Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-142/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
II-90-142/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
P. V.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-90-142/10Proc. Nr. 4-61-3-01511-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam P. V., nukentėjusiajam V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-11-19 priimto nutarimo Nr. F516811 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Kelių patrulių rinktinės patrulis 2009-11-17 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą P. V. už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 106 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-11-17 apie 18.00 val., Vilniuje, Žemaitės g., išvažiavime iš Savanorių pr. esančio prekybos centro „Rimi“, vairuodamas automobilį ir pradėdamas važiuoti buvo neatidus, kliudė pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 17).

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009-11-19 priėmė nutarimą Nr. F516811, kuriame pripažino, kad P. V. padarė protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė 100 litų baudą (b. l. 18).

P. V. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. 2009-11-17 apie 18.15 val. važiavo iš „Rimi“ prekybos centro, Savanorių prospekte, viršutinės stovėjimo aikštelės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo judėti, norėjo pasukti į dešinę, kad įvažiuotų į Žemaitės g. Sankryžoje stovėjo automobilis „Renault Laguna“, priekyje ir kiti automobiliai, todėl jis pristabdė ir laukė, kada atsilaisvins sankryža ir jis galės į ją įvažiuoti. Nuvažiavus kitiems automobiliams, automobilis „Renault Laguna“ nepajudėjo, o išlipęs vairuotojas apkaltino jį, kad jis kliudė jo automobilį. Tačiau tuo momentu nei jo automobilis, nei automobilis „Renault Laguna“ nejudėjo. Nei jis, nei šalia sėdėjusi žmona R. V. automobilių susidūrimo nepajuto. Išlipęs ir apžiūrėjęs abu automobilius, nepastebėjo jokių sąlyčio požymių. Atvykę policijos pareigūnai palaikė automobilio „Renault Laguna“ vairuotoją, teigė matantys sužalojimus ant automobilių. Ant jo automobilio priekinio buferio dešinės pusės buvo tik purvo ir lietaus žymės, pareigūnai aiškino, kad susidūrimo pėdsakų nesimato dėl oro sąlygų, nes lynojo ir buvo tamsu, ir kad pėdsakai išryškės automobiliui nudžiūvus. Ant automobilio „Renault Laguna“ galinio bamperio dešinės pusės tik nuvalius purvą buvo vos matomi automobilio dažų ar lako pažeidimai, tačiau pobūdis, sužalojimų kryptis leido daryti išvadą, kad jie padaryti ne šio, o kito autoįvykio metu ar kitomis aplinkybėmis. Jis paprašė pareigūnus ypač atidžiai apžiūrėti automobilius, tiksliai fiksuoti automobilių tariamas kontakto vietas, padaryti vietoje įvykio vietos ir automobilių sužalojimų nuotraukas, tačiau pareigūnai tą padaryti atsisakė, paaiškindami, kad tam jie neturi techninių priemonių, ir apsiribojo tik įvykio vietos schemos nubraižymu bei paaiškinimų paėmimu. Todėl jis pats įvykio vietoje išmatavo pareigūno nurodytų tariamų sąlyčio taškų aukščius ant abiejų automobilių ir pamatė, kad jie akivaizdžiai skyrėsi: ant jo automobilio pareigūno nurodyta vieta, kuria jis tariamai atsitrenkė į automobilį „Renault Laguna“, buvo 0.46 cm aukštyje nuo kelio dangos, o automobilio „Renault Laguna“ tariami sugadinimai buvo 0,42 cm aukštyje. Jis atkreipė pareigūnų dėmesį į tai, tačiau pareigūnai paaiškino, kad taip yra dėl įvykio reljefo vietos. Tačiau vertinant įvykio vietą, būtent jo automobilis stovėjo aukščiau nei automobilis „Renault Laguna“, todėl aukščių neatitikimai galėjo būti tik priešingi nei nustatyti. Vėliau nuvykus į Vilniaus apskr. VPK KPV patalpas, kad žmona parašytų paaiškinimą, jam buvo išduota pažyma, kurioje konstatuojama, kad sugadinta jo automobilio priekinė dalis, kas neatitinka tikrovės. Kitą dieną norėdamas įsitikinti, ar tikrai ant jo automobilio yra kokių nors sužalojimų ar kontakto su kitu automobiliu pėdsakų, atliko detalią savo automobilio priekinės dalies apžiūrą ir jokių susidūrimo požymių nepastebėjo. Tą patį konstatavo ir 2009-11-19 jo automobilį apžiūrėjęs draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ ekspertas T. P.. Bylą 2009-11-19 nagrinėjęs pareigūnas rėmėsi tik įvykio vietoje surinktais ir jį kaltinančiais duomenimis, nesiaiškino ir nesiėmė priemonių akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, neapžiūrėjo įvykyje dalyvavusių automobilių, neįvertino įvykio vietos reljefo, menamų automobilių sąlyčio taškų, menamų ir esamų sužalojimų, jų pobūdžio, sužalojimų priežasčių, dėl to pažeidė LR ATPK 248, 256 ir 257 str. nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą pripažinti jį kaltu dėl eismo įvykio.

