir neginčijo, jog jam nežinoma inkriminuot nusižengimo sudėtis. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kitaip vertina situaciją, neeliminuoja pranešime išdėstytų aplinkybių tinkamumo. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas neigia padaręs nusižengimą ir teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nesutinka su tarnybinio nusižengimo sudėtimi (padaryto nusižengimo objektyviąja ir subjektyviąja pusėmis).

Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas) bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).

LVAT praktikoje pažymima, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, bet nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamai savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Šiuo atveju Komisija pranešime nenurodė, kokias konkrečias Pareigybės aprašymo nuostatas jis pažeidė, tačiau Išvadoje tai detalizuota ir aiškiai įvardyta. Taigi, nors Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas Išvadoje nurodytais veiksmais pažeidė minimas VTĮ nuostatas ir tai nėra preciziškai tikslu, tačiau visuma tyrimo metu nustatytų aplinkybių detaliai atskleista Išvadoje, kurioje ir detalizuota, kokiais veiksmais jis aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nesilaikė Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Taisyklių 2.4 papunktyje nustatytos tvarkos, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.13, 7.4.14 ir 7.29 papunkčiuose nurodytas funkcijas (vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (7.1 papunktis); pasirašo dokumentus ir atlieka veiksmus, susijusius su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu rengiant teritorijų planavimo dokumentus (7.4.14 papunktis); organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę – atlieka patikras vietoje (7.13 papunktis); pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos (7.29 papunktis). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo išsilavinimas ir jo darbinė patirtis neabejotinai jam leido suprasti kokias, kaip vadovas, pareigas jis atliko netinkamai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia NŽT surinktų duomenų ir padarytos išvados, kad Projektas buvo rengiamas suformuoti Žemės sklypą Pastatui eksploatuoti, kuris vietovėje nėra išlikęs. Byloje pateikti su Tarnybiniu pranešimu jame išdėstytas aplinkybes patvirtinantys duomenys. Vien tik pareiškėjo manymas dėl ne visos informacijos pateikimo ar racionalumo nepagrindimo nepaneigia esminių tyrimo aplinkybių. Taigi, statinio, kurio eksploatacijai buvo formuojamas Žemės sklypas, nebuvo, todėl ir teisinio pagrindo rengti Projektą nebuvo. Toks pažeidimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas pažeidė valstybinės žemės administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas, pasirašydamas raštą, turėjo realią galimybę įsitikinti ir įvertinti, kad ginčo statinio nebėra, remdamasis jam prieinama informacija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 30-5 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinimo nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti“. Pareiškėjo, kaip buvusio skyriaus vedėjo, t. y. kompetentingo subjekto pareiga priimti sprendimą dėl rengiamo formavimo pertvarkymo projekto t. y. jį motyvuotai suderinti arba nederinti, kyla ne tik iš pareigybės aprašymo, bet ir tokį santykį reglamentuojančių teisės aktų bei Taisyklių nuostatų (63, 64 punktai). Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta būtent už jo netinkamai atliktus veiksmus, t. y. už tai, kad nesant teisinio pagrindo pasirašė 2015 m. spalio 20 d. raštą, kuris laikytinas sprendimu suderinti Žemės sklypo Projektą.

Taip pat buvo nustatyti ir konkretūs teisiniai pasirašyto rašto padariniai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės direktorius 2015 m. gruodžio 3 d priėmė įsakymą Nr. 30-3806 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar minėtas įsakymas yra panaikintas, ar ne. Būtent šio derinimo pagrindu ir vyko tolesnis Žemės sklypo formavimo darbai.

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai buvo nustatyti. Pareiškėjo kaltės forma aplaidumas detalizuota ir tinkamai individualizuota. Taigi, pareiškėjo netinkamai atliktų pareigų turinys atskleistas, jo padarytas tarnybinis nusižengimas, priežastinis ryšys įrodytas. Pareiškėjo išdėstyta pozicija dėl netinkamos nustatytos pažeidimo sudėties yra jo paties vertinimas, kuris nepaneigia surinktų duomenų visumos.

Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad Komisija buvo šališka.

Pagal Taisyklių 9 punktą, pareiškėjas turėjo teisę reikšti nušalinimą Komisijai ar atitinkamiems jos nariams. Savaime ta aplinkybė, kad Komisijos nariais buvo ir asmenys, kurie atliko tarnybinio tyrimo veiksmus ar pareiškėjui (kaip buvusiam skyriaus vedėjui) buvo pavaldūs negali patvirtinti pareiškėjo skundo argumentų dėl Komisijos narių šališkumo. Vien tai, kad buvo atliekami pavedima ir dalyvaujama Komisijos veikloje nerodo subjektiškumo pastarojo atžvilgiu. Pareiškėjas iš esmės tik hipotetiniais argumentais abejojo Komisijos narių objektyvumu. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kaip nepagrįstus. Jokio asmeninio suinteresuotumo šie Komisijos nariai neturėjo, atliko tyrimo veiksmus ir veikė pagal suteiktą kompetenciją.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad į komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas jo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Taisyklių 5 punktas). Pripažinus, kad Išvada yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, o komisijos nariai tinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, neturėjo jokio išankstinio nusistatymo dėl pareiškėjo ir pareiškėjas nepagrindė jų šališkumo, tai padarytas pažeidimas vertintinas kaip formalus pažeidimas, kiuris nesudaro teisinio pagrindo naikinti Įsakymą. Teismo vertinimu, komisija sudarytam nepažeidė objektyvaus ir visapusiško tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo ir jų įvertinimo. Pareiškėjas duomenų dėl komisijos narių šališkumo neteikė. Nei VTĮ, nei Taisyklės nereglamentuoja, jog įsakymas, kuriuo sudaryta ar pakeista komisijos sudėtis, turi būti teikiami asmeniui dėl kurio pradėtas tyrimas. Pats pareiškėjas turėjo realią galimybę susipažinti su visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ir teikti argumentuotus prašymus dėl, jo manymu, šališkų, komisijos narių nušalinimo. Teismas prieina prie išvados, kad tyrimas buvo išsamus, detalus ir objektyvus. Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pareiškėjas skundžia ne tik Įsakymą, bet ir Išvadą.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies –tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos išvadoje nurodytas pareiškėjos tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

Išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.). Pati Išvada, kaip savarankiškas ginčo objektas negali būti reiškiamas, o teismas, vertindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, vertina visą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Taigi, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Išvadą, nutraukiama.

Išvada yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuria remiantis priimamas galutinis ir teisines pasekmes tiesiogiai sukeliantis dokumentas, kurį nagrinėjant teisme yra patikrinama visa tarnybinio pažeidimo tyrimo procedūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Bylos dalį pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. 1PS17-57-(2.30) nutraukti, likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.