- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- AS-525-363-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- A. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. AP-214 (toliau – ir Įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu skundą patenkino ir panaikino Įsakymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė Administracijos apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
II.
Atsakovas Administracija prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą, kaip jis turi būti vykdomas:
1) ar A. T. turi būti grąžintas į pareigas, buvusias iki Įsakymo priėmimo, arba analogiškas pareigas, nors jis tokio reikalavimo nekėlė, be to, neatitinka pasikeitusiai pareigybei, kuri šiuo metu yra užimta, keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir yra paties sutikimu perkeltas į kitas pareigas;
2) ar A. T. turi būti sumokėtas pareiginės algos skirtumas, susidaręs dėl neteisėto Įsakymo priėmimo, nors jis tokio reikalavimo byloje nekėlė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė Administracijos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo netenkinti.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalį ir nurodė, kad 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu teismas panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą. Pabrėžė, jog sprendimas aiškus ir motyvuotas. Tuo tarpu iš prašymo matyti, kad atsakovas prašo išaiškinti ne patį sprendimą, o paaiškinti administracines procedūras, kurios turi kilti, realizuojant teisinius padarinius, atsiradusius priėmus tokį sprendimą. Konstatavo, jog tai nėra teismo kompetencija, tolimesnių administracinių procesų vykdymas yra viešo administravimo subjekto prerogatyva, todėl prašymą atmetė, kadangi jo tenkinimas reikštų sprendimo turinio keitimą.
III.
Atsakovas Administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti Administracijos prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, kad Administracijoje buvo gautas A. T. 2010 m. birželio 9 d. prašymas „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-25 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-491-353/09 vykdymo“, kuriuo pareiškėjas prašė vykdyti įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Įsakymas dėl A. T. perkėlimo. Administracija 2010 m. birželio 14 d. raštu informavo A. T., kad Administracija, gavusi jo prašymą, įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas A. T. 2010 m. liepos 13 d. yra išdavęs vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo panaikintas Įsakymas. 2010 m. rugpjūčio 5 d. Administracijoje gautas A. T. 2010 m. rugpjūčio 3 d. prašymas „Dėl grąžinimo į pareigas“, kuriuo pareiškėjas prašo jį grąžinti į pareigas, buvusias iki Įsakymo priėmimo arba analogiškas pareigas bei sumokėti pareiginės algos skirtumą, susidariusį dėl neteisėto Įsakymo priėmimo. Tuo tarpu byloje pareiškėjas nekėlė reikalavimų dėl jo grąžinimo į buvusias pareigas ar su jo neteisėtu perkėlimu į žemesnes pareigas susijusių piniginių išmokų priteisimo. Taip pat pareiškėjas neginčijo Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376 „Dėl T. perkėlimo“, kuriuo jis savo sutikimu buvo perkeltas į Urbanistikos skyriaus Sąlygų sąvado poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas.
2. Pabrėžia, jog nors pagal ABTĮ 92 straipsnį turi būti atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis, tačiau šiuo atveju nuo Įsakymo priėmimo iki teismo sprendimo, kuriuo toks Įsakymas panaikintas, įsiteisėjimo padėtis iš esmės pasikeitė.
3. Nurodo, jog mano, kad įvykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą ir apie tai informavo pareiškėją. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas, gavęs Administracijos 2010 m. birželio 29 d. raštą Nr. (A27V124)-R-3362 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog teismo sprendimas įvykdytas, A. T. išdavė vykdomąjį raštą, bei į tai, kad pareiškėjas jo paties sutikimu perkeltas į kitas pareigas ir neatitinka pasikeitusiai pareigybei, kuri šiuo metu yra užimta, keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kreiptasi į teismą su prašymu išaiškinti jo sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais ir padarytomis išvadomis.
Taip pat nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog Administracija įvykdė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą. Pažymi, jog tiek jo, kaip Urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto, sutikimas, tiek Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP-376 priimti po ginčijamo Įsakymo priėmimo, todėl vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, turi būti atkuriama iki ginčijamo Įsakymo priėmimo (2009-01-20) buvusi padėtis. Teigia, jog jis turi būti grąžintas į buvusias pareigas, o jeigu pareigybė panaikinta – paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato, jog kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. AS62-341/2011, AS525-459/2009, N444-2663/2009), pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.
Iš nurodytos administracinių teismų praktikos matyti, kad tuo atveju, jeigu prašoma, kad būtų išaiškinti klausimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, tačiau toks prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, teismo sprendimo išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą bei teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tokio sprendimo įvykdymas nėra apsunkintas, jo rezoliucinė dalis aiški ir suprantama. Tuo tarpu atsakovo prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimą, o tolimesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, t. y. prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.