Teisme P. V. palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad pagal įvykio aplinkybes ir eismo įvykio schemą, automobiliai galėjo susidurti tik stačiu kampu, jokio šoninio kontakto, kurio metu būtų likę slydimo žymės ant jo automobilio ir automobilio „Renault Laguna“, negalėjo būti, todėl ir liudytojų pareigūnų papasakoti braukimo, slydimo požymiai ant automobilių buferių negalėjo tokiomis aplinkybėmis atsirasti. Pats nukentėjęs paaiškino, kad girdėjo stuktelėjimą, bet ne braukimą.

Nukentėjęs V. M. teisme paaiškino, kad stovėjo sankryžoje. Buvo automobilių spūstis, todėl judėjo po truputį, kol pajuto, kaip į jo automobilį stuktelėjo. P. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Vairuotojas P. V. išvadino jį banditu, sakė, kad jis viską išsigalvoja ir siekia pasipelnyti. Jis klausė P. V., ar sutinka, kad įvažiavo į jo automobilį, P. V. nesutiko. Atvažiavus policijai, P. V. nesutiko, prieštaravo, ilgai pareigūnams nepateikė dokumentų. Po įvykio jis nuvažiavo į draudimo bendrovę, ten išmatavo automobilio sugadinimų aukštį. Automobiliui „Toyota“ buvo nubrauktas priekinis dešinys buferio kampas, o jo automobiliui - galinio buferio dešinys kampas. Buvo tamsu, šlapia ir drėgna, automobiliai buvo purvini, todėl matėsi, kad tos vietos nubrauktos. Sugadinimai buvo nežymūs. Jis matė, kad ant jo automobilio dažai buvo įbrėžti. Ekspertas pasakė, kad tokį sugadinimą galima pašalinti poliruojant. Iki atvažiuojant pareigūnams, iš gatvės automobilio jis netraukė, o automobilio „Toyota“ vairuotojas pavažiavo truputį atgal. Dėl sugadinimų aukščio neatitikimų paaiškino, kad pradedant važiuoti arba stabdant, automobilio aukštis skiriasi, nes veikai amortizacija.

ATP protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). P. V. veiksmai pagal LR ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuoti dėl to, kad jis vairuodamas automobilį ir pradėdamas važiuoti buvo neatidus, kliudė pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino.

Eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET (1 p.). KET 106 p. nurodoma, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

P. V. neigia, kad jo automobilis kliudė V. M. automobilį, aiškina, kad eismo įvykio apskritai nebuvo. Institucijos 2009-11-19 nutarime padaryta išvada, kad eismo įvykis ATP protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku buvo ir būtent P. V. yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo.

Ar yra padarytas teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatoma remiantis surinktais įrodymais (LR ATPK 256 str.). Byloje surinkti tokie įrodymai: ATP protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos planas, kurio antroje pusėje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, nukentėjusiojo ir patraukto atsakomybėn asmens paaiškinimai, nuotraukos, draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ išduoti dokumentai, liudytojų parodymai. Dėl pažeidimo įvykio ir sudėties sprendžiama remiantis tik įrodymų visuma, o ne vienu kuriuo nors įrodymu.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus (rašytinę pažeidimo bylos medžiagą, liudytojų ir eismo įvykio dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje) teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn P. V. patrauktas teisėtai ir pagrįstai, nes padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.

