- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- T-1448-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44089-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- V. P.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. birželio 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-118 nutarta taikyti nuteistajam V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 70 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas, skatintas, dirba. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, palaiko socialinius ryšius, vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį, rizika išliko vidutinė, bet svertinių balų suma sumažėjo nuo 87 iki 70 balų (išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse), todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
V. P. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 1 m. laisvės atėmimo.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 75 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 50 parų arešto.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis V. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. P. nustatoma vidutinė – 70 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat nuteistasis jau anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Spręsdamas dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už stropų darbą, gerą elgesį paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda ir tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms ir toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo (plėšimo ir vagystės) kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių bei minimizuoti savo nusikalstamo elgesio pasekmes, kategoriškai neigia kada nors grasinęs smurto panaudojimu ar jį naudojęs, siekdamas asmeninių tikslų, tačiau yra teistas už plėšimus. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistasis, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau nesuteikia tam prasmės ir jį menkina; supranta, kad nuolatos suvartoja alkoholio daugiau, nei reikėtų, pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, tačiau pats nei laisvėje, nei bausmės atlikimo metu nesiekė šios problemos išspręsti, mano, jog problemą dėl alkoholio vartojimo gebės išspręsti savo jėgomis; nuteistojo savivertė aukštesnį už vidutinę, tačiau ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis, taip pat gali pasiduoti psichologiškai tvirtesnių asmenų įtakai; iš esmės yra savimi patenkintas; kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo; nors situaciją analizuoti geba, tačiau vengia tai daryti, nes yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; yra ramus ir nekonfliktiškas, tačiau tik tol, kol jo neprovokuoja aplinkiniai; nors pripažįsta turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų; įvardina kelis ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam nuteistajam žinojimo ką turi padaryti, kad juos įgyvendintų; ne visas socialines situacijas vertina tinkamai, yra pernelyg susikoncentravęs į save, jam trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 70 balai pagal „OASys, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 70 balų sudaro 9 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija: anksčiau teistas 8 kartus, tiek pat kartų atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, stebimas būdingas nusikaltimų modelis, byloje yra duomenų, jog asmuo buvo teistas ir Vokietijoje bei Lenkijoje, nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis; piktnaudžiavimas alkoholiu: nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nemano, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, bausmės atlikimo metu nesprendė problemų dėl alkoholio vartojimo; mąstymas ir elgesys: nusikalto, nes elgėsi spontaniškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, spręsdamas problemas negeba pasirinkti tinkamų jų sprendimo strategijų, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, trūksta konkretumo planuojant ateities tikslus, trūksta empatijos nukentėjusiųjų atžvilgiu, nusikaltimuose stebimas instrumentinės agresijos panaudojimas ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 91-118 taikyti nuteistajam V. P. paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 91-118 taikyti nuteistajam V. P. paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.