Teisme liudytojais buvo apklausti į įvykio vietą atvykę ir pažeidimą įforminę policijos pareigūnai O. G. ir I. M. (I. M.). Liudytojas O. G. parodė, kad įvykio vietoje rado du automobilius „Toyota“ ir „Renault“. Abiejų automobilių apgadinimai buvo labai nedideli. Automobilis „Renault“ buvo įvažiavęs į sankryžą, o automobilis „Toyota“ suko iš aikštelės ir kliudė automobilį „Renault“. Tą dieną buvo šlapia, automobiliai buvo šlapi ir purvini, todėl gerai matėsi, kad automobiliai buvo susilietę. Toje vietoje, kurioje automobilis „Toyota“ prisilietė, matėsi nubrauktas nuo automobilio „Renault“ purvas ir toje vietoje buvo nežymiai įbrėžti dažai. Ant automobilio „Toyota“ apgadinimų nebuvo, tik purvas susidūrimo vietoje buvo nubrauktas. Kadangi „Toyota“ automobilis atsitrenkė plastmasine dalimi, todėl sugadinimo ir nesimatė. Stuktelta į automobilio „Renault“ dažytą vietą, todėl liko įbrėžimas. Automobilio „Toyota“ vairuotojas neigė susidūrimą. Tarp automobilių buvo atstumas. Automobilio „Renault“ vairuotojas sakęs, kad po susidūrimo „Toyota“ vairuotojas pavažiavo truputį atgal. Matavo automobilių apgadinimų aukščius, kai vairuotojai patraukė automobilius į šalia esančią aikštelę. Matavo tik, kad patys įsitikintų, jog apgadinimų aukščiai atitinka tarpusavyje. Matavimai neišlikę.

Liudytojas I. M. parodė, kad įvykio vietoje rado du automobilius. Tarp automobilių buvo atstumas. Automobilio „Renault“ vairuotojas sakė, kad po susidūrimo „Toyota“ vairuotojas truputį pavažiavo atgal. Automobilio „Toyota“ vairuotojas aiškino, kad susidūrimo nebuvo. Tą dieną buvo labai drėgnas oras, automobiliai buvo šlapi ir purvini, todėl gerai matėsi, kad toje vietoje, kurioje automobiliai buvo susilietę, buvo sausa. Ant automobilio „Renault“ buvo sausa galinio buferio dešiniajame kampe, o ant automobilio „Toyota“ sausa buvo priekinio buferio dešiniajame kampe. Abiejų automobilių apgadinimai buvo labai nežymūs. Matavo automobilių apgadinimų aukščius. Liudytojas nežinojo, kodėl matavimų duomenų nėra byloje.

Abu liudytojai parodė, kad eismo įvykio dalyvių nepažįsta. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti pažeidimo padarymu būtent P. V., įvykio aplinkybes papasakoti V. M. naudai. Tokių aplinkybių nenurodė ir P. V.. Liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotus faktus. Tarnybiniame pranešime pareigūnas O. G. nurodė, kad puikiai matėsi, kad automobilio „Renault“ sugadinimai padaryti ką tik, nes buvo nutrintas purvas. Įvykio vietoje lyginant sugadinimų požymius, matėsi, kad jie atitinka vienas kitam, t. y. automobilių „Toyota“ ir „Renault“ kontaktas įvyko šioje vietoje ir šiuo laiku (b. l. 20). Liudytojų policijos pareigūnų parodymai atitinka ir eismo įvykio dalyvių paaiškinimus. Liudytojai patvirtino, kad ant automobilio „Toyota“ apgadinimų nesimatė, tačiau liudytojas O. G. parodė, kad apgadinimų nesimatė, nes automobilis „Toyota“ atsitrenkė plastmasine dalimi. Šios aplinkybės P. V. nepaneigė, jis tik aiškino, kad ant jo automobilio nesimatė jokių kontakto žymių, tuo jis ir grindė savo paaiškinimą, kad kontakto tarp automobilių apskirtai nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais ir tuo, kuo remdamiesi pareigūnai nustatė, kad kontaktas tarp automobilių buvo.

Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. M. paaiškinimais. V. M. savo paaiškinimuose yra nurodęs, kad pamažu judėjo Žemaitės gatvėje, nes priekyje buvo automobilių spūstis, baigiant išvažiuoti iš sankryžos pajuto stuktelėjimą (V. M. 2009-11-17 paaiškinimas, b. l. 23, tarnybiniame pranešime užfiksuotas V. M. paaiškinimas, b. l. 20, paaiškinimai teismo posėdyje). V. M. paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, atitinka rašytinę bylos medžiagą. V. M. paaiškinimai pasitvirtino ir liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Nuo pat pradžių V. M. nurodė, kad po eismo įvykio „Toyota“ vairuotojas pavažiavo truputį atgal. Tai užfiksuota jo 2009-11-17 paaiškinime (b. l. 23), apie tai teisme parodė ir liudytojai policijos pareigūnai. V. M. paaiškinimus dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų patvirtina ir rašytiniai dokumentai (ATP protokolo papildymai, kuriuose užfiksuoti automobiliui padaryti apgadinimai, b. l. 19, draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ išduoti dokumentai, b. l. 36, 59), ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai.

P. V. jam inkriminuojamą pažeidimą neigia, remdamasis automobilių nuotraukomis, tariamų automobiliams padarytų apgadinimų aukščių neatitikimu, draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ eksperto išvadomis bei žmonos R. V. paaiškinimu.

Draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ 2009-11-24 raštas Nr. 02-36-9743 (b. l. 12) nei patvirtino, nei paneigė P. V. prašomas patvirtinti aplinkybes (b. l. 11). Teisme liudytoju apklaustas draudimo bendrovės darbuotojas T. P. teisme parodė tik, kad apžiūrėjo automobilį „Toyota“, išorinių apgadinimų nesimatė. P. V. liudytojui papasakojo apie įvykio aplinkybes, todėl liudytojas padarė išvadą, kad automobilis „Toyota“ su kitu automobiliu galėjo susidurti tik priekine dalimi, t. y. priekiniu buferiu. Liudytojas atliko matavimus, padarė nuotraukas. Atvykęs „Renault“ vairuotojas parodė sugadinimus ant automobilio galinio buferio. Pamatavo sugadinimų aukštį, padarė nuotraukas. Nustatė, kad automobilio „Renault“ galinio buferio sugadinimai yra nežymūs, juos galima pataisyti poliruojant. Liudytojas nežino, ar automobilių apgadinimai sutampa, nes į jo pareigas įeina tik automobilių apžiūra ir sugadinimų vertinimas. Ant automobilio „Toyota“ apgadinimų nesimatė, tačiau liudytojas negalėjo pasakyti, ar buvo susidūrimas, ar ne.

Iš teismui pateiktų automobilių nuotraukų (b. l. 10, 51-56, o nuotraukos, esančios b. l. 13, 60-61, yra nespalvotos) nesimato automobiliams padarytų apgadinimų. Tačiau akivaizdu, kad nuotraukose esantys automobiliai užfiksuoti visai kitomis aplinkybėmis, nei jie buvo eismo įvykio vietoje ir kokius juos rado policijos pareigūnai. Nuotraukose matyti, kad automobiliai yra nuplauti. Tuo tarpu liudytojai policijos pareigūnai nurodė, kad oras buvo labai drėgnas ir automobiliai buvo šlapi ir purvini, todėl gerai matėsi tos vietos, kuriomis automobiliai buvo susilietę – tose vietose buvo nubrauktas purvas. Kai automobiliai nuplauti, kontakto vietos nustatyti neįmanoma. Liudytojai policijos pareigūnai, taip pat draudimo bendrovės darbuotojas patvirtino, kad ant automobilio „Toyota“ apgadinimų nesimatė, o automobiliui „Renault“ buvo nežymiai įbrėžta galinio buferio dešinėje pusėje. Dėl to, kad ant automobilio „Toyota“ nelikę jokių kontakto žymių, šiuo metu neįmanoma nustatyti ir patikrinti tos vietos, kuria automobilis „Toyota“ atsitrenkė į automobilį „Renault“, aukščio ir jį sulyginti su ant automobilio „Renault“ po susidūrimo likusio įbrėžimo aukščiu. Be to, sprendžiant dėl eismo įvykio buvimo ar nebuvo, automobiliams padarytų apgadinimų aukščio sutapimas ar nesutapimas, nėra lemiamas, nes vėliau atliekant matavimus neįmanoma atkurti tokios pačios automobilių padėties, kuri buvo eismo įvykio metu. Iš P. V. skunde nurodomų jo pamatuotų automobiliams padarytų apgadinimų aukščių, matyti, kad asimetrija yra nežymi, automobilių sąlyčio vietų aukštis skiriasi keturiais centimetrais. Apgadinimų aukščio asimetrija paaiškintina tuo, kad fiksuojant pažeidimo pėdsakus neįmanoma atkurti identiškos situacijos, kuri buvo įvykio metu, t. y. nustatyti tikrąsias automobilių apkrovas, kelio dangos nelygumus ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po eismo įvykio automobilio „Toyota“ vairuotojas truputį pavažiavo atgal (apie šią aplinkybę nuo pat pradžių minėjo nukentėjęs, tai teismo posėdyje parodė ir policijos pareigūnai), tai reiškia, kad tie P. V. atlikti matavimai, apie kuriuos jis nurodė skunde, gali ir neatitikti tikrųjų įvykio aplinkybių. Teisme liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad apgadinimų aukščius jie taip pat pamatavo, tačiau jie matavo, kai automobiliai buvo patraukti iš gatvės į aikštelę. Liudytojai parodė, kad matavimus atliko tik dėl savęs, kad patys įsitikintų, ar apgadinimų aukščiai atitinka tarpusavyje, o kodėl atliktų matavimų nepridėjo prie bylos, liudytojai negalėjo paaiškinti. Byloje draudimo bendrovės pateiktos automobilių nuotraukos su matavimais vėlgi neatspindi tikrųjų aplinkybių, buvusių eismo įvykio metu. Tik iš įrodymų visumos galima spręsti dėl pažeidimo įvykio ir sudėties. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Policijos pareigūnai apie tarp automobilių įvykusį kontaktą sprendė iš to, kad tose vietose, kuriomis automobiliai buvo susilietė, buvo nubrauktas purvas. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais įrodymais (liudytojų parodymus teismas dėl jau nurodytų priežasčių laiko objektyviais). Be to, aplinkybę, kad tarp automobilių buvo kontaktas, liudija kiti įrodymai – nukentėjusiojo paaiškinimas, kad jis pajuto stuktelėjimą, jo automobilio galinio buferio dešinės pusės apgadinimo padarymo eiga. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas P. V. savo paaiškinimuose yra nurodęs, kad, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo pamažu judėti, tačiau kadangi Žemaitės g. stovėjo automobiliai, nes buvo automobilių spūstis, jis pristabdė ir laukė, kada galės įvažiuoti į Žemaitės g. (P. V. 2009-11-17 paaiškinimas, b. l. 21-22, skundo argumentai). Nukentėjęs taip pat aiškino, kad sankryžoje judėjo pamažu. Remiantis tokiais eismo įvykio dalyvių paaiškinimais ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių padėtimi po eismo įvykio, akivaizdu, kad kontakto metu abu automobiliai buvo judėjime – automobilis „Renault Laguna“ važiavo Žemaitės gatvėje tiesiai, o automobilis „Toyota Carina“ darė dešinio posūkio manevrą, kad įvažiuotų į Žemaitės gatvę. Tokią išvadą patvirtina schemoje pažymėtos automobilių sąlyčio vietos ir automobiliams padarytų nežymių apgadinimų pobūdis (ATP protokolo papildymai, b. l. 19 antra pusė). Automobilių judėjimo greitis buvo labai nedidelis, taip pat ir dėl kontakto pobūdžio automobiliams padaryti labai nežymūs apgadinimai. Dėl to nepagrįstos yra P. V. išvados, kad pagal įvykio aplinkybes ir schemą, automobiliai galėjo susidurti tik stačiu kampu, jokio šoninio kontakto negalėjo būti. Automobilių padėtis, apgadinimų vieta ir pobūdis kaip tik ir rodo, kad kontaktas buvo šoninis.

P. V. žmonos R. V. rašytinis paaiškinimas (b. l. 24) patvirtina P. V. nurodomas aplinkybes (R. V. buvo kviečiama liudytoja į teismo posėdį, tačiau atvykusi į teismą ji nepateikė asmens dokumento, todėl teismas negalėjo patikrinti šio asmens tapatybės, R. V. stebėjo teismo posėdį kaip žiūrovė). P. V. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmona, todėl ji suinteresuota duoti palankius vyrui parodymus, kad šis išvengtų administracinės atsakomybės.

Nepagrįsti yra P. V. paaiškinimai, kad V. M. siekia apkaltinti jį pažeidimo padarymu pasipelnymo tikslais, nes atsižvelgiant į V. M. automobiliui padarytų apgadinimų pobūdį (labai nežymus apgadinimas, draudimo išmoką sudaro 45 Lt, b. l. 36), tai butų ekonomiškai nelogiškas tikslas.

Remianti tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pažeidimo įvykis ir sudėtis yra įrodyta. P. V. skundo argumentai paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Padaryta veika kvalifikuota teisingai. Paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta (LR ATPK 30 str., 30² str.). Keisti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-11-19 nutarimą Nr. F516811, kuriuo P. V. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda 100 Lt bauda, palikti nepakeistą ir P. V. skundo nepatenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė